Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-138-225/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
2-138-225/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00706-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Ieškovas
E. Z.
Trečiasis asmuo
L. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-138-225/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00706-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2
„(S)“PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aldona Burbienė,sekretoriaujant I. P.,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui V. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Besas“ ir D. N. dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškinyje nurodo, jog su atsakovu D. N. susitarė dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo, „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį. Kadangi automobilį reikėjo visapusiškai tvarkyti, jį iš karto pradėjo remontuoti, kai suremontavo, nuvyko į techninės apžiūros centrą, kur sužinojo, kad automobilis yra areštuotas. Apie areštą atsakovas D. N. neužsiminė ir pasirašant sutartį šie duomenys jai nebuvo žinomi. Dėl šių aplinkybių ji kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, „(duomenys neskelbtini)“ teismas baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ priėmė baudžiamąjį įsakymą, D. N. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – bauda. Už įsigytą automobilį, kuriuo ji negali naudotis, sumokėjo 500 Eur, po automobilio įsigijimo jį remontavo, kad paruošti techninei apžiūrai, automobilio remontui išleido 1920 Eur. Kadangi ji įsigytu automobiliu negali naudotis, prašo priteisti žalos atlyginimui 2420 Eur turtinei žalai atlyginti. Turėdama daiktą ir negalėdama juo naudotis, patyrė nepatogumų, patyrė gėdą ir pažeminimą, kai nuvykusi automobilį registruoti sužinojo, kad jis yra areštuotas. Neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti 1000 Eur. „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė patikslino reikalavimus ir turtinę bei neturtinę žalą prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Besas“ ir bendrovės vadovo D. N., taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog ieškovė yra sąžininga įgijėja ir jos interesai turi būti ginami. Nors bandė su atsakovais susisiekti ir ginčą spręsti, nei D. N., nei UAB „Besas“ savininkė E. N. į prašymus nereagavo. Nurodo, jog jo atstovaujamoji sutarties nutraukti ir automobilio grąžinti nenori, automobilis yra kaip garantas. Taip pat prašo grąžinti ieškovės be pagrindo sumokėtą žyminį mokestį.

Atsakovai D. N. bei UAB „Besas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės teismui nepareiškė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo L. P. atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, parengiamajame teismo posėdyje nurodė, jog iš D. N. buvo įsigijęs automobilį, kurį perleido atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti reglamentuoja Civilinio kodekso 6. 246 – 6.249 straipsniai. Nesant nors vienos iš šiuose straipsniuose nurodytų sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, susijusio su veiksmais, kaltės bei žalos, žalos atlyginimas yra negalimas.

Iš ieškovės pateiktos sutarties matyti, jog UAB „Besas“ ir ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Besas“ už 500 Eur ieškovei pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ antstolio „(duomenys neskelbtini)“ patvarkymu buvo uždėtas areštas vykdant išieškojimą iš UAB „Besas“ „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Areštas antstolio patvarkymu panaikintas „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Besas“ turtui (tame tarpe ir automobiliui) buvo taikytas areštas iki „(duomenys neskelbtini)“, areštas išregistruotas „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruota hipoteka, užtikrinant įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui įvykdymą.

„(duomenys neskelbtini)“ Teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas D. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, nes būdamas UAB „Besas“ direktoriumi ir žinodamas, kad UAB „Besas“ priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas antstolio V. D. „(duomenys neskelbtini)“ turto arešto aktu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, šį areštuotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė E. Z..

Kaip atsakovų neteisėtais veiksmais patirtą žalą ieškovė nurodo 500 Eur sumą, kurią sumokėjo už įsigytą automobilį bei 1920 Eur, kuriuos išleido automobilio remontui.

Civilinio kodekso 6. 249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavės, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Ieškovė nurodo, jog automobilį įsigijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, sumokėdama 500 Eur. Pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis įsipareigoja perduoti daiktą, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir už jį sumokėti nustatytą pinigų sumą (Civilinio kodekso 6.305 straipsnis), t. y. sutartos pinigų sumos sumokėjimas yra viena iš būtinų pirkimo pardavimo sutarties sąlygų. Šiuo atveju ieškovė nereiškia reikalavimo dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ar sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, kaip nurodė atstovas, ieškovė nori automobilį išsaugoti, automobilis yra jos žinioje, t. y. šiuo metu ji yra automobilio valdytoja, todėl, esant galiojančiai pirkimo pardavimo sutarčiai, už automobilį sumokėti 500 Eur negali būti pripažįstami žala, tai yra įvykdyta pirkimo pardavimo sutarties sąlyga – sumokėta sutarta suma už jai perduotą automobilį.

Iš ieškinio matyti, jog ieškovei buvo žinoma, kad automobiliui reikalingas remontas, ką patvirtina ir sutarties kaina 500 Eur, todėl ji automobilį ėmėsi remontuoti ir tam išleido 1920 Eur. Tokių duomenų, kad buvo slapti automobilio gedimai, paaiškėję po sutarties sudarymo ir kuriuos ji pašalino, ieškovė nenurodo. Kaip jau minėta, ieškovė sutarties neginčija, yra automobilio valdytoja, todėl jos turėtos išlaidos automobilio būklei pagerinti, negali būti pripažįstamos žala.

Nenustačius CK 6.249 straipsnyje numatytos civilinės atsakomybės sąlygos –žalos, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, kai sužinojo, jog automobilis buvo areštuotas. Šiuo atveju pažymėtina tai, jog automobiliui taikyti areštai, hipoteka yra vieši duomenys, su kuriais ieškovė, sudarydama pirkimo pardavimo sutartį, turėjo galimybę susipažinti. Kadangi ieškovė nebuvo rūpestinga ir apdairi, kiek esamomis sąlygomis tai buvo būtina, sudarydama sutartį nepasidomėjo automobiliui taikytais apribojimais, todėl susikūrė situaciją, dėl kurios patiria nepatogumus. Darytina išvada, jog nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, šis reikalavimas atmestinas (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina pažymėti ir tai, jog iš baudžiamosios bylos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ medžiagos, trečiojo asmens L. P. paaiškinimų matyti, jog automobilis buvo trečiojo asmens L. P. žinioje, praktiškai ieškovė automobilį įsigijo iš trečiojo asmens, tik po to su atsakovu D. N. pasirašė sutartį, kas taip pat rodo ieškovės neatsakingą požiūrį.

Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu įstatyme ar sutartyje nėra numatyta kitaip.

Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 4 p. numato, jog ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovei grąžintinas jos sumokėtas 103 Eur žyminis mokestis kaip sumokėtas be pagrindo (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1, 3 dalys)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei E. Z. 103 ( vieną šimtą tris ) Eur žyminį mokestį, sumokėtą „(duomenys neskelbtini)“. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aldona Burbienė