- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-77-425/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. A. P., E. A., D. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo A. A., pripažintam neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, pareiškėja byloje I. K., suinteresuoti asmenys D. A. P., E. A., D. K., institucija, teikiantis byloje išvadą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-241-393/2025 A. A. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose pradėta byla dėl globos pripažintam neveiksniu A. A. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja I. K. prašė paskirti ją tėvo A. A. globėja ir turto administratore. Nurodė, kad A. A. beveik prieš 35 metus nutraukęs santuoką su pareiškėjos motina R. A. vedė kitą moterį, tačiau su savo vaikais, tame tarpe ir pareiškėja, beveik jokių ryšių nepalaikė, nes tam prieštaravo jo naujoji sutuoktinė. A. A. kitoje santuokoje vaikų nesusilaukė. Mirus A. A. antrajai sutuoktinei, netrukus A. A. ištiko insultas. Apie sveikatos būklę pareiškėjai nebuvo žinoma, jai niekas nepranešė. Nurodė, kad sužinojusi apie tėvo būklę, pareiškėja nuvyko tėvo aplankyti ir jį rado visiškai pakirstą ligos, visapusiškai sugniuždytą, beveik nekalbantį, sunkiai besiorientuojantį, nejudantį, nešvarų, su labai prasta dantų būkle, kenčiantį skausmus, iš esmės visiškai apleistą, nelankomą. Teigė, kad globos namuose tėvas prižiūrimas netinkamai, jis buvo apgyvendintas kambaryje, kuriame jaučiasi dūmai, jos dėka tėvas buvo perkeltas į kitą kambarį. Teigė, kad pareiškėja sugrįžusi iš užsienio nuvykdavo pas tėvą, nuveždavo šilto maisto, išeidavo į kiemą su tėvu. Pasak pareiškėjos, tėvui reikia artimo žmogaus priežiūros, teigė galinti grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), kur turinti butą, nors šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Pripažinto neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse A. A. atstovė advokatė I. M. atsiliepime nurodė, kad, atsižvelgiant į atstovaujamojo interesus, tikslinga jo globėja bei turto administratore paskirti D. K., kuri A. A. tinkamai rūpinasi ir prižiūri. Nurodė, kad I. K. per keturiasdešimt metų su tėvu visiškai nebendravo, nepalaikė jokių ryšių, nesidomėjo jo sveikata, kuomet tėvui reikėjo nuolatinės priežiūros, neišreiškė noro jo globoti, jo net nelankė, ir tik praėjusiais metais, pradėjo tėvą lankyti, reikšti pretenzijas dėl tėvo priežiūros globos namams, lankyti bei siekti būti paskirta jo globėja. Taip pat nurodė, kad atstovei susitikus su A. A., jis išreiškė norą, kad jį ir toliau globotų ir prižiūrėtų D. K., o ne I. K..
4. Suinteresuotas asmuo D. K. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko ir prašė paskirti ją, o ne pareiškėją A. A. globėja bei turto administratore. Nurodė su A. A. bendraujanti 25 metus, jam visada reikėjo pagalbos, jis turėjo galvos traumą, jį vežė pas gydytojus į Kauną, parinko (duomenys neskelbtini) globos namus pagal gyvenamąją vietą, skaitė atsiliepimus kurie buvo tik geri. Nurodė, kad A. A. nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto neturi, jo sąskaitoje kiekvieną mėnesį lieka po 150 Eur, slaugos išmokų negauna.
5. Išvadą teikianti institucija Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje nurodėm kad D. K. ir A. A. tarpusavio santykiai šilti ir glaudūs, A. A. labai laukia D. K. atvykimo į globos namus. Nurodė, kad neigiamos informacijos apie D. K. Skyrius nėra gavęs, kaimynų, bendruomenės narių bei seniūnijos darbuotojų ji charakterizuojama teigiamai. Skyriaus teigimu, D. K. ir toliau tinkamai globos A. A., ji sutinka būti A. A. globėja ir turto administratore, jos sveikatos būklė atitinka globai keliamus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė pripažintam neveiksniu A. A. nuolatinę globą turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, paskyrė A. A. globėja turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei turto administratore D. K..
7. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius globėja bei turto administratore siūlo skirti D. K.. Vertino, kad D. K. atitinka globėjui keliamus reikalavimus: ji yra A. A. sūnėno žmona, sutinka globoti A. A., pagal sveikatos būkles globoti kitą asmenį gali, charakterizuojama teigiamai, neteista ir administracine tvarka nebausta. Taip pat nustatė, kad I. K. taip pat sutinka būti globėja ir turto administratore, ji yra A. A. dukra, pagal sveikatos būkles globoti kitą asmenį gali, charakterizuojama teigiamai, neteista ir administracine tvarka nebausta, nuolat gyvenanti ir dirbanti užsienio valstybėje.
8. Teismas, visapusiškai įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, asmenis, galinčius būti globėjais charakterizuojančią medžiagą ir šių asmenų paaiškinimus, taip pat kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, institucijos teikiančios išvadą pateiktas teismui išvadas, liudytojų parodymus, konstatavo, kad D. K. yra labiausiai tinkamas asmuo, galintis įgyvendinti A. A. globėjo funkcijas. D. K. jau apie 20 metų nuolat rūpinasi ir prižiūri A. A., gyveno su juo kaimynystėje apie 15 metų, juos sieja artimas ryšys, ji gerai žino A. A. sveikatos būklę bei poreikius. Iš išvadą teikiančios institucijos duomenų, iš neveiksniu pripažinto A. A. atstovės pateiktų duomenų, teismas nustatė, kad D. K. tinkamai rūpinasi A. A..
9. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl tinkamiausios globėjo kandidatūros yra būtina vadovautis būtent neveiksnaus asmens interesais, o ne asmeninių neveiksnaus asmens artimųjų tarpusavio santykių aiškinimusi, kas, atitinkamai, suponuoja galimai nenuoširdų rūpestį neveiksnaus asmens interesais ir nėra sietini su siekiu juos kuo tinkamiau įgyvendinti. Tai, kad A. A. apgyvendintas globos namuose, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą globos įgyvendinimą, nes jam reikalinga priežiūra visą parą, tokios galimybės neturi nei I. K., nes ji dirba ir gyvena užsienyje, nei D. K., kuri taip pat dirba, tačiau ji gyvena arti globos namų, todėl dažnai gali aplankyti A. A. ir tai daro, be to pats A. A. išreiškė norą, kad jį globotų D. K. ir nenorą, kad globėja būtų paskirta dukra I. K..
10. Teismas įvertino pareiškėjos nurodytą aplinkybe, kad ji turi galimybę pasiimti tėvą į namus, tačiau laikė tai tik pareiškėjos deklaratyviu pasisakymu, nes realių veiksmų pareiškėja neatliko, ji ir toliau gyvena ir dirba užsienyje. Dėl to sprendė, kad geriausiai neveiksnaus A. A. teises ir interesus užtikrintų D. K., todėl pripažintam neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse A. A. nustatė globą ir jo globėja bei turto administratore skyrė D. K..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja I. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria A. A. paskirta globėja turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei turto administratore D. K. ir priimti naują nutartį – A. A. globėja turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei turto administratore paskirti I. K.. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nepakanka duomenų priimti naują sprendimą, prašo skundžiamą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10.1. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino to, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, kad neveiksnus A. A. galėtų gyventi visų pirma šeimoje, su savo dukra, ir nors šiuo metu pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), ji yra pasirengusi grįžti gyventi į Lietuvą bei turi galimybę tinkamai pasirūpinti A. A.. Teigia, kad pridedamos 2024 metų ir 2025 metų skrydžio bilietų kopijos įrodo, kad pareiškėja labai dažnai skraido į Lietuvą. Mano, kad teismas neištyrė pareiškėjos paaiškinimų dėl to, kad pastaroji planuoja grįžti gyventi į Lietuvą ir taip pažeidė pareiškėjos procesines teises.
