Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-1881-180/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-15
Bylos Nr.
e2-1881-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01678-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnybos
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, „Viešųjų ryšių partneriai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1881-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01678-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-5694-345/2015 pagal ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Viešųjų ryšių partneriai“ dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NTA) ir UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvios sankcijos, numatytos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte, taikymo.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teigė, kad nesustabdžius sutarties vykdymo ir teismui ieškinį patenkinus, restitucijos taikymas taptų netikslingas dėl pasibaigusio pirkimo sutarties galiojimo termino. Be to, būtų pažeistas viešasis interesas – neracionaliai panaudotos valstybės lėšos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

Teismas sprendė, kad NMA ir UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ 2015 m. vasario 26 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. VPS9-12 dėl visuomenės informavimo apie galimybę teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti kampanijos parengimo ir įgyvendinimo, todėl sustabdžius šios sutarties vykdymą, būtų sutrikdytas visuomenės informavimas, o kartu ir 2015 m. Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei teikimas. Sprendė, kad ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui, o ieškininių reikalavimų pagrįstumas bus nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismui nustačius, kad perkančioji organizacija pažeidė įstatymų reikalavimus, ieškovas įgis teisę reikalauti nuostolių (žalos), atsiradusios dėl nustatytų pažeidimų, atlyginimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti jo prašymą. Teigia, kad teismas nepagrįstai teikė prioritetą visuomenės interesui kuo greičiau gauti informaciją apie Europos Sąjungos paramą, o ne viešajam interesui teisėtai naudoti Europos Sąjungos lėšas, nes išlaidos už sutarties vykdymą yra naudojamos taip pat iš Europos Sąjungos lėšų. Kyla grėsmė, kad vykdant pirkimo sutartį bus neteisėtai panaudotos Europos Sąjungos lėšos, o tai gali itin pakenkti NTA reputacijai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus įmanoma sugrąžinti šalis į pirminę iki sutarties sudarymo buvusią padėtį.

Atsiliepimas

Atsakovas NTA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Jo (atsakovo) įsitikinimu, ieškinys yra nepagrįstas, grindžiamas ne teisės normomis, o vien tik tarnybos lingvistiniais teisės aktų normų aiškinimais, kurie prieštarauja teismų praktikai. Dėl laikino viešinimo paslaugų sustabdymo 2015 metais bus neįsisavinta 2,5 milijardų Eur Europos Sąjungos lėšų. Pirkimo pasiūlymai buvo vertinami vadovaujantis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi, kokybei buvo skiriama 70 proc. viso vertinimo. Laimėjusio tiekėjo pasiūlymas buvo geriausias, o kaina neviršijo suplanuoto biudžeto. Pagal sutartį suteiktos paslaugos sudaro 695 598,75 Eur iš 1 449 275 Eur, todėl sustabdžius jos vykdymą, kyla grėsmė, kad atsakovas praras galimybę apmokėti už suteiktas paslaugas Europos Sąjungos lėšomis.

Atsakovas UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ pateikė atsiliepimą, prašydamas skundą atmesti. Įsitikinęs, kad pirkimo sutarties sustabdymas pažeistų viešąjį interesą, susijusį su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimu. Apelianto ieškinys yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, CPK 423⁷ straipsnyje yra įtvirtintos specialiosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Iš paminėto reglamentavimo darytina išvada, kad iš pradžių paprastai yra nustatinėjama ar ieškinys tikėtinai pagrįstas ir ar egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas, o nustačius šių sąlygų egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels dar didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas. Kai konkuruoja kelios teisinės vertybės, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, turi būti ginama pastaroji.

Byloje nustatyta, kad atsakovas NTA vykdė supaprastintą atvirą konkursą dėl Visuomenės informavimo kampanijos parengimo ir įgyvendinimo paslaugų įsigijimo, kurio pagrindu sudarė viešojo prikimo sutartį. Atsakovas UAB ,,Viešųjų ryšių partneriai“ sutartyje nustatytomis sąlygomis informuoja visuomenę apie galimybę gauti Europos Sąjungos finansinę paramą. 2015 metų Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei įsisavinimas iš esmės priklauso nuo gautų paraiškų skaičiaus, kurių kiekį lemia visuomenės informavimas. 2014 metais paramos gavėjams buvo išmokėta 2 654 547 876,79 Lt, o 2015 metais pareiškėjai turi galimybę įsisavinti 2,5 milijardų Eur. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, prikimo sutarties vykdymas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu – galimybe gauti finansinę paramą, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė vykdomos ieškovo ginčijamos viešojo pirkimo sutarties. Dėl paminėtų aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas.

Paminėta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo nustatyti tik tikimybę dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo, t. y. įvertinti ieškinio pagrįstumą preliminariai pagal pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų visetą. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks vertinimas neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylą iš esmės. Tai konstatavo skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad egzistuoja ir kitas įstatyme nustatytas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinys preliminariai nepagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Skundžiama teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė