Kauno apygardos teismo nutartis

2007-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1396-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-19
Bylos Nr.
2S-1396-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1396-378/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė
Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1; 121.14, 122.4, 128.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nutarties atsisakymo priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. M. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 1977 m. teisėtai pastatytą 35,44 kv.m. ploto sodo pastatą, esantį Kauno r., Taurakiemio sen., Piliuonos km., (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja nurodė, kad 1972 m. jai su sutuoktiniu buvo suteiktas naudotis 584 kv.m. ploto žemės sklypas Kauno r., Taurakiemio sen. Piliuonos km., (duomenys neskelbtini), kuriame jie, nepažeisdami tuometinių statybos taisyklių reikalavimų, 1977 m. pasistatė sodo namelį su rūsiu ir atvira veranda. 1985 m. pareiškėjos sutuoktiniui buvo išduota tuometinio techninės inventorizacijos biuro sudaryta sodo namelio techninės apskaitos kortelė, tačiau dėl sutuoktinio didelio užimtumo, laiko stokos ir blogos sveikatos statinys Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo. 2001-08-04 mirus pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą mirusio sutuoktinio turtą (sūnūs po tėvo mirties palikimo nepriėmė). Kadangi sodo namelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo, jis nebuvo įrašytas ir į paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja nurodė, kad sodo namelis yra vieno aukšto, 35,44 kv.m. ploto, medinis, apmūrytas plytomis, be šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir dujų, su rūsiu ir atvira veranda. Jo techninė būklė gera, jis gali būti toliau naudojamas, todėl privalo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad sodo namelis pastatytas ir valdytas teisėtai, pareiškėjos nuomone, patvirtina jos pridedami rašytiniai įrodymai (sodo namelio techninės apskaitos kortelė, (duomenys neskelbtini) pažyma, mokesčių kvitai ir kt.). Pareiškėja nurodė, kad, mirus sutuoktiniui, ji negali surasti kitų sutuoktinio turėtų dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą. Kadangi jų nėra išlikusių ir Kauno AVA Statybos priežiūros skyriuje, šis skyrius negali pareiškėjai išduoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, be kurio statinys neregistruojamas. Todėl, norint įregistruoti nuosavybės teisę į sodo namelį Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos nuomone, reikalinga patvirtinti juridinę reikšmę turintį šio teisėtai pastatyto namelio valdymo nuosavybės teise faktą. Pareiškėja nurodė, kad kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ji gauti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, kadangi pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; antra, pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo priimti.

Skunde nurodoma, jog abi teismo nutartyje nurodytos pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti būtinos sąlygos yra: pirma, pareiškėja kartu su sutuoktiniu buvo įgijusi nuosavybę CK 4.47 str. l d. 4 p. pagrindu, t.y. statybos būdu (tai nurodyta pareiškime); antra, miręs sutuoktinis turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau po jo mirties pareiškėja nebegali jų surasti, jie yra prarasti (tai taip pat nurodyta pareiškime). Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų turėjimą sutapatino su pastato įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, kadangi nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais laikytini, pvz., pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, varžytynių aktas ir pan., o, vadovaujantis statybą reglamentuojančiomis teisės normomis, nuosavybės teisę į statinį patvirtina statybos leidimas, projektas ir statinio priėmimo naudoti aktas. Pastarasis dokumentas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja šių sutuoktinio turėtų, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų neberanda, jie yra prarasti ir ne teismo tvarka jų atkurti nėra galimybės (tai pareiškėjai buvo paaiškinta Kauno AVA statybos priežiūros skyriuje).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Faktai, jeigu dėl jų neatsiranda, nepasikeičia ar nepasibaigia asmenų subjektinės teisės ir pareigos, teismine tvarka nenustatinėjami. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėja G. M. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 1977 m. teisėtai pastatytą 35,44 kv.m. ploto sodo pastatą, esantį Kauno r., Taurakiemio sen., Piliuonos km., (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį daiktą atsirado statybos būdu, statyba buvo vykdoma teisėtai, tačiau valstybinėse institucijose nėra išlikę statybos faktą patvirtinantys dokumentai.

Kaip jau nurodyta, viena iš sąlygų, kad pareiškimas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo būtų nagrinėjamas teisme, yra tai, jog pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja G. M. nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ji būtų kreipusis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl statybos leidimo ar statinio priėmimo naudotis akto atstatymo ar šių dokumentų dublikatų išdavimo, tačiau teigia jog tokie dokumentai buvo, tik nėra išlikę (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų pareiškimui nagrinėti teisme ir pagrįstai jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas bei nenukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius