Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininko ir įkeisto turto savininko A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 11 d. nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2015-08-01 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120050016671, 2005-08-30 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) nekilnojamuosius daiktus:

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raisteniškių vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Raisteniškių vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Raisteniškių vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lentupio g. 8 – 9, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. sausio 11 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 220.831,58 EUR negrąžinto kredito, 11.742,63 EUR nesumokėtų palūkanų, 49.924,44 EUR delspinigių, iš viso 282.498,43 EUR (atsižvelgiant į komercinį euro ir lito kursą 977.840,07 LTL), 132,00 lt žyminio mokesčio išlaidų bei 11 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (t.y. nuo 282.498,43 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-01-10, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, laikantis šios tvarkos:

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raisteniškių vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Raisteniškių vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Raisteniškių vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Teismas kreditoriaus reikalavimus tenkino motyvuodamas tuo, kad 2010 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. I-768/2010 minėtas įkeistas turtas buvo areštuotas. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarė palikti Vilniaus miesto 1apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. I-768/2010 nepakeistą. Skolą sudaro 220.831,58 EUR negrąžinto kredito, 11.742,63 EUR nesumokėtų palūkanų, 49.924,44 EUR pinigų, iš viso: 282.498,43 EUR (atsižvelgiant į komercinį euro ir lito kursą 977.840,07 LTL) bei132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į hipotekos bylų ypatumus, tiek įstatyminių, tiek sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Todėl kreditoriaus prašymas išieškoti 11 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (nhuo 282.498,43 EUR) skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-01-10, tenkintas.

Pateiktą prašymą argumentuoja tuo, kad visas įkeistas turtas buvo įvertintas bankui priimtino turto vertintojo. Iš hipotekos lakšto Nr. 01120050016671, 2005-08-30 įregistruoto Hipotekos teisme, hipotekos sandorio sudarymo metu kiekvienas iš žemės sklypų buvo vertinamas 800.000 Lt, o butas – 405.000 Lt, bendra įkeisto nekilnojamojo turto vertė buvo 2.205.000 Lt. Banko pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo bei skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo skola iš viso yra 282.498,43 EUR, t.y. apie 975.410,57 Lt. Pareiškėjo nuomone, Hipotekos teismo nutartis, kuria buvo nuspręsta iš varžytinių parduoti visą turtą, pažeidžia teisingumo, protingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principus. Pareiškėjo teigimu banko reikalaujamai 975.410,75 Lt skolai padengti visiškai pakaktų išvaržyti tik du įkeistus sklypus, kurių vertė yra po 800.000 Lt. Dėl šios priežasties Hipotekos teismo sprendimas iš varžytinių parduoti visus keturis įkeistus nekilnojamojo turto vienetus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pažymi ir tai, kad bankas kreditavimo sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai, ignoravo jam teikiamus prašymus bei bandymus tartis dėl sutarties sąlygų pakeitimo dėl pasikeitusių aplinkybių, todėl artimiausiu metu ketinama kreiptis į teismą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jos sąlygų pakeitimo teismo tvarka (b.l. 175 – 176).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacine instancija nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju skolininkui ir įkeisto daikto savininkui A. M. per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius Danske Bankas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. birželio 2 d. priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, išaiškinti daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Minėta teismo nutartimi taip pat įspėtas skolininkas (įkeisto daikto savininkas) A. M. ir įkeistų daiktų savininkas G. M. , kad negrąžinus kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui skolos, t.y. 220.925,97 EUR negrąžinto kredito, 11.742,63 EUR nesumokėtų palūkanų, 8.430,94 EUR nesumokėtų delspinigių, viso: 241.099,54 EUR bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Dėl minėtos teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2010 m. birželio 2 d. nutartį paliko nepakeistą (b.l. 153 – 157).

Skundžiama 2011 m. sausio 11 d. nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių. Apeliantas, nesutikdamas su pastarąja nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad Hipotekos nutartis, kuria buvo nuspręsta iš varžytynių parduoti visą įkeistą turtą, pažeidžia teisingumo, protingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principus, nes banko reikalaujamai 975.410,75 Lt skolai padengti visiškai pakaktų išvaržyti tik du įkeistus sklypus, kurių vertė, apelianto teigimu, yra po 800.000,00 Lt. Dėl minėtos priežasties Hipotekos teismo sprendimas iš varžytynių parduoti visus keturis įkeistus nekilnojamojo turto vienetus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta, kaip neįtakojančius apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, ir pažymi, kad aplinkybė, jog įkeisto daikto savininkas ir skolininkas nesutinka su pardavimu iš varžytynių viso įkeisto nekilnojamojo turto (apelianto teigimu pakaktų išvaržyti tik du įkeistus sklypus), neatima iš kreditoriaus teisės realizuoti savo kaip hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2010).

Bylos duomenys tvirtina, kad tarp kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske bank A/S Lietuvos filialo ir skolininko A. M. 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta kredito sutartis Nr. KVR0110050563, pagal kurią kreditorius iki 2015-08-01 suteikė skolininkui A. M. 289.620 EUR kreditą. Buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu Nr. 01120050016671, 2005-08-25 įregistruotas Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, kuriuo buvo užtikrintas 2005-08-01 kredito sutarties sąlygų įvykdymas, įkeičiant kreditoriui A. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei G. M. nuosavybės teise priklausančius 3 žemės sklypus, esančius Raisteniškių vs., Vilniaus r. kreditorius Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą. A. M. nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą, 2010-03-25 raštu pranešė skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui, kad skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį Nr. KVR0110050563, t.y. nuo 2009-01-05 negrąžina kredito, delspinigių ir palūkanų, bus laikoma, kad sutartis nutraukta nuo 2010-04-26 be atskiro įspėjimo ir bankas pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto (b.l. 110). Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola nustatytu terminu negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.

Apeliantas atskirajame skunde iš esmės neginčija, jog su kreditoriumi nėra visiškai atsiskaityta, tačiau kelia klausimą dėl pardavimo iš varžytynių viso įkeisto nekilnojamojo turto - apelianto teigimu pakaktų išvaržyti tik du įkeistus sklypus, nes jų vertė yra po 800.000,00 Lt, taip pat bankas kreditavimo sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Tačiau tokie argumentai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes, kaip jau minėta, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą. Tačiau hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir, jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir pan., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2007). Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistina 13,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko ir įkeisto daikto savininko A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav.) 13,00 (trylika litų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).