Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-51-674/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
e2-51-674/2016
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01735-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
Š. S.
Civilinė byla Nr. 2-51-674/2016(Proceso Nr. 2-36-3-01735-2015-8)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.2.; 2.5.1.5.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.8.; 3.2.4.1.; 3.2.6.1
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 25 d.Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant ieškovo atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui Š. S., dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo priteisti iš atsakovo 1408,16 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 25,00 Eur žyminio mokesčio ir 1,70 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinyje nurodė, kad 2014-09-06 ieškovas su draudėju L. G. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjai 1408,16 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2015-08-12 dėl atsakovui Š. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusios vandentiekio avarijos, kada vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas ir apgadino apdraustą turtą. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjos buto. Ieškovas įgyvendindamas savo regreso teisę dėl išmokėtos sumos 1408,16 eur, jos reikalauja iš atsakovo.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016-01-06 (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Š. S.. Paskutinė žinoma deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tarp ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą ir L. G. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, liudijimas Nr. 300-0148059, draustas turtas adresu (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis 2014-09-17 – 2015-09-17. Kas patvirtina, kad vandentiekio avarijos metu butas buvo draustas. Vanduo yra draudžiamasis įvykis. Apie patirtą žalą L. G. pranešė 2015-08-12, įvykio data 2015-08-12. Aplietas butas kaimynų iš viršaus. Aplietos lubos, grindys, kilimai. Įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Surašytas defektinis aktas, žalos Nr. 148059-0301_2-001, nurodyta, kad aplieta miegamojo lubos: lubos dažytos, matosi rudos dėmės, pažeista 0,5 m²; svetainės lubos: lubos klijuotos akustinėmis putplasčio plokštėmis, matosi rudos dėmės, pažeista 0,5 m²; svetainės grindys: grindys laminuotos, iškilnojo, pažeista apie 1,5 m². Nurodyta, kad draudėja naktį pastebėjo, kad per lubas ant jos lovos laša vanduo. Kreipėsi pas kaimynus į 31 butą, kuriame buvo trūkęs vamzdis. Iš to matyti, kad pakenkimai atsirado iš viršuje esančio buto. Jokių fotonuotraukų nepridedama. Defektinis aktas pasirašytas draudėjos J. A. ir už žalos nustatymus atsakingo asmens A. Ž.. Byloje pateikta lokalinė sąmata iš kurios matyti, kad remonto darbai sudarė 1437,12 Eur. Suderinus su draudėja iš sumos atimta 28,96 Eur franšizės, likusi suma sudaro 1408,16 Eur. 2015-09-09 draudėjai L. G. išmokėta draudimo išmoka 1408,16 Eur. Pridedamas mokėjimo nurodymas Nr. HAN-135525. Ieškovas sumokėjęs 32,00 Eur žyminio mokesčio.

Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Kadangi viešajame registre yra duomenys, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Š. S. (atsakovas), jis nurodomu adresu nuo 1987-09-11 yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Todėl įrodytina, kad už žalos padarymą yra atsakingas atsakovas kaip pastato, t.y. buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, kai trūko vamzdis. Darytina išvada, kad avarija įvyko dėl įrenginio konstrukcinio trūkumo, todėl yra taikomos LR CK 6.266 straipsnyje numatytos nuostatos. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.246 str. 1 d.). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. Įvertinus visas aplinkybes ir bylose esančius įrodymus, ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovo Š. S. ieškovui priteistina 1408,16 Eur neatlygintos žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 32,00 Eur žyminis mokestis ir 1,70 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos (0,84 Eur gyventojų registro tarnybos išrašas ir 0,86 Eur užmokestis už nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą). (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, į. k. 302912288, buveinė (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, iš atsakovo Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1408,16 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis eurus 16 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1408,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-26) iki sprendimo visiško įvykdymo, 33,70 Eur (trisdešimt tris eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Petkevičienė