Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir nebendrauti su T. Š. bei P. P.. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2017 m. gruodžio 29 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Prokuroro skundas atmetamas.

5. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 12 d. V. V. Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriuje pasirašytinai supažindintas su probacijos tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo skirtų pareigų nevykdymą, administracinių teisės pažeidimų darymą. Tą pačią dieną jam sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Tačiau nuteistasis per vykdymo atidėjimo laiką pažeidė probacijos sąlygas, t. y. nevykdė jam teismo skirto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuo nuosprendžio vykdymo pradžios fiksuoti 28 išvykimai iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, 2016 m. sausio 21 jis baustas pagal ATPK 210 str. 3 d. už tai, jog per Lietuvos Respublikos sieną gabeno nedeklaruotus 13 pakelių cigarečių. 2016 m. kovo 8 d. V. V. pakartotinai išaiškintos probacijos vykdymo sąlygos, jis įspėtas dėl teisinių pasekmių įpareigojimų nevykdymo atveju, tačiau po įspėjimo jis vėl išvyko iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. kovo 14 d., 2016 m. kovo 18 d., iš viso 6 kartus.

5.1. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi teismas panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria V. V. buvo panaikinta probacija, ir priėmė naują sprendimą – Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo V. V. panaikinimo netenkinti. Po šio Kauno apygardos teismo sprendimo, V. V. pradėjo dirbti, tačiau 2017 m. sausio 3 d. nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), o 2017 m. sausio 5 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjo iki 51 balo (buvo 35 balai ) ir tapo vidutine.

5.2. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.

5.3. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str., reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 d. 3 p. nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuomet, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

5.4. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. turi būti vertinama kaip nuteistasis vykdo visus jam paskirtus teismo įpareigojimus bei kaip jis laikosi nustatytų draudimų, o ne akcentuojami vien tik nustatyti pažeidimai. Tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes gali būti priimamas galutinis sprendimas. Nors V. V. netinkamai vykdė probacijos sąlygas ir buvo vieną kartą baustas administracine nuobauda, tačiau šie pažeidimai buvo įvertinti ir Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta probacijos teikimą atmesti, konstatavus nuteistasis išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, grįždavo tą pačią dieną, užtrukdavo tik kelias valandas, o kitus teismo įpareigojimus vykdė.

5.5. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Taigi šiuo požiūriu valstybė nustatė galimybę teismams užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats, per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Šiuo atveju konstatuojama, jog V. V. po Kauno apygardos teismo nutarties atmesti probacijos teikimą ir nenaikinti bausmės vykdymo atidėjimo, padarė vieną administracinį teisės pažeidimą (numatytą ATPK 174 str.), ką pagrįstai apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pripažino atsitiktiniu, kadangi tokio pobūdžio pažeidimų nuteistasis anksčiau nebuvo padaręs. Be to, kaip matyti iš nuteistojo pateiktos 2016-06-30 sudarytos darbo sutarties, jis įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur, SoDros duomenimis, dirba iki šiol.

5.6. Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nuteistasis išvadas dėl savo elgesio daro: laikosi teismo paskirtų įpareigojimų – įsidarbino, nebendrauja su tam tikrais asmenimis, iš gyvenamosios vietos neišvyksta, naujų nusikaltimų nepadaro. Nors per šį laikotarpį padarė vieną teisės pažeidimą, tačiau laikyti tai pagrindu probacijai panaikinti – nepakanka. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nuteistasis suprato įpareigojimų nesilaikymo pasekmes, yra linkęs pasitaisyti ir kol kas dar nėra absoliutaus pagrindo jo izoliuoti nuo visuomenės, todėl nėra pagrindo tenkinti prokuroro skundo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.