- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-09
- Bylos Nr.
- I-7627-121/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška (pirm.), Nijolė Šidagienė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M., M. B.
- Trečiasis asmuo
- B. G.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras, Registrų centro Vilniaus filialas
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui M. B., trečiajam suinteresuotam asmeniu B. G. ir jos atstovei adv. Renatai Janušytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovams VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialui, trečiasis suinteresuotas asmuo- B. G., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu bei jo patikslinimu prašo panaikinti VĮ Registrų centras (toliau- Registrų centras) Vilniaus filialo 2007-03-22 ir Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisijos 2007-04-23 sprendimus bei įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti nekilnojamojo turto registre daiktines teises į 500 kv.m. žemės sklypo dalį, plane pažymėtą skaičiais 1,2,6,5, pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2006-12-06 sutartimi nusipirko bendrosios dalinės nuosavybės teise 500 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kita sklypo dalis priklauso B.G.. Sutarties 5 punktu pardavėjas patikino, jog nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų darytų įtakos pirkėjo nuosavybės teisėms į parduodamą turtą, 16 punkte nurodyta, jog parduodamas žemės sklypo planas M1:500 neatskiriama šios sutarties dalis. Šiame plane sklypo ribos taškais 1,2,6,5 pažymėta jam parduota sklypo dalis, tačiau atsakovas atsisako registruoti sutartį nurodant jam priklausančios nuosavybės dalį, taip suvaržydamas jo teises disponuoti priklausančiu turtu, pažeisdamas konstitucines teises į nuosavybę (b.l.3,73-74).
Atsiliepimas
Atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškina jog pareiškėjas kreipėsi įregistruoti juridinį faktą, t.y., padaryti žymą apie tai, kad tarp sklypo bendraturčių nustatyta naudojimosi sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarka. Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ½ dalis 1 ha sklype, gi pagal Civilinio kodekso 4.81 str. 1 dalį buto, namo ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Pareiškėjas tokio susitarimo nepateikė, todėl jo prašymas netenkintas, kas patvirtinta ir Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu. Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti nekilnojamojo turto registre daiktines teises į 500 kv.m. žemės sklypo dalį, tačiau jo nuosavybės teisės registre įregistruotos dar 2006-12-09, todėl daro išvadą, jog netinkamai formuluojamas reikalavimas, nes tikrasis siekis yra įregistruoti juridinį faktą – naudojimosi sklypu tvarką (b.l.18-20).
Atsakovas Registrų centras, reikšdamas nuomonę į skundą bei jo patikslinimą, prašo jį atmesti tais pačiais, kaip ir atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais, motyvais (b.l.36-37,77).
Trečiasis suinteresuotas asmuo B.G. atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti, nes: pirma, pareiškėjo skunde formuluojamas reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jo nuosavybės teisės į ½ sklypo jau yra įregistruotos; antra, pareiškėjas dėl naudojimo sklypu tvarkos nustatymo į ją nėra kreipęsis, todėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro sprendimai pagrįsti (b.l.41-42).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, patikslintą skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad atsakovai iš jo jokių papildomų susitarimų neprašė, negalėjo įregistruoti tik dalį žemės sklypo pirkimo sutarties, nes pagal ją sklypo planas yra neatskiriama sutarties dalis. Jis nusipirko konkretų žemės sklypą, o ne kažkokią abstrakčią jo dalį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, B.G. papildomai paaiškino, kad, teismui iš dalies panaikinus valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį, ji į Registrų centrą dėl įrašo patikslinimo nesikreipė ir nežino, kaip tiksliai įregistruotos jos teisės į pusę ginčo žemės sklypo. Apie jokį žemės sklypo pasidalijimo planą jai nežinoma, susitarimo su pareiškėju ji nepasirašė. Dėl Vilniaus apskrities viršininko (VAV) 2006-10-16 įsakymo ji kreipėsi į prokuratūrą, atsakymo dar negavo. Atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjo minimame žemės sklypo plane nėra B.G. parašo, o VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius suderino tik išorines sklypo ribas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo B.G. tuometinės Vilniaus miesto valdybos 1992-10-18 potvarkio Nr.2004V pagrindu bei Valstybinės žemės pirkimo pardavimo 1997-10-28 sutartimi Nr.P01-/97-14097 įsigijo 0,1000 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apygardos teismo 2005-10-24 dienos nutartimi, iš dalies pakeitus Vilniaus miesto 1-sios apylinkės teismo 2003-11-11 dienos sprendimą, buvo panaikintos minėto valdybos potvarkio ir sutarties dalys, kuriomis B.G. parduota 500 kv.m minėtojo sklypo ir ši dalis grąžinta valstybės nuosavybėn (b.l.26-27,79-74). Pareiškėjas 2006-12-06 sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko iš valstybės 500 kv.m. ploto žemės sklypo dalį 1000 kv.m. ploto žemės sklype (nurodyti kadastrinis adresas ir unikalus numeris)-(b.l.30-33). Kadastriniai adresai bei unikalūs numeriai šio sklypo dalims nėra suteikti. Sutarties 16 punktu numatyta, kad parduodamo žemės sklypo planas M1:500 yra neatskiriama šios sutarties dalis. Planas su sklypo bendrasavininke (t.y. B.G.) nesuderintas, todėl VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006-05-24, t.y. dar iki sklypą įsigyjant M.B., suderino tik išorines žemės sklypo ribas (b.l.33). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2006-12-09 į ½ šio žemės sklypo dalį įregistravo M.B. nuosavybės teisę (b.l.26-27).