10.2. Pasak apeliantės, būtent pareiškėjos iniciatyva buvo iškeltas klausimas dėl A. A. neveiksnumo nustatymo, būtent pareiškėja pamačiusi, kad jos tėvas A. A. negeba orientuotis aplinkoje, nesupranta kur yra ėmėsi iniciatyvos. Remiantis byloje pateikiamų įrodymų visuma, pareiškėja charakterizuojama itin teigiamai yra dirbanti, pareiškėja yra sveika, o administracinių nusižengimų išraše nėra nei vieno nusižengimo.
10.3. Apeliantė akcentuoja, kad ilgalaikiai šeimos, artimųjų ar giminystės santykiai (pvz., tarp tėvo ir dukros) yra teisiškai saugoma vertybė, kaip ir turtas ar sveikata, o pastaraisiais metais pareiškėjos ir jos tėvo A. A. tėvo ir dukros santykis yra atsinaujinęs, kad tarp dukros ir tėvo ryšys yra atkurtas, vyrauja šiltas emocinis ryšys įrodo pridedama nuotrauka byloje, kurioje A. A. pareiškėjos lankymosi metu šypsosi.
10.4. Pažymi, kad teismo priimta nutartis neatitinka globos instituto paskirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis), skiriant globėju asmenį, kuris nėra šeimos narys, teismas riboja A. A. teisę į šeimą ir privatų gyvenimą, o tai prieštarauja Konstitucijai, CK 3.238 str. 1 d., ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniui (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą).
10.5. Mano, kad teismas savo iniciatyva nesiėmė aktyvių veiksmų, kad lygiai taip pat kaip ir D. K. būtų įvertinamas ir pareiškėjos gyvenamasis būstas, teismas, neįvertinęs pareiškėjos gyvenamosios vietos sąlygų, pažeidė pareiškėjos procesines teises bei buvo pažeistos materialiosios teisės normos, dėl ko buvo nepagrįstai apribota pareiškėjos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Mano, kad teismas tik vienpusiškai vertino D. K. galimybes suteikti tinkamas sąlygas globotiniui, kai tuo tarpu pareiškėjos gyvenamosios vietos sąlygos apskritai nebuvo įvertintos, o vien tai, kad išvada apie pareiškėją nebuvo pateikta nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėja negali eiti globėjos pareigų ir yra netinkama.
10.6. Pasak pareiškėjos, vienintelis D. K. tikslas buvo ir yra užvaldyti A. A. turtą, būtent dėl to faktas apie tai, kad A. A. yra globos namuose buvo nuslėptas nuo visų A. A. vaikų. Byloje yra įrodymai, kad visas A. A. turtas yra perleistas R. K., tačiau teismas šių įrodymų neįvertino, nepaisant to, kad pastarieji yra tiesiogiai susiję su D. K., potencialios globėjos, tinkamumo eiti globėjos pareigas vertinimu. Mano, kad konstatuoti, jog D. K. yra tinkama eiti globėjos pareigas yra neteisinga, nesąžininga, tokia išvada prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, geros moralės bei fundamentaliems žmogaus teisių ir laisvių principams.
10.7. Apeliantė teigia, kad D. K. yra netinkamai prižiūrėjo A. A., A. A. globos namuose buvo netinkamai prižiūrėtas, tačiau teismas pareiškėjos teikiamų įrodymų tinkamai neištyrė, A. A. nebuvo teikiamos jokios reabilitacinės paslaugos: masažai, mankštos ir pan., jis net nebuvo vedamas / vežamas į lauką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas nepakankamai įvertino D. K. veiksmų pobūdį ir motyvus, kurie, tikėtina, labiau susiję su turtiniu interesu nei su realiu A. A. priežiūros ir gerovės užtikrinimu.
10.8. Nurodo, kad D. K. taip pat yra bausta administracine tvarka, kas atitinkamai rodo jos polinkį nusikalsti, tuo tarpu pareiškėja administracine tvarka išvis nėra bausta.
