- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-31
- Bylos Nr.
- 2A-1877-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17193-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Z., T. K., Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. ir suinteresuotojo asmens J. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. K., J. Z., Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarei J. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja parašė nustatyti, kad jos motinos, M. K. mirties dieną pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad jos motina mirė (duomenys neskelbtini). Į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal testamentą kreipėsi mirusiosios vaikaičiai: T. K. bei J. Z.. Pareiškėjai yra nustatytas 40 % darbingumo lygis. Ji yra vieniša (išsituokusi), turi pilnametę dukrą, turinčią savo šeimą. Tačiau neturi jokio nuosavo būsto, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, Dėl dar iki motinos mirties įgytų, ilgai kenčiamų negalavimų bei ligų pareiškėja niekur negali įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų gali ribotai, nes tai priklauso nuo kamuojančių ją chroninių skausmų. Palikėjos mirties dieną pareiškėja neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. K. nesutiko su pareiškimu. Nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nustatytas 40 % darbingumo lygis, savaime nereiškia, kad jai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja nėra visiškai nedarbinga, o tik iš dalies darbinga. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų patvirtinančių, kad sumažėjo jos galimybės įsidarbinti ar kitais būdais gauti pajamų. Pareiškėjos Metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta, kad 2012 m. ji gavo 6685,81 Lt pajamų, susijusių su darbo santykiais. Kadangi pareiškėja neturi nuosavo būsto, kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ji neturi ir su šiuo turto išlaikymu susijusių papildomų išlaidų. Pareiškėjos turimų ir gaunamų pajamų dydis palikimo atsiradimo momentu buvo pakankamas tenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes. Pareiškėja, būdama iš dalies darbinga, objektyviai galėjo įsidarbinti pagal darbo sutartį ar užsiimti individualia veikla, ir tokiu būdu gauti papildomai pajamų, tačiau sąmoningai šia galimybe nepasinaudojo. Sunki materialine padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo momentu tokią teisę pareiškėja galėjo įgyvendinti. Pareiškėja žinodama apie savo socialinį statusą, iki palikimo atsiradimo momento, galėjo įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti jai pagal įstatymą priklausančią reikalavimo į išlaikymą teisę, t.y. pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį reikalauti paramos ir išlaikymo iš savo dukros J. Z., arba iš savo buvusio sutuoktinio (CK 3.72 straipsnis). Tačiau pareiškėja neįgyvendino tokios teisės. Vadinasi, palikimo atsiradimo momentu kitų asmenų išlaikymo teikimas nebuvo pareiškėjai būtinas. Pareiškėja yra atstovaujama apmokamo advokato, o ne valstybės apmokamo advokato paslaugomis. Ši aplinkybė kartu su kitų aplinkybių visuma, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjos finansinė padėtis palikimo atsiradimo momentu buvo pakankama užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Prašo taikyti senatį. Su pareiškimu dėl privalomosios dalies į palikimą pareiškėja turėjo kreiptis į notarą per 3 mėnesius po palikimo atsiradimo.
Suinteresuotieji asmenys J. Z. ir Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. V. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui T. K. 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas atmetė suinteresuoto asmens atstovo prašymą taikyti senatį, kadangi byloje dėl išlaikymo reikalaingumo nustatymo 3 mėnesių terminas, nustatytas įpėdiniams palikimui priimti, netaikomas. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja yra išsituokusi, ligota, neturinti nekilnojamojo turto, transporto priemonių, registruotų jos vardu, tačiau šios aplinkybės nėra lemiančios, nustatant išlaikymo reikalingumą. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo riboto darbingumo, teismas nelaikė lemiama išlaikymo reikalingumo faktui nustatyti, taip pat vertino ir kitus pareiškėjos reikalavimo pagrindu nurodytus faktinius duomenis. Teismas nustatė, kad pareiškėja aktyviai siekė įgyventi savo teisę į socialines išmokas, palikimo atsiradimo metu jai priklausė nedarbingumo pašalpa, kitos socialinės išmokos. Pareiškėja pati, savo noru nutraukė darbo sutartį, dėl ko jos gaunamos pajamos sumažėjo. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad darbo sutartį pareiškėja nutraukė būtent dėl to, kad dėl sveikatos būklės negalėjo toliu dirbti (CPK 178 straipsnis). Be to, iš liudytojos J. K. parodymų nustatyta, kad būtent pareiškėja perduodavo motinai, gulinčiai slaugos ligoninėje sauskelnes, nes M. K. pensijos neužtekdavo vaistams ir sauskelnėms. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja motinos mirties dieną turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir turėjo objektyvias galimybes tokių pajamų gauti ir motinos mirties dieną jai nebuvo būtinas motinos išlaikymas. Nesant įrodymų, jog pareiškėja buvo išlaikoma palikėjos bei kad jai buvo teikiama parama, teismas pareiškimą vertintino kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, jog priimtas sprendimas yra be motyvų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo riboto darbingumo, tačiau tai nėra lemianti aplinkybė. Teismas nenurodė, kodėl tai nėra lemianti aplinkybė. Teismas savo sprendimą motyvavo pareiškėjos darbo sutarties nutraukimu ir atsisakymu nuo darbo biržos pasiūlymo dirbti valytoja. Tačiau darbo sutarties nutraukimas ir registracijos darbo biržoje nutraukimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nebuvo nagrinėjamas darbo ginčas. Teismas turėjo aiškintis, ar pareiškėja atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardintų aplinkybių, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas ir DK nenustato CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaikymo reikalingumo kriterijų bei sumažėjusių galimybių įsidarbinti. Todėl teismo pozicija, kad pareiškėja motinos mirties dieną turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, neatitinka tikrovės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos darbas ir registracija darbo biržoje yra lemiamos aplinkybės, nustatant išlaikymo reikalingumą. Pareiškėja gyvena bute, kuris atiteko suinteresuotiems asmenims. Paveldėtojams šį butą pardavus, pareiškėja liks be gyvenamosios vietos.
