- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-506/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ketonas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Todarsta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio, ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ketonas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Todarsta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-158-03/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės“Ketonas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Todarsta“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nepagrįsto rangos sutarties nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2007 m. gegužės 2 d. patikslintu ieškiniu prašė teismą priteisti jam iš atsakovo pastarojo nepagrįstai gautus 98 024,59 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atlikus techninę-ekonominę ekspertizę buvo nustatyta, jog tokią sumą jis yra permokėjęs atsakovui už pastarojo atliktus darbus pagal jų 2004 m. kovo 8 d. sudarytą rangos sutartį Nr.03/08 dėl vidaus sienų skardinimo darbų ieškovo sandėliuose Šilutės plente 4, Klaipėdoje. Nurodytą sumą jis permokėjo atsakovui dėl to, kad pastarasis netinkamai vykdė savo įsipareigojimus bei nepagrįstai padidino statybinių medžiagų bei montavimo darbų kainas. Kitos anksčiau teikto ieškinio dalies atsisakė ir prašė sugrąžinti žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino ir atsiliepime nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia juodviejų sudarytoje rangos sutartyje Nr. 03/08 nurodytomis apytikslėmis darbų apimtimis bei orientacine kaina, nors pats ieškovas neneigia, kad darbų vykdymo eigoje atliekamų darbų apimtys buvo padidintos, darbai buvo vykdomi didesniame aukštyje, todėl aišku, jog jų atlikimui reikėjo didesnių darbo ir medžiagų sąnaudų. Dėl to nesutiko su ieškovo argumentu, kad jis vienašališkai padidino darbų atlikimo įkainius. Pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui įvykdė, teikė jam visą informaciją. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai teigia, jog su juo nebuvo derinamos atliekamų darbų apimtys ir statybinių medžiagų kainos, nes pateikdamas prašymą dėl sumokėjimo už atliktus darbus atsakovas jam perduodavo ir paruoštą sąmatą. Tarp jo ir ieškovo jokių ginčų nebuvo, kadangi, gavęs paminėtus dokumentus, ieškovas jam pervesdavo prašomus pinigus, tuo patvirtindamas savo sutikimą su darbų ir medžiagų kainomis. Prašė pripažinti, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė rangos sutartį, ir priteisti iš jo 17 216,99 Lt baudą, taip pat prašė paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Ketonas“ iš atsakovo UAB „Todarsta“ 98 024,59 Lt permokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 424,23 Lt žyminio mokesčio, 1 898,75 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei priteisė atsakovui UAB „Todarsta“ iš ieškovo UAB „Ketonas“ 17 216,99 Lt už nepagrįstą sutarties nutraukimą, 5 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, atmetė UAB „Todartas“ prašymą priteisti iš ieškovo UAB „Ketonas“ 20 000 Lt baudą bei priėmė ieškovo UAB „Ketonas“ atsisakymą nuo 96 446,19 Lt ieškinio dalies ir grąžino jam 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 2 102,54 Lt. Nurodė, kad ieškovas pagal rangos sutartį sumokėjo atsakovui 375 001,25 Lt. Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų apimties, medžiagų ir darbų kainos, todėl bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta techninė-ekonominė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad atlikta darbų bendrai 276 976,66 Lt sumai, todėl ieškovas permokėjo atsakovui 98 024,59 Lt. Ši suma, teismo nuomone, kaip įgyta be teisinio pagrindo, ir procesinės palūkanos priteistos atsakovui. Teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, nurodė, kad šalis vienašališkai gali nutraukti sutartį tuo atveju, jeigu kita šalis padaro esminį sutarties pažeidimą arba yra kiti šalių aptarti sutarties nutraukimo pagrindai. 2004 m. kovo 8 d. šalių pasirašyta sutartis numatė galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, bet ją nutraukusi šalis turi mokėti baudą. Kadangi ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą, tokie pažeidimai nėra nustatyti ekspertizės metu, teismas nusprendė, kad ieškovas vienašališkai ir nepagrįstai nutraukė sutartį, todėl priteisė atsakovui 5 procentų baudą nuo sutarties kainos, tai yra 17 216,99 Lt. Atsakovo prašymas priteisti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestas, nes, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis ir atsakovas dėl to patyrė nuostolių. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teismas priteisė ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį, advokato atstovavimo išlaidas, ekspertizės išlaidų nepriteisė, jas paskirstė po lygiai, nes buvo tenkinta ieškinio ir priešieškinio dalis. Atsakovui priteista iš ieškovo 5 000 L advokato atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Todarsta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 98 024,59 Lt permokos, 6 procentų procesinės palūkanos, 2 424,23 Lt žyminio mokesčio, 1 898,75 Lt advokato išlaidų ir netenkintas atsakovo prašymas paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą bei prašo priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovui iš ieškovo papildomai priteisti 20 000 Lt baudą. Nurodo, kad:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino Statinio techninės-ekonominės ekspertizės akto išvadas ir neatsižvelgė į tai, kad jos prieštarauja kitai bylos medžiagai. Prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti, teismas nemotyvavo, kodėl nesirėmė kitais byloje esančiais įrodymais.Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas, nepaisant to, kad jo teismui pateiktame 2005 m. balandžio 18 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 05-04/01 buvo užfiksuoti faktiškai nesunaudotų (likusių) medžiagų kiekiai, jo žinioje esančių medžiagų likučių teismo paskirtą ekspertizę atliekantiems ekspertams nepateikė, todėl ekspertai jų neužfiksavo ir nevertino, o tai turėjo įtakos ekspertizės išvadų pagrįstumui.Nebuvo įvertinta tai, kad ekspertai taikė netinkamą panaudotų medžiagų kiekių apskaičiavimo metodiką, nes, atlikę pastoto sienų, lubų, kolonų plotų matavimus, atėmė iš jų durų, vartų ir kitų statinio angų plotus, tačiau toks paskaičiavimas akivaizdžiai neatspindi faktiškai panaudotų medžiagų kiekio, nes darbų atlikimo procese neišvengiamai atsiranda medžiagų nuostoliai, kadangi nėra galimybės panaudoti kai kurių atliekų.Rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl tikslių darbų apimčių, todėl priteista suma buvo nepagrįstai traktuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas.Teismas neįvertino aplinkybės, kad nepaisant to, jog ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį dalis darbų buvo neatlikta, šiems darbams atlikti jau buvo įsigytos medžiagos, kurios tinka tik specifiniams darbams atlikti, todėl atsakovas prarado galimybę jas panaudoti.
Atsiliepimas
UAB „Ketonas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atlikta ekspertizės išvada, nes ekspertizei atlikti buvo pateikta visa bylos medžiaga, buvo vertinti atsakovo atlikti ir faktiškai rasti natūroje skardinimo ir izoliavimo darbai, naudotos statybinės medžiagos, montavimo darbų kainos ir kiekiai. Atsakovas neprašė atlikti papildomą ekspertizę, nepateikė jokių kitų ekspertizės išvadą paneigiančių įrodymų. Nepagrįstas yra atsakovo argumentas, kad jo įsigytos medžiagos turi būti įskaičiuotos į ieškovui priteistą sumą, nes šios medžiagos yra atsakovo nuosavybė ir ieškovas pretenzijų į šias medžiagas neturi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Ketonas“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinys, pritiestos bylinėjimosi išlaidos, ir atsakovo UAB „Todarsta“ priešieškinio reikalavimus atmesti, priteisti jam 3 000 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, kitas bylinėjimosi išlaidas, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nutraukė rangos sutartį su atsakovu, nes, tarp šalių kilus ginčui dėl naudotų medžiagų kainos ir atliktų darbų