Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 16 d. paduotu ieškovės J. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovės J. S. ieškinį atsakovei E. A. dėl 3000 Eur avanso priteisimo arba preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, bei 3000 Eur avanso ir 5 proc. procesinių metinių palūkanų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios (CK 1.90, 1.91 straipsniai, 6.73 straipsnio 2 dalis) ir proceso teisės normas, užkirtusias ieškovei teisę įrodyti ieškinio reikalavimus, paneigus civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Teismai neatskleidė ginčo esmės ir dėl to nepadarė išvados, kad ieškovė preliminariąją sutartį sudarė tiek dėl apgaulės, tiek ir dėl suklydimo.

2. Teismai neanalizavo ieškovės valios formavimosi proceso, jos tikrųjų ketinimų ir sandorio esmės suvokimo, dėl to nebuvo atskleista ginčo esmė. Teismai nevertino aplinkybių, kad nekilnojamojo turto agentas skubino, spaudė apsispręsti ieškovę dėl sandorio sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje neužsiminta apie nekilnojamojo turto agento parodymų nepatikimumą, nors jie teismui buvo teikiami melagingi, o tai sudarė teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui jais nesivadovauti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tirti naujus įrodymus ir atitinkamai atskleisti ginčo esmę. Šio teismo motyvai, kuriais atsisakyta prijungti naujus įrodymus ir išreikalauti informaciją, rodo išankstinį nusistatymą ieškovės atžvilgiu, grubiai pažeidė šalių rungimosi principą, užkirto kelią ieškovei įrodyti nekilnojamojo turto agento parodymų nepatikimumą ir negalimumą jais vadovautis byloje. Buvo pažeista ieškovės teisė į tinkamą teismo procesą.

3. Teismui sprendžiant dėl CK 1.90 straipsnio nuostatų taikymo, esminę reikšmę turi būtent suklydusios šalies (ieškovės) parodymai, nes tik ji tiesiogiai gali nurodyti, kaip suvokė sudaromo sandorio esmę bei kuriuo aspektu suklydo. Teismas neteisingai suprato ieškovės paaiškinimus apie buto apžiūros ir preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes, dėl to neatskleidė ginčo esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Preliminariąją sutartį ieškovė sudarė skubotai, prieš tai buto atidžiai neapžiūrėjo, į sutartį neįsigilino, buvo susijaudinusi, manė, kad pirks butą, tačiau to teismai neįvertino. Teismai netinkamai interpretavo jos paaiškinimus, iškraipė jų esmę. Ieškovė neturėjo galimybės įvertinti buto būklės ir susidaryti subjektyvios nuomonės, ar jai asmeniškai jo būklė yra priimtina, ar ji, būdama vyresnio amžiaus, turės galimybių investuoti tiek laiko, tiek ir lėšų į buto kapitalinį remontą, ir dėl to ieškovė suklydo.

4. Ieškovė nėra kalta dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Ši sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovė skubotai pasirašė preliminariąją sutartį ir suklydo dėl perkamo buto kokybės, be to, dėl nekilnojamojo turto agento apgaulės tikroji buto būklė buvo nutylėta. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad sudarytas sandoris turėjo ieškovės valios trūkumų, o dėl to, kad nesudaroma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, nėra atsakinga nė viena iš preliminariosios sutarties šalių. Todėl avansas turėjo būti grąžintas ieškovei. Net jeigu teismas manytų, kad ieškovė yra kalta dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, 3000 Eur netesybos yra neprotingai didelės, nes atsakovė nepatyrė jokių nuostolių dėl to, kad butas vieną savaitę buvo rezervuotas ieškovės. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl netesybų mažinimo, dėl to priėmė nemotyvuotą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje sutiko iš dalies dėl sprendimo motyvų dėl netesybų dydžio nebuvimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesumažino netesybų ir taip pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Atsakovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio, avansą laikydama netesybomis pagal preliminariąją sutartį. Ginčo situacijoje 3000 Eur netesybos yra nepagrįstai bei neprotingai didelės. Teismų nusprendimas palikti visą sumokėtą avanso sumą atsakovei yra neteisingas ir nesąžiningas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu, taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei J. S. 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. spalio 14 d. Perlas Finance terminale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.