Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-76-185/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-26
Bylos Nr.
AN2-76-185/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos

Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-76-185/2017 Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00099-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017-07-21 nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. S. (toliau – ir Institucija) 2017-05-25 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 str. 1 d., ir jam paskirta 40 Eur dydžio bauda už tai, kad 2017-05-06 apie 16.25 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, kai jis yra įrengtas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196, 204 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. J. pateikė apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Skundžiama 2017-07-21 nutartimi V. J. skundas atmestas ir Institucijos 2017-05-25 nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti apylinkės teismo 2017-07-21 nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad jokių KET reikalavimų nepažeidė, automobilį vairavo prisisegęs saugos diržu, byloje nustatyti faktiniai duomenys ir aplinkybės (įrodymai) buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 str. reikalavimus, o tai nulėmė abejones keliančio sprendimo priėmimą, todėl teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta ir turi būti panaikinta, o byla jo atžvilgiu nutraukta. Teigia, kad netikėti jo nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kartu su juo tuo metu automobiliu važiavęs jo sūnus R. J. ir žmona R. J., nėra jokio teisinio pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismas jo paaiškinimus ir minėtų liudytojų parodymus be jokių objektyvių motyvų ir argumentų, remdamasis tik prielaidomis (išvedžiojimais), vertina kaip šališkus ir kritiškus. Pažymi, kad policijos pareigūnų parodymai nebuvo nuoseklūs ir nekeliantys abejonių. Iš jų parodymų galima teigti, kad šiuo atveju policijos pareigūnai, esant saulėtai dienai, nebuvo įsitikinę, ar tikrai jie pastebėjo, jog jis vairuoja automobilį nesegėdamas saugos diržo, nes jų matomumui įtakos turėjo egzistuojančios meteorologinės sąlygos – egzistuojantis apšvietimas ir matymo kampas, ką patvirtina ir jo pateikti duomenys – fotolentelė su fotonuotraukomis, kuriose akivaizdžiai matyti, jog jam esant automobilio vairuotojo vietoje, vilkint tuos pačius marškinėlius, kaip ir tariamo pažeidimo metu, segimo saugos diržo nesimato. Visos šios faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog esamoje situacijoje policijos pareigūnai, fiksuodami pažeidimą, suklydo – dėl esamo matomumo jiems atrodė, jog automobilį jis vairuoja nesegėdamas saugos diržo, nors buvo priešingai. Be to, abu pareigūnai, tvirtindami, kad tikrai matė, jog automobilio vairuotojas važiuoja nesegėdamas saugos diržo, negali pasakyti, ar priekinėje keleivio sėdynėje esantis keleivis segėjo saugos diržą, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl jų galėjimo matyti pažeidimą, kurias patvirtina ir automobilio sustabdymo vieta – 1,5 km nuo tariamo pažeidimo fiksavimo vietos, tariamo pažeidėjo persekiojimo nebuvimas – pamatę tariamą pažeidimą nedavė garsiniu signalu jokių nurodymų automobiliui išvažiavus iš sankryžos į Kęstučio g. sustoti, švyturėlius įjungė ir nurodymą sustoti davė tik automobilį prisiviję Vabalninko g., t. y. už 1,5 km nuo pažeidimo fiksavimo vietos, sustabdytame automobilyje vairuotojo buvimas prisegtu saugos diržu ir vairuotojo pažeidimo nepripažinimas. Taigi iš pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog šioje byloje nebuvo atliktas visapusiškas ir objektyvus bylos faktinių aplinkybių vertinimas, visiškai nesiaiškinta šiai bylai ypač svarbi faktinė aplinkybė – ar esamoje situacijoje (turima omenyje automobilių išsidėstymą), atsižvelgiant ir į meteorologines oro sąlygas bei automobilių technines charakteristikas, administracinį pažeidimą fiksuojantys pareigūnai galėjo matyti (tikrai matė), jog automobilį jis vairuoja neprisisegęs saugos diržo, t. y. nagrinėjamu atveju buvo pažeisti ANK 567 ir 569 str. reikalavimai, o tai, jo manymu, ir nulėmė nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimą. Pažymi, kad policijos pareigūnai, atlikę šio administracinio nusižengimo tyrimą, nevykdė ANK reikalavimų – kilus ginčui dėl tariamai padaryto administracinio nusižengimo (kaltės nepripažinimo), įvykio vietoje neapklausė nei jo, nei kartu su juo važiavusių keleivių, neatliko eksperimento matomumui nustatyti, kuris, jo nuomone, neabejotinai būtų išsklaidęs bet kokias abejones dėl pažeidimo buvimo ar nebuvimo ir dėl tokio neveikimo sukūrė situaciją, kuri leidžia įvairiausią byloje nustatytų faktinių aplinkybių interpretaciją. Pažymi, kad šiuo atveju, esant nurodytiems pažeidimams ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, turi galioti ir nekaltumo prezumpcija.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato viršininkas M. J. nurodo, jog su V. J. skunde išdėstytais reikalavimais panaikinti apylinkės teismo nutartį nesutinka, mano, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju V. J. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 432 str. 1 d., teigia, jog byloje nustatyti faktiniai duomenys ir aplinkybės (įrodymai) buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 str. reikalavimus, o tai nulėmė abejones keliančio sprendimo priėmimą.

Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 str. nuostatas ir kartu konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. J. skundą dėl Institucijos nutarimo ir spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neapsiribojo jau surinktų duomenų vertinimu, o pats aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, apklausė liudytojus, išklausė patį administracinėn atsakomybėn patrauktą V. J.. Taigi apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos detaliai aprašė skundžiamoje nutartyje, palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai apelianto tvirtinimui, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, skundžiamoje nutartyje aiškiai motyvavo, kodėl vadovaujasi pareigūnų liudijimais, kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo naudai liudijusių jo šeimos narių parodymus, su kuo nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

V. J. apeliaciniame skunde, kaip ir apylinkės teisme, laikosi versijos, kad jis jokio KET pažeidimo nepadarė, automobilį vairavo prisisegęs saugos diržu, patys pareigūnai nebuvo įsitikinę ir galėjo apsirikti dėl jam inkriminuoto nusižengimo, nes jų matomumui įtakos turėjo egzistuojančios meteorologinės sąlygos – egzistuojantis apšvietimas ir matymo kampas, be to, vaizdą jiems turėjo užstoti priekyje jų stovėjęs automobilis, dėl to jis dėl pareigūnų klaidos buvo neteisingai nubaustas, o jo nuoseklūs parodymai, kuriuos patvirtina jo žmona ir sūnus, nepagrįstai vertinti kritiškai ir atmesti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, neturi pagrindo abejoti tuo, kad V. J. pažeidė naudojimosi saugos diržais tvarką ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 str. 1 d.

Policijos pareigūnai L. Z. ir L. M. teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai aiškiai ir detaliai papasakojo, kur ir kokiomis aplinkybėmis užfiksavo V. J. nusižengimą, vienareikšmiškai patvirtino, kad važiuodami tarnybiniu automobiliu Rotušės g., sankryžoje norėjo pasukti į Kęstučio g., pastebėjo priešais stovintį ir taip pat norintį įsukti į Kęstučio g. V. J. vairuojamą automobilį „Opel Zafira“. Abu pareigūnai matė, kad vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo, suklysti negalėjo, kadangi matė tai aiškiai, nes vairuotojas vilkėjo šviesios spalvos marškinius, automobilio priekiniai langai tamsinti nebuvo, matomumas buvo geras, nes diena buvo šviesi ir saulėta, prieš juos stovėjęs automobilis stovėjo dešiniau, nes ruošėsi sukti į dešinę, ir netrukdė matyti vaizdo iš priekio bei po to matė V. J. vairuojamą automobilį sukantį nuo jų į kairę pusę. Palaukę, kol bus galimybė išsukti iš šalutinės gatvės į pagrindinę Kęstučio g., vijosi automobilį duodami ženklą vairuotojui sustoti. Šie policijos pareigūnų teisme duoti parodymai sutampa tarpusavyje ir atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, tokių duomenų nenurodė ir pats V. J., kad kuris nors iš pareigūnų būtų pažinojęs apeliantą ir būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ir veiktų priešingai apelianto interesams. Tad netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų nustatytomis ir užfiksuotomis apelianto nusižengimo padarymo aplinkybėmis ir teigti, jog jų parodymai yra neteisingi ir melagingi, aukštesnės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi jokio pagrindo, dėl to jų parodymus, priešingai apelianto tvirtinimui, laiko tinkamais ir patikimais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina administracinėn atsakomybės patraukto asmens padarytą nusižengimą, o V. J. teiginius, kad pareigūnai galėjo apsirikti dėl diržo užsisegimo fakto, juolab, kad jis sustabdytas Vabalninko g. buvo prisisegęs saugos diržu, laiko tik niekuo nepagrįstas jo prielaidas ir juos atmeta. Nors policijos pareigūnai iš tiesų ir patvirtino, jog sustabdytas Vabalninko g. V. J. buvo prisisegęs saugos diržą, ši aplinkybė, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes apeliantas, pamatęs sankryžoje stovintį policijos pareigūnų automobilį, kuris vėliau pradėjo važiuoti iš paskos, galėjo bevažiuodamas prisisegti saugos diržą, taip bandydamas išvengti atsakomybės, bei nepaneigia fakto, kad V. J. pareigūnų nusižengimo pastebėjimo metu vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Be to, tokios pareigūnų nurodytos aplinkybės kaip tik patvirtina jų parodymų nuoširdumą ir objektyvumą, kadangi jie neteigė, jog automobilio sustabdymo metu apeliantas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Tačiau nėra abejonių dėl to, ką pagrįstai pripažino ir apylinkės teismas, kad apelianto naudai liudiję R. J. ir R. J., kurie yra jo šeimos nariai, yra šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi, todėl laikyti jų parodymus išimtinai objektyviais ir patikimais išties nėra pagrindo. Analizuojant nagrinėjamo įvykio aplinkybes šių liudytojų, kaip ir apelianto, parodymai teisingai vertinti kitų byloje surinktų įrodymų, kurių tikrumas ir patikimumas nekelia abejonių, kontekste, ir šiuo atveju pagrįstai atmesti kaip prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams. Apeliantas pareigūnų galimą apsirikimą dėl diržo užsisegimo fakto bando pagrįsti ir į bylą pateiktomis jo paties po įvykio darytomis fotonuotraukomis, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, neatspindi buvusios situacijos ir nepaneigia jo kaltės.

Taigi esant nustatytoms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 432 str. 1 d. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai nėra nauji ir apylinkės teismo jie jau buvo įvertinti. Prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra. Todėl aukštesnės instancijos teismas visiškai pritardamas apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad reikšmingos kaltės ir nusižengimo kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido Institucijai bei apylinkės teismui tinkamai įvertinti apelianto atsakomybės pagal ANK 432 str. 1 d. klausimą. Apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus bylos įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį laikyti nepagrįsta bei neteisėta ir ją naikinti, dėl to ji paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2017-07-21 nutartį nepakeistą ir V. J. skundo netenkinti.

Teisėjas Pranas Šimkus