apimties, atsakovui nebuvo duodamos naujos užduotys, tačiau tai negali būti vertinama kaip sutarties nutraukimas. Šalims nepavyko išspręsti ginčo derybų metu, todėl ieškovas, nenutraukęs sutarties, kreipėsi į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas netinkamai aiškino 2004 m. kovo 8 d. rangos sutarties nuostatas ir nurodė, kad šalis, dėl bet kokių priežasčių vienašališkai nutraukusi sutartį, privalėtų kitai šaliai atlyginti nuostolius ir sumokėti numatytą baudą. Sutarties šalys, sudarydamos sutartį, numatė sankciją tik už nepagrįstą vienašališką sutarties nutraukimą, o tais atvejais, kai kita šalis nevykdo sutarties, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia šalių susitarimą ir teisės aktų reikalavimus, sutartis gali būti nutraukta be jokių sankcijų. CK 6.658 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia užsakovui nutraukti rangos sutartį tuo atveju, kai rangovas neatlieka darbų nustatytais terminais ir matyti, kad iki termino pabaigos darbai nebus užbaigti. Pagal šalių susitarimą darbai turėjo būti atlikti per 90 dienų nuo avanso sumokėjimo, tačiau atsakovas vėlavo daugiau negu mėnesį. Be to, CK 6.653 straipsnio dalis įpareigoja rangovą įspėti užsakovą apie būtinybę atlikti papildomus darbus ar didinti kainą, tačiau atsakovas ne visus pakeitimus suderino su ieškovu ir tai parodo jo nesąžiningumą sutartiniuose santykiuose. Esant minėtoms aplinkybėms ieškovas turėjo teisę, vadovaudamasis CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bet kada atsisakyti sutarties ir sumokėti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, kadangi atsakovas padarė esminius sutarties pažeidimus, tačiau jis šia savo teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apmokėjo Statinio techninės-ekonominės ekspertizės išlaidas, šios ekspertizės išvados patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes, ieškovo reikalavimai buvo tenkinti, todėl 3 000 Lt išlaidos už ekspertizės atlikimą turėjo būti priteistos ieškovui iš atsakovo. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui jo turėtas 5 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo priteistos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintus rekomenduojamus atlyginimo advokatui dydžius ir teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių buvo viršytas maksimalus rekomenduotinas dydis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Todarsta“ apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog jis rangos sutarties nenutraukė, nes jo nurodomas naujų užduočių nedavimas reiškia faktinį sutarties nutraukimą. Be to, ieškovas tų pačių darbų atlikimui sudarė naują rangos sutartį su kitu rangovu. Rangos sutartyje buvo klaidingai nurodyta skardinimo darbų apimtis – 8 000 kv. m. ir atsakovas neatmetė galimybės, jog tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant pagrįsti išvadą, kad buvo nukrypta nuo darbų apmokėjimo sąlygų. Atsakovas jokiais skaičiavimais nepagrindė savo argumentų, kad teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šie jo argumentai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo UAB „Ketonas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo UAB „Todarsta“ apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 8 d. ieškovas UAB „Ketonas“ ir atsakovas UAB „Todarsta“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti sandėlių, esančių Šilutės pl. 4, Klaipėdoje, vidaus sienų skardinimo darbus. Šalys susitarė, kad apytikslė darbų apimtis bus apie 8 000 kv. m., o apytikslė kaina apie 344 339,87 Lt. Galutinė kaina turėjo būti nustatyta pagal atliktų darbų apimtį ir panaudotų medžiagų kiekį (t. 1 b. l. 7-8). Šalys taip pat pasirašė sutarties priedą, kuriame yra pateiktas numatytų atlikti darbų kainos paskaičiavimas (t. 1, b. l. 9). Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų apimties ir kainos, ieškovas kreipėsi į teismą dėl permokos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti faktiškai atliktų darbų apimtis ir kainas, 2006 m. vasario 7 d. nutartimi skyrė ekspertizę (t. 1, b. l. 180-181).
Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Iš kodekse įtvirtintos rangos sutarties sampratos matyti, kad šia sutartimi viena iš šalių prisiima pareigą atlikti tam tikrus darbus, o kita – sumokėti sutartą kainą. Atsakovas UAB „Todarsta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo 98 024,59 Lt sumą (permoką), teigia, kad ši suma negali būti traktuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas, nes sutartyje nebuvo aptartos tikslios darbų apimtys ir jų kaina. Kolegija su šiais atsakovo motyvais nesutinka. Iš byloje esančios rangos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl apytikslės darbų apimties (8 000 kv. m. vidaus sienų skardinimo darbų) ir apytikslės šių darbų kainos (344 339,87 Lt su PVM). Priede prie sutarties Nr. 03/08 numatytas šios kainos paskaičiavimas (t. 1, b. l. 9). Vadinasi sutarties šalys pripažino, kad darbų apimtys gali keistis ir, kaip pačios nurodo, darbų atlikimo eigoje darbų apimtys keitėsi (padidėjo), o jų kaina turėjo būti nustatoma pagal faktiškai atliktą darbą, tačiau dėl to atliktų darbų ir jų kainos santykis nesikeičia, todėl kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad 8 000 kv. m. skardinimo darbai sutartyje buvo įrašyti per klaidą.
Atsakovas apeliaciniame skunde greta kitų argumentų kelia byloje atliktos ekspertizės išvadų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, mano, kad ekspertai taikė netinkamą panaudotų medžiagų kiekių apskaičiavimo metodiką. Kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir pastebi, kad ekspertizę atliko UAB „Statybos ekspertizė“, kuriai yra suteikta teisė atlikti statinio ekspertizę, ekspertizę atliko atitinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai (ekspertai), ekspertė Z. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė visas ekspertizės atlikimo aplinkybes, paaiškino išvadas, todėl kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu. Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino ekspertizės akto išvadas ir nesirėmė kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal CPK 185 straipsnį teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir joks įrodymas neturi iš anksto nustatytos galios. Iš byloje esančios medžiagos ir ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nesutarė dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir kainos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė ekspertizę, o priimdamas sprendimą byloje, vadovavosi ekspertų išvadomis dėl faktiškai atliktų darbų kainos ir priteisė ieškovui 98 024,59 Lt permoką.
Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčijo ir tuo pagrindu, kad dėl ieškovo vienašališko sutarties nutraukimo buvo įsigytos medžiagos, kurios tinka tik specifiniams darbams atlikti ir atsakovas šių medžiagų neturi galimybės panaudoti. Kolegija pastebi, kad nepaisant to, jog atsakovas 2005 m. gegužės 10 d. raštu siūlė ieškovui atsiimti nupirktas medžiagas (t. 1, b. l. 80), apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kiek šių medžiagų yra, kur konkrečiai jos yra laikomos. Be to, ekspertizę atlikusi ekspertė Z. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertizės išvada, jog objekte nebuvo nepanaudotų medžiagų, atitinka tikrovę, kadangi ekspertizės atlikimo metu dalyvavo tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovai, nei viena iš šalių nenurodė šių medžiagų buvimo vietos, o atsakovo atstovas paaiškino, kad šios medžiagos yra parduotuvėje. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad, jeigu šalys būtų nurodžiusios, kur yra medžiagos, ir tokios medžiagos būtų rastos, jos būtų nurodytos ekspertizės akte ir būtų įvertintos. Kolegija pastebi, kad atsakovas savarankiško reikalavimo priešieškinyje dėl nepanaudotų medžiagų nepareiškė, todėl kolegija, neperžengdama priešieškinio ribų, jo argumentų dėl nepanaudotų medžiagų negali plačiau tirti ir svarstyti.
Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje numatytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Kolegija nenustatė, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl nėra pagrindo skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su rangos sutarties nutraukimu. Pažymėtina, kad šalis savo sutartiniuose santykiuose privalo vadovautis imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujančiomis sutarties nuostatomis, o klausimai, kurie nėra sureguliuoti sutartimi, sprendžiami vadovaujantis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo šalių sudaryta rangos sutartis nenumato šios sutarties nutraukimo tvarkos, sutarties 6.2 ir 6.5 punktuose numatytos tik sankcijos už vienašališką sutarties nutraukimą. Vadinasi teismas, tikrindamas rangos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, privalo vadovautis įstatymu, šiuo atveju Civiliniu kodeksu, o nustatęs, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, vadovaudamasis kodeksu ir sutartimi spręsti sankcijų taikymo klausimą. Rangos sutarčių nutraukimą reguliuoja tiek bendrosios (CK 6.217 straipsnis), tiek specialiosios normos (CK 6.658 straipsnis). Kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad įstatymas suteikia teisę užsakovui vienašališkai nutraukti rangos sutartį, kai rangovas nesilaiko darbų atlikimo termino ar padaro esminį sutarties pažeidimą. Kolegija taip pat sutinka su ieškovo argumentais, kad rangos sutartyje numatytos sankcijos už vienašališką sutarties nutraukimą turėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai sutartis buvo nutraukta nepagrįstai. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad rangovas nesilaikė darbų atlikimo terminų, neaptarė visų papildomų darbų, tačiau kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė esminių rangos sutarties pažeidimų, kurie leistų ieškovui nutraukti sutartį. Byloje nėra pateikta ieškovo pretenzijų atsakovui dėl atliekamų darbų kokybės, terminų pažeidimo, pranešimo apie sutarties nutraukimą, tai yra nėra pateikta jokių sutarties pažeidimo įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sutartiniuose santykiuose nebendradarbiavo, arba bendradarbiavo mažai ir nesiekė susidariusios padėties spręsti taikiai, nesiėmė veiksmų nesutarimams pašalinti. Ieškovas, būdamas nepatenkintas atsakovo darbu ar jo atlikimo terminais, jokių pretenzijų nereiškė, nepranešė atsakovui apie ketinimą nutraukti sutartį, tai yra nesiekė aiškių sutartinių santykių. Kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad rangos sutartis nebuvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas, nepranešęs atsakovui, faktiškai nutraukė rangos sutartį, nes naujų užduočių nedavimas, nauji sutartiniai santykiai su kitais rangovais reiškia vienašališką ankstesnių sutartinių santykių nutraukimą. Byloje esantys įrodymai, kaip minėta, nepatvirtina, kad ieškovas pagrįstai nutraukė sutartinius santykius su atsakovu, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles ir ieškovas dėl to turėjo pretenzijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas sutartį nutraukė be svarbių priežasčių ir remdamasis šalių sudarytos sutarties 6.2 punktu priteisė atsakovui 5 procentų dydžio baudą nuo sutarties kainos, tai yra 17 216,99 Lt.
Ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir dėl to, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo priteisė 3 000 Lt už ekspertizę ir 5 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovui. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiekvienos iš proceso šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies (ieškovas dalies reikalavimų atsisakė po ekspertizės atlikimo), todėl kiekviena iš šalių ekspertizės išlaidas privalo atlyginti po lygiai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), tačiau kolegija pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta tvarka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, advokato įdėtas darbo ir laiko sąnaudas bei atsižvelgdama į teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl maksimalaus užmokesčio už advokato darbą dydžio, mano, kad atsakovui iš ieškovo priteista 5 000 Lt išlaidų advokato atlyginimui suma yra nepagrįsta bylos duomenimis bei per didelė, todėl ji mažintina ir, kolegijos nuomone, pakankama bei priteistina 2 400 Lt suma (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas ir atsakovas prašo priteisti jų turėtas išlaidas advokato atlyginimui apeliacinės instancijos teisme. Kadangi abu apeliaciniai skundai dėl ginčo esmės netenkinti, kolegija sprendžia, kad šalims jų turėtos apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
Kolegija taip pat paskirsto procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidų atlyginimą. Iš ieškovo UAB „Ketonas“ priteistini 5 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, o iš atsakovo UAB „Todarsta“ – 10 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Todarsta“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Ketonas“ priteista 5 000 Lt turėtų advokato atstovavimo išlaidų, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 2 400 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų litų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ketonas“ 5 Lt (penkis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Todarsta“ 10 Lt (dešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.