10.9. Mano, kad teismas neteisingai vertino A. A. išsakytą nuomonę dėl jo globėjo skyrimo, nes ekspertizės išvada patvirtina, kad jis nesugeba priimti savarankiškų sprendimų ir nesupranta teismo proceso esmės, o prie bylos pridedama foto nuotrauka rodo šiltą jo emocinį ryšį su dukra I. K. buvimą, todėl abejotina, jog jis nenorėtų būti jos globojamas.
10.10. Apeliantės manymu, byloje kilus prieštaravimams tarp įrodymų – nuotraukų, ekspertizės išvadų ir A. A. pareiškimo, teismas prieštaravimų neįvertino ir nepašalino. Iš pareiškėjos pateikiamų foto nuotraukų byloje buvo aišku, kad A. A. džiaugiasi pareiškėjos atvykimu, taip pat nuotraukos įrodo, kad tarp pareiškėjos ir jos tėvo A. A. yra susiformavęs stiprus ir glaudus emocinis ryšys, pareiškėja tėvu rūpinasi ne tik paviršutiniškai, o iš esmės.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą pripažinto neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse A. A. atstovė advokatė I. M. su atskiruoju skundu nesutinka.
11.1. Atsiliepime teigiama, kad atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti, kiekvienas iš byloje esančių pateiktų ir teismo įvertintų įrodymų ginčijamas atskirai, savaip interpretuojant. Teigia, kad globėjos parinkimas buvo grindžiamas ne formalia gyvenamosios vietos aplinkybe, o realia galimybe užtikrinti neveiksnaus asmens teises ir teisėtus interesus ir pretendenčių gyvenamoji vieta teismo buvo vertinama, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
11.2. Teigia, kad apeliantės nurodomi artimi, šilti šeiminiai emociniai ryšiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti, juo labiau kad įstatymas nereglamentuoja kas gali būti paskirtas globėju – šeimos narys ar svetimas žmogus.
11.3. Dėl globos namų ir netinkamų gyvenimo sąlygų atstovė nurodo, kad civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad globos namuose, kuriuose gyvena A. A., būtų netinkamos sąlygos, gyventojai neprižiūrėti, nesilaikoma higienos reikalavimų, prirūkyta ir pan. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigė Skyriaus atstovė, kuri nurodė, kad globos namai pastoviai yra tikrinami kompetentingų institucijų ir niekada dėl nurodytų pažeidimų jokie aktai nebuvo surašyti.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. K. prašo atskirąjį skundą atmesti.
12.1. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja tėvą lanko retai, pradėjo lankyti tik praėjus kuriam laikui po jo apsigyvenimo globos namuose, akivaizdu, kad ji siekia tapti globėja neturėdama tikslo rūpintis neveiksniu A. A., o tik norėdama valdyti ir naudoti jo turtą. Kaip pati nurodė, per globos institutą siektų naikinti sandorius, kad susigrąžintų tėvo turtą.
12.2. Teigia, kad pareiškėja su tėvu nebendravo apie keturiasdešimt metų, juo nesidomėjo, nesidomėjo jo sveikata net tuo metu, kai jam po atliktos operacijos buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Sugrįžusi į Lietuvą, jo nelankė ir kaip pati nurodė, jai nuvykus pas tėvą į globos namus, A. A. jos neatpažino.
12.3. Kadangi pareiškėja gyvena ir dirba užsienio valstybėje, o Skyrius išvadą teikia tik apie rajono gyventojus, mano, kad pareiškėja išvados turėjo prašyti užsienio valstybės. Tokios išvados pareiškėja teismui nepateikė. Be to, nesant išvados apie pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygas, teismas spręsdamas dėl globėjos paskyrimo, įvertino ne tik pateiktą Skyriaus išvadą dėl D. K. gyvenimo ir buities sąlygų, bet ir atsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, kas lėmė teisingo procesinio sprendimo priėmimą.
12.4. Mano, kad pareiškėjos argumentas, jog teismas nepaskirdamas jos globėja, grindžiant formalia gyvenamos vietos aplinkybe pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus yra visiškai nepagrįstas, nes teismas, skirdamas globėją, vertino byloje esančių įrodymų visetą.
