Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. Ž., jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nukentėjusiojo A. Ž. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos J. G. 2015 m. liepos 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9332029,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiojo A. Ž. skundas, kuriuo jis prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos J. G. 2015 m. liepos 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-15-9332029 grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui. Skunde nurodo, kad tyrėja netinkamai kvalifikuodama šuns šeimininko L. J. veiksmus netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) nuostatas, tai yra nesurinkusi duomenų apie administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d., padarymą ir turėdama duomenų apie nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, nutraukusi tyrimą surinktą medžiagą turėjo perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tyrėja nesprendė dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo L. J. atžvilgiu, ar jo veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu - BK) 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą (2-3 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. Ž. ir jo įgaliotas atstovas skundą palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. Skundą padavęs asmuo parodė, kad važiavo motociklu, iš dešinės kelio pusės išbėgo šuo, trenkėsi į priekinį ratą, jis vertėsi ir susilaužė raktikaulį bei kulnikaulį. Po to priėjo šuns šeimininkas L. J. ir pasakė, jog tai jo šuo. Šuo buvo be pavadžio, be antsnukio. Šuns veislės neatsimena, jis buvo panašus į vokiečių aviganį. Tyrimas buvo atliekamas vertinant L. J. veiksmu, kiek jo elgesys atitiko ATPK 127 str., tačiau teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta, nurodant, kad jo veiksmuose yra ATPK 110 str. sudėtis. Su tokiu nutarimu nesutinka ir prašo grąžinti institucijai, surašiusiai nutarimą, kadangi tyrėja netinkamai kvalifikavo pačią situaciją, o nubaudus L. J. administracine tvarka, bus eliminuota galimybė patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn (17-18 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. G. parodė, jog administracinė teisena nutraukta, kadangi eismo įvykį sukėlė į važiuojamąją kelio dalį įbėgęs šuo, todėl nėra ATPK 127 str. 1 d. sudėties. L. J. atsakomybės klausimas dėl šuns nepriežiūros perduotas spręsti nuovadai pagal gyvenamąją vietą. Paaiškino, jog įvyko eismo įvykis, išbėgus šuniui į važiuojamąją kelio dalį ir atsitrenkus į motociklą, A. Ž. nukrito nuo važiuojančios transporto priemonės, susižalojo, tačiau šuns apkaltinti negalima, nukentėjusysis gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka dėl žalos atlyginimo iš šuns savininko. Pagal liudytojų parodymus šuo buvo panašus į vilkšunį, tačiau niekas negalėjo paminėti tikrosios veislės, šuo buvo gelsvo atspalvio (18-19 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, jog jis, H. R., A. Ž. ir V., kurio pavardės nežino, važiavo motociklais. Boniškio gyvenvietėje, važiuojant gatve, netikėtai į ją išbėgo šuo ir atsitrenkė į A. Ž. vairuojamo motociklo priekinį ratą. A. Ž. nuvirto. Išbėgo žmogus ir pirmiausia nubėgo prie šuns, pripažino, jog tai jo šuo. Atvažiavo policija, vėliau greitoji medicininė pagalba, šuns šeimininkas visą laiką buvo kartu. Šuo panašus į belgų aviganį, tik mažesnis (19 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje 07-15-9332029 esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos J. G. 2015 m. liepos 27 d. nutarimo nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, jog 2015 m. gegužės 31 d, apie 11 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) važiavo motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) namu netikėtai į važiuojamąją kelio dalį iššokęs šuo kliudė minėtą motociklą, nuo kurio nukrito A. Ž. ir susižalojo. Nutarimu nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 07-15-9332029 nutraukti nesant ATPK 127 str. 1 d. sudėties; persiųsti administracinę bylą Nr. 07-15-9332029 į Kauno rajono policijos komisariato Karmėlavos nuovadą, spręsti klausimą dėl L. J. atsakomybės pagal ATPK 110 str. 5 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 5 d. numato atsakomybę už pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais reikalavimų, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ar pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Tokie veiksmai užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Skundžiamame nutarime nustatyta, jog motociklo vairuotojas A. Ž. Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Eismo įvykio kilimą sąlygojo į važiuojamąją kelio dalį išbėgęs be priežiūros paliktas šuo, kuris sudarė neišvengiamą kliūtį keliu važiavusiam motociklininkui. Specialisto išvadoje Nr. G 1762/15(02) nustatyta, jog A. Ž. konstatuotas dešinio kulnakaulio, dešinio raktikaulio lūžimas, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. ATPK 110 str. 5 d. numato atsakomybę už pavojingų šunų <...> laikymo <.........> taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ar pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimų pažeidimą, kuris sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, tuo tarpu A. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, tai yra atsirado žala asmens sveikatai. Atsakomybė už ATPK 110 str. pirmoje, antroje ir trečioje dalyje padarytas veikas, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui yra numatyta ATPK 110 str. 10, 11 ir 12 dalyse. Iš šių duomenų darytina išvada, jog tyrimo metu netinkamai įvertintas nukentėjusiam A. Ž. padarytas sveikatos sutrikdymas, tai yra faktas, kad kilo ne grėsmė jo sveikatai, o ji buvo realiai sutrikdyta.

Tinkamai kvalifikuojant veiką pagal ATPK 110 str. 10, 11 ir 12 dalis, taip pat svarbu nustatyti, kokia yra šuns veislė, kadangi pagal ją yra diferencijuojama administracinė atsakomybė. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, kokios veislės šuo išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir atsitrenkė į A. Ž. vairuojamą motociklą – skundą padavęs asmuo A. Ž. parodė, jog šuo buvo panašus į vokiečių aviganį, o liudytojas E. K. parodė, jog į belgų aviganį. Tokie duomenys yra prieštaringi ir neleidžia daryti kategoriškos išvados apie į A. Ž. vairuojamą motociklą atsitrenkusio šuns veislę.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog skundžiamą nutarimą surašiusi pareigūnė netinkamai kvalifikavo L. J. galimai padarytą veiką, neįvertinusi fakto, jog nukentėjusiajam A. Ž. atsirado žala sveikatai – tai yra buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat aiškiai nenustatyta į kelią išbėgusio šuns veislė, todėl šuns šeimininko L. J. veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal ATPK 110 str. 5 d., o atitinkamai pagal ATPK 110 str. 10, 11 ar 12 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 139 str. 1 d. numato, jog tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Skundžiamame nutarime taip pat nebuvo vertinta ar L. J. veiksmuose nėra BK 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, kadangi A. Ž. specialisto išvada nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai už analogišką veiką numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, sprendžiant teisinės atsakomybė rūšies nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi nusikaltimo sudėties ir baudžiamosios atsakomybės klausimai ir tik paskui, padarius išvadą, kad veikos pavojingumas nėra tokio lygio, kai veika tampa nusikaltimu, svarstomi administracinės atsakomybės klausimai Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Vilnius: Justitia, 2009, p. 163). Tai leidžia daryti išvadą, jog tyrimo metu nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, darančios įtaką L. J. veikos kvalifikacijai, nesilaikyta įstatymo nuostatų, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad skundžiamame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9332029 galimai L. J. padaryta veika kvalifikuota netinkamai, neatsižvelgus į tai, jog A. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nenustačius L. J. šuns veislės, kuri turi esminę reikšmę tinkamam veikos kvalifikavimui pagal ATPK 110 str. atitinkamą dalį, taip pat nevertinant galimybės, ar L. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, todėl šioje administracinėje byloje būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, jog būtų tinkamai surinkti ir įvertinti duomenys, turintys reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui bei teisinei kvalifikacijai, dėl šios priežasties Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos J. G. 2015 m. liepos 27 d. nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

A. Ž. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos J. G. 2015 m. liepos 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9332029 panaikinti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.