Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_

N-461-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK 2021 m. vasario 26 d. nutarimu I. S. nubaustas pagal ANK 417 str. 7 d. 11 Eur dydžio bauda. I. S. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. vasario 9 d. 14.02 val. (duomenys neskelbtini)., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kildamas į kalną ir prasilenkdamas su automobiliu „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė išvažiuoti į dešinėje keliuko pusėje esantį, žole apaugusį šlaitą, tačiau, automobilio galinei ašiai nuslydus ir automobiliui slystant skersai važiuojamosios dalies, atsitrenkė į automobilį „BMV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. S. nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jis taip pat nekaltas dėl eismo įvykio. Policijos pareigūnai iš karto po eismo įvykio nenustatė jo kaltės ir tik tuomet, kai teismas panaikino nutarimą, kuriuo nubausta A. M., jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas. Neįrodyta jo kaltė. Jis greičio neviršijo, važiavo apie 20 km/h greičiu. KET nustatyta, kad nuokalnėse duoti kelią privalo žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas. Prašė panaikinti nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

LR ANK 641 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad administracinio nusižengimo aplinkybės aiškios tuomet, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai (nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės), bet ir tą veiką padaręs asmuo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu gautus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK 2020 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-292-2020, kuriuo dėl nagrinėjamo eismo įvykio kalta pripažino A. M. ir nubaudė ją pagal ANK 417 str. 7 d. už tai, kad ji 2020 m. vasario 9 d. 14.02 val. (duomenys neskelbtini)., vairuodama transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slidžiame keliuke nuo kalniuko nepasirinko saugaus greičio ir stabdydama automobilį nuslydo ir atsitrenkė į priešpriešais į kalniuką atvažiuojantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė KET 9, 126, 127 p. A. M. minėtą nutarimą apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu panaikino institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukė. Byloje nukentėjusiu asmeniu dalyvavusiam I. S. apskundus šį teismo nutarimą apeliacine tvarka, skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl I. S. apeliacinio skundo motyvų ir dėl A. M. kaltės, iš dalies vertino gautus įrodymus dėl eismo įvykio kilimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad susidūrimo metu įvykyje dalyvavusių transporto priemonių išsidėstymo padėtis buvo kitokia, nei ji užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, kuri sudaryta po eismo įvykio, nes po eismo įvykio, policijos budinčiam leidus, automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, todėl eismo įvykio vietoje užfiksuota transporto priemonių padėtis neatspindi realios situacijos, kuri buvo eismo įvykio metu. Teismas pažymėjo, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, „Audi“ vairuotojas (I. S.), siekdamas prasilenkti su „BMW“ automobiliu, pasirinko prasilenkimo momentu važiuoti ne tiesiai keliu, o atliko manevrą – važiavo į žole apaugusį kalną, tačiau, esant slidžiai kelio dangai, automobilio „Audi“ galinę ašį užnešė ir, automobiliui „Audi“ sustojus skersai važiuojamosios kelio dalies, kilo eismo įvykis – automobiliai „BMW“ ir „Audi“ susidūrė. Teismas pasisakė, kad, iš esmės neginčijant to, jog eismo įvykio metu esančių šukių lokalizacija iš esmės nurodo galimo susidūrimo vietą, šiame kontekste nėra objektyvių galimybių paneigti I. S. apeliacinio skundo argumento, kad nėra pagrindo teigti, kad nurodytos šukės, protektoriaus žymės priklauso būtent I. S. ar A. M. automobiliams. Kita vertus, nurodyta aplinkybė ne tik nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad automobilių šukės paneigia „Audi“ vairuotojo ir su juo važiavusios liudytojos paaiškinimus, bet ir iš esmės reiškia tai, jog iš esamų byloje įrodymų negalima spręsti apie įvykio metu buvusį tikslų abiejų automobilių išsidėstymą kelyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenuvertinant galimos „Audi“ vairuotojo įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. M. savo veiksmais pažeidė KET 9, 126 ir 127 p. reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ANK nuostatos numato galimybę grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į praėjusį laikotarpį nuo byloje nagrinėjamų įvykio aplinkybių, akivaizdu, kad papildomų procesinių veiksmų atlikimas netikslingas.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, nagrinėjant bylą remiamasi apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Vilniaus apygardos tesimo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodytu šių aplinkybių vertinimu, nes minėtuose procesiniuose dokumentuose pasisakoma apie tą patį eismo įvykį.

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad byloje esančių įrodymų nepakanka tam, kad būtų galima objektyviai nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vietą iki susidūrimo ir susidūrimo metu, nėra pagrindo vertinti, kad eismo įvykis kilo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. S. viso proceso metu iš esmės vienodai aiškino eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad važiuodamas pamatė, kad iš posūkio išvažiavo automobilis „BMW“, jis ėmė stabdyti, laikytis daugiau dešinės, priekinis ir galinis ratai užvažiavo į kalniuką, bet merginos vairuojamas automobilis nepasitraukė, nors turėjo galimybę labiau pasitraukti į dešinę. Merginos automobilis važiavo labiau viduriu kelio. Buvo labai slidu, todėl jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 20 km/h. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiu asmeniu dalyvaujanti A. M. viso proceso metu taip pat nuosekliai teigė, kad ji važiavo neviršydama leistino greičio, bet toje kelio vietoje blogas matomumas, jos manymu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pamatęs jos automobilį, pasimetė ir užvažiavo ant šlaito. Abu automobiliai galėjo prasilenkti kelyje ir eismo įvykio nebūtų buvę, jei nuo šlaito nebūtų nuslydusi I. S. vairuojamo automobilio galinė dalis. Kaip minėta, esant skirtingiems paaiškinimams apie eismo įvykio kilimo aplinkybes ir nesant objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, nėra galimybės nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis. Administracinio nusižengimo byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad 2020 m. kovo 30 d. eismo įvykis įvyko dėl to, kad I. S., vairuodamas automobilį „Audi“, pažeidė KET 9 p. reikalavimus.

Asmuo negali būti nubaustas pagal LR ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Nutarimas turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese galioja nekaltumo prezumpcija, o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pagal teismų praktikoje taikomą nuostatą, visos kylančios abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LVAT nutartys bylose Nr. N-575-2791/2009, Nr. N-444-216/2011, Nr. N-444-619/2011). Nagrinėjant bylą teisme nėra objektyvios galimybės pašalinti kilusias abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ir nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, apeliacinis teismas pasisakė, kad, atsižvelgus į nuo byloje nagrinėjamo įvykio praėjusį laikotarpį, akivaizdu, kad papildomų procesinių veiksmų atlikimas grąžinus bylą institucijai, netikslingas, todėl, byloje negavus objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl I. S. kaltės, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK 2021 m. vasario 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-461-2021, kuriuo I. S. nubaustas pagal ANK 417 str. 7 d., ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.