12.5. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai išlieka galimybė nepažeidžiant A. A. interesų nevaržomai su juo bendrauti ir atnaujinti bei realizuoti šeiminius ryšius, o globėju paskirtas asmuo netrukdys tokiam bendravimui, jeigu tai atitiks neveiksnaus asmens interesus.
12.6. Teigia, kad atskirojo skundo motyvas, jog vienintelis D. K. tikslas ir yra užvaldyti A. A. turtą, yra melagingas, klaidinantis apeliacinės instancijos teismą, nes sandorių sudarymo metu D. K. nebuvo teismo paskirta A. A. globėja ir turto administratore ir nevykdė jokių globėjos pareigų. Sandoriai notaro patvirtinti, nes jo sveikatos būklė tuo metu ženkliai skyrėsi nuo dabartinės, be to, 2010 m. pas notarą yra sudarytas A. A. testamentas, šiuo metu galiojantis, kuriuo jis visą palikimą po mirties palieka R. K..
Atsiliepimas
12.7. Dėl neveiksnaus asmens nuomonės dėl globėjo kandidatūros nurodo, kad, galbūt, jis sąvokos globa ir galėtų nesuprasti, bet paklausus dėl priežiūros ateityje, rūpinimosi juo, koks jo būtų noras, jis puikiai suprato klausimo esmę, nes tiek atstovei, tiek specialistei nurodė ir priežastį, dėl ko nepageidauja pareiškėjos, kaip globėjos.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodo, kad Skyriaus pozicija dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nepasikeitė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – skrydžio bilietų kopijas, kurios, pasak apeliantės, patvirtina jos pirmosios instancijos teisme dėstytas aplinkybes apie dažną tėvo A. A. lankymą, kad siekdama globoti ir rūpintis tėvu ji nuolat skrenda į Lietuvą.
14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką ir nagrinėjamo klausimo jautrumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus. Teismo vertinimu, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes proceso dalyviai turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir pareikšti dėl jų nuomonę.
Dėl sprendžiamo klausimo esmės
16. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirtas globėjas neveiksniu pripažintam pilnamečiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-241-393/2025 A. A. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tuo pačiu teisme pradėta byla dėl globos pripažintam neveiksniu A. A. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
18. Byloje A. A. globėjomis siekė tapti pareiškėja – A. A. dukra I. K., bei suinteresuotas asmuo D. K.. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu neveiksniu pripažintas asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose, jam teikiama nuolatinė pagalba. Teismas skundžiama nutarties dalimi A. A. globėja paskyrė D. K., nustatęs, kad D. K. jau ilgą laiką rūpinasi ir prižiūri A. A., juos sieja artimas ryšys, kad D. K., gyvendama netoliese, gali dažnai aplankyti A. A., teismas taip pat įvertino ir A. A. išreikštą norą, kad jį globotų D. K.. Be kita ko, teismas pareiškėjos argumentus, kad ji gali pasiimti tėvą pas save į namus, kad planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, laikė deklaratyviais.
19. Atskiruoju skundu pareiškėja I. K. su priimta nutarties dalimi dėl globėjo paskyrimo nesutinka, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pažeidė pareiškėjos procesines teises, nebuvo pakankamai aktyvus tokio pobūdžio byloje. Pasak apeliantės, teismas paneigė šeimos santykių svarbą, nes globėja paskyrė ne neveiksnaus asmens dukrą, o svetimą asmenį, mano, kad teismas visiškai nevertino pareiškėjos ketinimų grįžti ir prižiūrėti tėvą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties dalies motyvus bei atskirojo skundo argumentus, su pastaraisiais nesutinka ir sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.
20. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
21. Iš skundžiamos nutarties dalie matyti, kad teismas vertino abiejų asmenų, pretenduojančių tapti globėjomis, asmenines ir dalykines savybes, galimybę tinkamai pasirūpinti neveiksniu asmeniu. Apeliantė teigia, kad teismas nebuvo aktyvus ir nepareikalavęs išvados apie pareiškėjos gyvenimo sąlygas užsienyje, neįvertinęs pareiškėjos gyvenamosios vietos sąlygų, pažeidė pareiškėjos procesines teises, buvo nepagrįstai apribota pareiškėjos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato pareigos teismui reikalauti išvados apie asmenį, pretenduojantį tapti globėju.