Apeliaciniu skundu suinteresuotasis asmuo J. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą bei skirti teisėjui drausminę nuobaudą. Nurodo, jog teisėjas aplaidžiai nagrinėjo bylą, nenustatė, ar suiteresuotojo asmens gyvenamoji vieta yra nežinoma, neišsiuntė pareiškimo nuorašo, neinformavo apie viešo paskelbimo būdą ir kitus veiksmus. Teisėjas net nebandė aiškintis kuratoriaus paskyrimo galimybių. Suinteresuotasis asmuo nieko nežinojo apie bylą, joje atliktus procesinius veiksmus. Suinteresuotasis asmuo negalėjo pateikti savo atsilliepimų ir argumentų. Teisėjas pažeidė CPK 226, 234 ir 247 straipsnių nuostatas. Teisėjas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką bei vietą. Taigi, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą pareiškėja R. M. sutinka su skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog teismas tinkamai neišsiaiškino pareiškėjos ginčo su kitais paveldėtojais, suinteresuotaisiais asmenimis. Teismas padarė grubų procesinį pažeidimą, neįtraukdamas suinteresuotojo asmens, J. Z., į bylą ir jos neinformuodamas apie pradėtą civilinę bylą.
Atsiliepimu į pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo T. K. nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliacinio skundo turinį sudarantys argumentai yra retorinio pobūdžio ir neturi ryšio su pareikštu reikalavimu. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kad suinteresuotieji asmenys ruošiasi parduoti butą, kuriame ji gyvena. Suinteresuotojo asmens J. Z. apeliacinis skundas leidžia abejoti pareiškėjos versija dėl buto pardavimo.
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens J. Z. apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo T. K. nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuotojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pareiškėja savo pareiškime nurodė tik vieną suinteresuotojo asmens J. Z. adresą. Nei pareiškėja, nei jos atstovas proceso metu neprašė skirti kuratoriaus. Teismas pagrįstai pagal CPK 130 straipsnį suinteresuotajam asmeniui įteikė procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Suinteresuotasis asmuo J. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nustatantį, jog absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėja pareiškime suinteresuotojo asmens, J. Z., adresą nurodė – (duomenys neskelbtini) (b.l. 2). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pareiškimo kopiją ir pranešimą apie teismo posėdį išsiuntė suinteresuotajam asmeniui šiuo adresu. Teismui grįžo pažyma apie įteikimą, kurią pasirašė suinteresuotojo asmens motina, R. M.. Taigi, dokumentas buvo įteiktas tinkamai, nes pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.). Pagal šio straipsnio 5 dalį, jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Taigi, suinteresuotojo asmens motina (nagrinėjamos bylos atveju kartu ir pareiškėja) privalėjo informuoti apie pareiškimą bei teismo posėdį.
Kadangi suinteresuotasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, teismas skyrė kitą teismo posėdį, kad galėtų išsiaiškinti J. Z. nuomonę dėl pareiškimo (b.l. 45-46). Šiuo atveju du kartus teismo siųsti pranešimai suinteresuotajam asmeniui, pareiškėjos nurodytu adresu, grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė“ (b.l. 62-63). Teismas savo iniciatyva išsiaiškino, jog suinteresuotasis asmuo Gyventojų registro tarnybai dekralavo, kad nuo 2012 m. gegužės 18 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) (b.l. 64). Taigi, teismas pats aiškinosi, kokia yra suinteresuotojo asmens gyvenamoji vieta, ir, esant tokiems Gyventojų registro duomenims, pagrįstai konstatavo, kad J. Z. gyvenamoji vieta yra nežinoma. Todėl teismo posėdžio metu teismas nusprendė procesinius dokumentus suinteresuotajam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu ir 2013 m. spalio 15 d. priėmė nutartį dėl pareiškimo su priedais įteikimo ir pranešimo apie teismo posėdį, vyksiantį Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. lapkričio 14 d., 13:30 val., 301 salėje, suinteresuotajam asmeniui įteikimo viešo paskelbimo būdu (b.l. 67). Šis sklebimas buvo patalpintas teismo internetiniame tinklapyje www.teismai.lt (b.l. 68).
Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Pagal CPK 39 straipsnį teismas kuratorių gali skirti šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, tik priešingos šalies prašymu. Kuratoriaus pareigos yra atlygintinos, šalis, kuri prašo paskirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nei pareiškėja, nei kitas byloje dalyvaujantis suinteresuotasis asmuo neprašė teismo skirti kuratoriaus. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog jos dukra (suinteresuotasis asmuo) kartu su ja negyvena, nepalaiko santykių, yra išvykusi į užsienį (b.l. 80). Taigi, kuratoriaus skirti nebuvo galimybės. Todėl teismas pagrįstai pagal CPK 130 straipsnį procesinius dokumentus suinteresuotajam asmeniui įteikė viešo paskelbimo būdu. Tokiu atveju konstatuotina, kad šaliai apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, ji žinojo apie procesą ir įgijo pareigą domėtis bylos nagrinėjimu bei informuoti teismą apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apie kitus teismo posėdžius suinteresuotasis asmuo buvo informuojamas pranešimais, kurie buvo siunčiami pagal CPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas paskutiniu teismui žinomu suinteresuotojo asmens adresu (b.l. 87; 115).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad suinteresuotasis asmuo yra pareiškėjos dukra, kuri Lietuvoje gyveno kartu su savo motina, tame pačiame bute. Skundžiamas teismo sprendimas buvo išsiųstas suinteresuotajam asmeniui tuo pačiu jos motinos gyvenamosios vietos adresu. Suinteresuotojo asmens apeliacinis skundas, siųstas iš (duomenys neskelbtini), buvo gautas pirmos instancijos teisme 2014 m. kovo 19 d., tai yra faktiškai nepraleidus CPK nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino (b.l. 133-135). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotasis asmuo apie teisme nagrinėjamą bylą žinojo, jam buvo pranešama apie proceso eigą bei priimamas nutartis ir teismo posėdžius. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde suinteresuotasis asmuo nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokie galimi įrodymai paneigtų pačią skundžiamo teismo sprendimo esmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pareiškėja apeliaciniu skundu ginčijo sprendimą, kadangi pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja motinos mirties dieną turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, neatitinka tikrovės.
Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldėti pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu nepaskirta daugiau. Pareiškėja siekia juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jai motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai buvo nustatytas 40 % darbingumas (b. l. 8). Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra lemiama, ir vertino ją kartu su kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad, priešingai, negu nurodo pareiškėja, teismas taip pat nelaikė lemiančiomis ir aplinkybių, jog pareiškėja savo noru nutraukė darbo sutartį bei jos registracija darbo biržoje buvo nutraukta. Šie faktai tik buvo paminėti visų teismo tirtų įrodymų apie pareiškėjos turtinę padėtį kontekste. Iš tikrųjų, skundžiamame sprendime padarytai išvadai lemiamą reikšmę turėjo tai, jog pareiškėja yra iš dalies darbinga, ji gauna periodines pajamas (nedarbingumo pašalpa, kitos socialinės išmokos), be to, perduodavo savo sergančiai motinai sauskelnes. Todėl pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja motinos mirties dieną turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, turėjo objektyvias galimybes tokių pajamų gauti ir motinos mirties dieną jai nebuvo būtinas motinos išlaikymas.
Pirmos instancijos teismas tinkamai rėmėsi teismų praktika ir tyrė visus byloje esančius įrodymus, susijusius su pareiškėjos amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu, pajamomis, galimybėmis įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ta aplinkybė, jog butas, kuriame šiuo metu gyvena pareiškėja, pagal testamentą atiteko suinteresuotiesiems asmenims, tai yra mirusiosios anūkams, nepatvirtina, kad pareiškėja praras gyvenamąją vietą. Viena iš paveldėto buto bendrasavininkų bus pareiškėjos pilnametė dukra, kuri privalo pagal CK 3.205 straipsnį išlaikyti ir rūpintis savo motina.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Suinteresuotasis asmuo T. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo iš pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens J. Z.. Suiteresuotasis asmuo sumokėjo sumokėjo 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 1500,00 Lt dydžio už vieno atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu sudėtinga, todėl iš pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens priteistinos sumos lygios ketvirtadaliui nurodomo Rekomendacijose, tai yra po 375,00 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotajam asmeniui T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 375,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti iš suinteresuotojo asmens J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotajam asmeniui T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 375,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.