M.B. 2007-03-15 prašymu kreipėsi į atsakovą- Registrų centro Vilniaus filialą- įregistruoti šią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant registre jo daiktines teises į 500 kv.m. ploto sklypo dalį, jo plane pažymėtą skaičiais 1,2,6,5 bei įregistruojant pažymėti šio sklypo dalies ribas minėtais skaičiais (b.l.25). Išnagrinėjęs prašymą, Vilniaus filialas 2007-03-22 sprendimu, pasirėmęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23,26 ir 29 straipsniais, nusprendė jo netenkinti, nes padaryti žymą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nepateikus dokumento, kuriuo tokia tvarka nustatyta, negali, o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje naudojimosi tvarka nenustatyta (b.l.23). Dėl tokio sprendimo pareiškėjas pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2007-04-23 sprendimu Nr.139 nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus sprendimą, nes pagal Civilinio kodekso 4.81 str., 4.75 str. naudojimosi sklypu tvarka gali būti nustatyta tik bendratučių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Taip pat pažymėta, jog tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-16 įsakyme Nr.2.3.-9908-01 nurodyta, jog valstybės nuosavybės teisės turi būti registruojamos į 500 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiais 1,2,6,5, nereiškia, jog šiuo įsakymu tarp sklypo bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka (b.l.47-48).
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.
Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau- NTRĮ), kurio 2 straipsniu nustatyta, kad pagal šį įstatymą registruojami 1) nekilnojamieji daiktai, 2) nuosavybės bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, 3) šių teisių suvaržymai, 4) įstatymų nustatyti juridiniai faktai. Įstatymo 9 str. 1 dalis numato, kokie registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris, tarp jų- žemės sklypai (1 punktas). Minėta, kad ginčo sklypo dalims atskiri unikalūs numeriai nesuteikti, t.y., jie kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai nėra suformuoti. Esant tokiai situacijai, VAV 2006-10-16 įsakymo Nr.2.3.-9908-01 nuoroda, jog pareiškėjui valstybės nuosavybės teisės turi būti registruojamos į 500 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą skaičiais 1,2,6,5, negali būti realizuota.
NKRĮ 11 str. 1 dalimi nustatyta, kokios šiame registre yra registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tarp jų- ir nuosavybės teisė (1 punktas), o 12 straipsniu- kokie yra registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, tarp jų- registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto (2 punktas), o pagal 15 str. 1 dalį juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami atitinkamą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše, tarp jų- ir žyma apie nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (2 dalies 10 punktas). Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra išvardinti NTRĮ 22 straipsnyje.
Minėta, jog daiktinė teisė (nuosavybės teisė) į 500 kv.m. žemės sklypo dalį pareiškėjo vardu jau įregistruota 2006-12-09, taip pat minėta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti 1/2 sklypo dalis kaip atskiras turto objektas nesuformuotas, todėl atsakovai M.B. išreikštą prašymą pagrįstai laikė prašymu registro įraše padaryti žymą apie juridinį faktą - naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką (NTRĮ 15 str. 2 d. 10 p.), nes įstatymo 20 str. 1 dalyje numatyta nuostata registruojant dalinę nuosavybę realizuota, t. y. registre nurodyti visi sklypo bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys.
Civilinio kodekso 4.75 str. 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai nesusitariama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.81 straipsnyje numatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 d.). Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (2 d.). Atsižvelgiant į tai, NTRĮ 15 str. 2 d. 10 punkte suformuota nuostata, jog registro įraše gali būti daroma žyma apie naudojimąsi nekilnojamojo daiktu pagal bendraturčių susitarimą. Įstatymas numato, jog, siekiant įregistruoti tam tikrus juridinius faktus, būtina kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, ir tie dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (Įstatymo 23 str. 2, 3 d.). Pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė.
Iš pasakyto darytina išvada, jog abu skundžiami sprendimai yra pagrįsti teisės aktų reikalavimais, todėl- teisėti, tad tenkinti pareiškėjo skundą teisnių pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.