22. CPK 506 straipsnyje numatyta, kad globos ir rūpybos institucija raštu pateikia teismui išvadą, kurioje nurodo duomenis apie asmens, dėl kurio nagrinėjama byla, buvimo vietą ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumą ir jeigu reikia skirti globėją ar rūpintoją, pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra; nurodomi duomenys apie jį, taip pat kitos turinčios reikšmės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateikta institucijos išvada, kurioje nurodyta D. K. kandidatūra, nurodyti duomenys apie siūlomą asmenį. Kadangi institucija siūlė būtent D. K. kandidatūrą, šios institucijos išvada ar nuomonė apie pareiškėją nebuvo privaloma ar reikalinga. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė pareiškėjos deklaruojamų procesinių teisių ir jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą dėl išvados apie jos tinkamumą būti globėja (jos gyvenimo sąlygas) nebuvimo nebuvo pažeista.
23. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neįvertino to, jog pareiškėja turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, kad jos ketinimas grįžti gyventi į Lietuvą yra realus ir įgyvendinamas ir vien faktas, jog pareiškėja gyvena užsienyje, o kita kandidatė į globėjo pareigas gyvena Lietuvoje, negali būti pagrindu skirti globėju asmenį, kuris gyvena Lietuvoje, o ne tą, kuris gyvena užsienyje, neatsižvelgiant į kitas svarbias ir reikšmingas aplinkybes byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nesuabsoliutino nustatytos aplinkybės apie pretendenčių gyvenamąją vietą, šią aplinkybę vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nepaneigė apeliantės teisės būti globėja vien dėl jos gyvenimo kitoje šalyje, tačiau sprendė, kad, šiuo konkrečiu atveju, tinkamesnė globėja yra D. K., nes ji gyvena arčiau neveiksnaus asmens. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjos argumentai apie grįžimą gyventi į Lietuvą buvo ir yra deklaratyvūs ir hipotetiniai, nes ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu apeliantė nurodo tebegyvenanti užsienyje. Ta aplinkybė, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, nesudaro pagrindo kitaip vertinti esamos aplinkybės apie pareiškėjos gyvenimą kitoje šalyje. Be to, pareiškėjos argumentai atskirajame skunde iš esmės nėra nuoseklūs, nes, viena vertus, apeliantė akcentuoja, kad ji ketina grįžti gyventi į jai nuosavybės teise priklausantį būstą Lietuvoje ir ten galėtų kartu gyventi neveiksniu pripažintas jos tėvas, taip išlaikant šeimos ryšį ir užtikrinant, kad tėvas gyvena dukters namuose, o ne globos namuose, kita vertus, apeliantė teigia, kad jos gyvenimas užsienyje netrukdytų tinkamai pasirūpinti neveiksniu asmeniu per nuotolį. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėja gyvena užsienyje, nepaisant jos dažno grįžimo į Lietuvą, kartus su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstai leido teismui spręsti, kad tinkamesnė yra D. K., kaip globėjos, kandidatūra.
24. Apeliantė skunde taip pat akcentuoja, kad pareiškėjos ir jos tėvo A. A. yra susiformavęs artimas, glaudus emocinis ryšys, kad A. A. laukia atvykstant pareiškėjos, o skiriant globėju asmenį, kuris nėra šeimos narys, teismas riboja A. A. teisę į šeimą ir privatų gyvenimą, o tai prieštarauja Konstitucijai, CK 3.238 str. 1 d., ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniui (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti tuo pagrindu, kad teismas nėra įpareigotas globėju skirti išskirtinai šeimos narį, pažymėtina, kad teismas privalo parinkti tinkamiausią asmenį, kuris geriausiai užtikrintų globotinio teisėtus interesus. Paneigiant apeliantės argumentus dėl teisės į šeimą ir privatų gyvenimą ribojimo, pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad D. K. nėra susieta su A. A. giminystės ar šeiminiais ryšiais, nepaneigia byloje nustaytų faktinių aplinkybių apie D. K. ilgalaikį artimą ryšį su A. A., pačiam A. A. nurodant, kad jis nori, jog jį ir toliau globotų būtent D. K.. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad globėjo paskyrimas niekaip neužkerta kelio pareiškėjai ir toliau bendrauti su tėvu, jį lankyti ir išlaikyti esamą ryšį bei neriboja A. A. teisės į šeimą ir privatų gyvenimą.
25. Nors apeliantė teigia, kad teismas neteisingai vertino A. A. išsakytą nuomonę dėl jo globėjo skyrimo, nes ekspertizės išvada patvirtina, kad jis nesugeba priimti savarankiškų sprendimų ir nesupranta teismo proceso esmės, svarbu tai, kad pati apeliantė nurodo, kad ją su tėvu sieja glaudus emocinis ryšys, kad kad tėvas nori, jog ji jį aplankytų, jaučiasi laimingas atvykus pareiškėjai, todėl spręsti, kad neveiksniu pripažintas A. A. negali, negeba išsakyti savo nuomonės dėl jam artimų asmenų, negeba reikšti jausmų, emocijų, ir parodyto didesnio palankumo vienam ar kitam asmeniui, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliantės argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais, juo labiau kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, rėmėsi ne tik nustatyta aplinkybe dėl A. A. nuomonės, bet vertino byloje nustatytų aplinkybių visetą.
26. Apeliantė skunde taip pat akcentuoja netinkamą A. A. priežiūrą, teigdama, kad teismas nevertino jos pateiktos nuotraukos apie A. A. dantų būklę, nevertino aplinkybės, kad D. K. tik siekia turtinės naudos, nes visas pareiškėjos tėvo turtas jau yra perleistas D. K. vyrui ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai dėl D. K. turtinės naudos siekio yra deklaratyvūs, paremti spėjimais, o klausimas dėl A. A. turto perleidimo teisėtumo šioje byloje nenagrinėtinas. Aplinkybė, kad A. A. yra perleidęs turtą D. K. vyrui (sūnėnui) neleidžia D. K. charakteristikos vertinti neigiamai, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų D. K. siekį piktnaudžiauti globėjos teisėmis, nesirūpinimą A. A. ar netinkamą jo priežiūrą. Atkreitinas dėmesys, kad teismo nutarties dalis dėl globėjos paskyrimo vykdoma skubiai, tačiau iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nėra gauta objektyvių duomenų apie netinkamą D. K., kaip globėjos, pareigų vykdymą. Be to, vienintelė dantų būklės nuotrauka, nesant byloje jokių objektyvių duomenų (pvz., gydytojų specialistų išvadų ir pan.) apie netinkamą A. A. sveikatos priežiūrą, nepatvirtina pareiškėjos teiginių apie D. K. negebėjimą globoti pareiškėjos tėvą.
27. Apibendrinus išdėstytą, matyti, kad apeliantė skundu iš esmės nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, mano, kad jos turėjo būti vertinamos kitaip, nei jas įvertino teismas, tačiau subjektyvi apeliantės nuomonė, nepateikiant į bylą jokių skundo teiginius, kad D. K. nėra tinkama būti globėja, patvirtinančių objektyvių duomenų, negali tapti pagrindu pripažinti teismo nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nepagrįsta. Įvertinus skundžiamą teismo nutarties dalį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su kiekvienos iš pretendenčių faktinėmis ir realiomis galimybėmis tinkamai pasirūpinti teismo sprendimu neveiksniu pripažinto A. A. poreikiais, jo gerove ir interesais, išsamiai ir nešališkai nustatė ir ištyrė visas tokiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, išvadas grindė byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nelemia išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ar pažeidžiantis apeliantės procesines teises.
28. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias globėjo paskyrimą teismo sprendimu neveiksniu pripažintam asmeniui, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.