- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1-1629-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-14-45340-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- J. N.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
J.N., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini),
1. 2009-09-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d., galutinė bausmė - 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bei baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
2. 2010-03-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo, pagal LR BK 180 str. 2 d., galutinė bausmė - 2 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmė atlikta,
3.2018-06-14 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. -40 parų arešto, pritaikius amnestijos įstatymą, 2019-02-25 paleistas iš Lukiškių TI-K,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-09-14, apie 18 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimus, nukentėjusiajam G. L. priklausančius statybos įrankius: kampinį šlifuoklį „Makita", 300 eurų vertės, deimantinį diską „Hilti", 500 eurų vertės, kampinį šlifuoklį "Bosch", kuris buvo „Makita" dėžėje, 240 eurų vertės, perforatorių „Bosch", 350 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Makita", 20 eurų vertės, perforatorių „Bosch", 1000 eurų vertės, perforatorių „Bosch", 350 eurų vertės, viso pagrobė svetimo, G. L. priklausančio, turto už 2760 eurų, tuo G. L. padarydamas 2760 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis J. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinimą pripažįsta iš dalies, kadangi nukentėjusysis neatsiskaitė pilnai jam už darbą ir dar todėl, kad ne visus jam inkriminuojamus, kaip vagystė, daiktus jis paėmė. 2018 m. rudenį, tiksliai laikotarpio nurodyti negali, apie 3 savaitės iki to įvykio dirbo statybos darbus pas G. L. Darbdavys žadėjo jį įforminti oficialiai, padarė net jo asmens duomenų kortelės nuorašą. Susitiko Geležinio Vilko gatvėje, pradėjo pas jį dirbti, savaitę pradirbo Geležinio Vilko g. objekte. Po savaitės nuvyko dirbti link Markučių, paskui vėl grįžo dirbti į objektą Geležinio Vilko gatvėje. Paskui nuvažiavo buto remontą daryti į (duomenys neskelbtini). G. L. žadėjo mokėti po 40 eurų į dieną ,o sumokėjo per tris savaitės tik 100 eurų. Buvo pikta, gyvena už Vilniaus, turi važinėti, todėl ir paėmė iš buto instrumentus, kuriuos užstatė lombarde. Galėjo vėliau jam grąžinti, bet nukentėjusysis parašė policijai pareiškimą. Po to jis nuvažiavo į Darbo inspekciją, taip pat parašė pareiškimą. Jogailos gatvėje yra daug vaizdo kamerų, galima pažiūrėti vaizdo įrašus, kokius instrumentus jis paėmė. Paėmė bulgarkę „Makita“, buvo diskinis pjūklas, gal ir „Bosch“, dar paėmė „Bosch“ perforatorių. Lombardui, kiek atsimena, pridavė du daiktus ,kodėl kvituose nurodyti tris, pasakyti negali. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, kad taip atsitiko. Nukentėjusysis jam skambino, reikalavo grąžinti instrumentus. Kai nuvažiavo į lombardą, paaiškėjo, kad instrumentų jau nėra. Jie jau policijoje. Įsibrovimo į butą nebuvo, nes turėjo nuo jo raktus. Nori greitu laiku oficialiai įsidarbinti, gauti teisę vairuoti transporto priemones, daugiau tikrai nenusikals.
Nukentėjusysis G. L. parodė, kad dirba individualios veiklos pagrindu, trūko darbuotojų, įdėjo skelbimą, ieškojo žmonių, turinčių leidimą vykdyti individualią veiklą. Paskambino J. N.. Sutarė, kad dirbs. Jis vis žadėjo pateikti pažymėjimą ,kad gali vykdyti individualią veiklą, tačiau taip jo ir nepateikė. Dirbo keliuose objektuose. Paskutinis objektas buvo – butas (duomenys neskelbtini) gatvėje, 2018-09-14 (penktadienis) N. pasiliko užbaigti darbus, paprašė avanso 100 eurų, kuriuos ir gavo. Turėjo raktus nuo buto. Pirmadienį į darbą neatėjo. Telefonas pirmadienį, antradienį buvo išjungtas. Trečiadienį nuvažiavo pas jo mamą, kuri pranešė, jog nuo penktadienio J. negrįžo, tiksliau - trumpam pasirodė ir dingo. Nuvažiavus į objektą, pamatė, kad nėra įrankių. Kreipėsi su pareiškimu į policiją, beveik visi įrankiai tyrimo metu buvo rasti ir jam grąžinti. Negrąžinti liko: akumuliatorinis suktukas „Makita“ 20 eurų vertės ir vienas perforatorius „Bosch“ 350 eurų vertės, todėl prašo išieškoti iš kaltininko žalai atlyginti 370 eurų. J. N. už darbą liko skolingas 100 eurų. Nemokėjo, nes nebuvo dar baigtas darbas bute (duomenys neskelbtini) ir jis tai puikiai žinojo. Pinigai už darbą jam būtų sumokėti, bet pirmadienį, po vagystės, jis darbe jau nepasirodė.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal jas (taisykles) teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.
Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. N. 2018-09-14 pagrobė svetimą G. L. priklausantį turtą-statybos įrankius, kurių bendrą vertė-2760 eurų. Nusikalstamos veikos padarymą, be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiojo G. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.14-17), daiktų pateikimo protokolas (b.l.45-50), įrankių, paimtų iš lombardo, apžiūros protokolas (b.l.18-26).
Tai, kad kaltinamasis aiškina, jog svetimą turtą (statybos įrankius) paėmė kaip kompensaciją už darbdavio nesumokėtą jam dalį atlyginimo, teismas vertina kritiškai - kaip jo gynybinę poziciją, kadangi 2018-09-14 dieną jis gavo 100 eurų avanso, darbas (duomenys neskelbtini) bute nebuvo dar baigtas, kaltinamasis J. N. liko dirbti bute. Nei jis, nei nukentėjusysis nenurodo, kad tą dieną būtų tarp jų ginčas dėl galutinio atsiskaitymo. G. L. teigia, kad būtų jam sumokėjęs kitą savaitę. Kaltinamasis toliau dirbti neatsisakė, jam buvo patikėtas raktas nuo buto, kur vyko remonto darbai.
Kita vertus, pagrobtų daiktų vertė žymiai viršija galimą skolą už darbą. Nors J. N. aiškina, kad pagrobė tik bulgarkę „Makita“ ir „Bosch“ perforatorių „Bosch“,vien iš lombardo kvito matyti, kad pridavė jis tris įrankius (b.l. 47-49). Be to, rasti buvo ir nukentėjusiajam grąžinti kiti įrankiai, išskyrus vieną perforatorių „Bosch“ bei suktuką .Raktą nuo buto turėjo tik kaltinamasis, netgi nukentėjusysis jo neturėjo ir, dingus J. N., raktą jis rado pas pastarojo motiną. Kaltinamasis gavo avansą ir kaip nurodo G. L., likusius pinigus jis gautų, jeigu nevykdytų vagystę ir pasirodytų darbe, bet nepradėtų slapstytis nuo jo, vengti kontaktų. Kaltinamasis pradėjo pilnai disponuoti turtu, pridavė dalį įrankių lombardui.
Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 178 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. BK 54 straipsnis nustato bendrus bausmės asmeniui skyrimo pagrindus, įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus ir tikslus.
Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.), tačiau sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe to teismas nepripažįsta.
Kaltininkas atsiprašė nukentėjusiojo .
Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Prieš nusikaltimo padarymą dirbo neoficialiai, nebuvo registruotas užimtumo tarnyboje, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 446 str. 4 d. (važiavimas be bilieto).
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už šį nusikaltimą numato kelias alternatyvias bausmes, tarp jų - laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.
Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia sankcijoje numatyto už įvykdytą nusikaltimą šios bausmės rūšies vidurkio.
J. N. pradeda dirbti, teigia, kad siekia gauti vairuotojo pažymėjimą, yra jauno amžiaus.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, J. N. atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo bei skiriant jam pareigas.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiosios G. L. 370 eurų sumos dydžio civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas. J. N. privalo atlyginti jo kaltais veiksmais padarytą turinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.,301-307 str. str., teismas
nusprendė:
J. N. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 4 mėnesiams laisvės atėmimo.
Remiantis BK 75 str. bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams.
1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. L. turtinę žalą-370 eurų.
3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo turtinei žalai atlyginti 370 eurų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti -panaikinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.