- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- 1-311-240/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53055-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- T. K.
- Civilinis ieškovas
- K. G.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E.“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. K. 2018 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su K. G. metu, tyčia abiem rankomis suėmęs už jos palto atlapų, stūmė ją, dėl ko ji griuvo ir galva trenkėsi į durų staktą, gulinčiai vieną kartą spyrė į kairį žastą, tokiu būdu mušdamas padarė kairės momeninės srities sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinėje veido pusėje ties apatinio žandikaulio kampu, poodinę kraujosruvą kairiojo žasto užpakalinio išorinio paviršiaus apatinėje dalyje ir juosmens srities apatinės dalies kairės pusės sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad pažinojo nukentėjusiąją K. G.. Prisipažįsta, kad ją sužalojo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, išskyrus tai, kad jai spyrė bei smaugė šaliku. Jis jai iš rankų ranka išmušė piniginę, reikalavo, kad ji nusiimtų tą šaliką. Gali būti, kad nukentėjusioji atsitrenkė į sieną. Jos laisvė nebuvo suvaržyta. Po įvykio jis pats pasiūlė nukentėjusiajai kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ji sakė, kad jokių medikų jai nereikia. Neketino jos sužeisti, tik norėjo atimti piniginę, kad ji neišvažiuotų. Įvykio dieną buvo vartojęs alkoholio. Atsiprašė nukentėjusiosios, iš karto po įvykio su ja bendravo. Vėliau bandė su ja susisiekti, tačiau ji užblokavo jo telefono numerį. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nesutinka su civilinio ieškinio ir prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiais.
Nukentėjusioji K. G. parodė, kad anksčiau su kaltinamuoju buvo pora. Įvykio dieną buvo pas jį svečiuose. Kaltinamasis buvo neblaivus. Kadangi ji negrįžo namo naktį, nes buvo tetos metinėse, todėl kaltinamasis ėmė plūstis, ją kaltinti neištikimybe. Ji pasakė einanti namo, nuėjo rengtis, išsitraukė piniginę ir laikė ją rankoje. Kaltinamasis spyrė į piniginę, kuri iškrito. Nukentėjusioji pasilenkė, kad galėtų surinkti iš piniginės iškritusius daiktus, o kaltinamasis priėjo, griebė ją už palto atlapų, pakėlė ir trenkė į sieną. Į sieną ji trenkėsi galva ir nukrito. Kaltinamasis ją gulinčią dar paspyrė, pagalvojęs, kad ji apsimeta, jog negali atsikelti. Tada jis ją pakėlė, paguldė ant lovos, paėmė už šaliko, patempė ir papurtė. Surikus, kad jai skauda, kaltinamasis pasakė, kad jam skauda, dabar ir jai skaudės. Jis pasakė, kad nukentėjusioji niekur nesikreips, atnešė šaldytų koldūnų, kuriuos ji dėjo ant sumuštos vietos. Kaltinamasis neleido jai išeiti, susirinkti savo daiktų, jai teko tą naktį likti pas jį namuose. Tik po kurio laiko jis leido susirinkti savo daiktus, lyg ir atsiprašė. Nukentėjusioji jautė, kad jos galva yra aptirpusi. Po įvykio ji užblokavo kaltinamojo telefono numerį, nes nenorėjo su juo bendrauti. Mano, kad kaltinamasis taip pasielgė iš pavydo. Po įvykio kreipėsi į medikus, jie ją apžiūrėjo. Jai labai skaudėjo, galvos aptirpimas jautėsi maždaug savaitę, kraujosruvos išbuvo ilgiau. Dėl to ji patyrė neturtinę žalą. Kaltinamasis ne kartą bandė su ja susisiekti, tačiau ji nebenori taikytis. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.
Iš 2018-11-05 pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018-11-05 K. G. pareiškė, jog 2018-11-04, apie 21.30 val., jai būnant pas T. K., (duomenys neskelbtini), tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu T. K. ją trenkė į sieną ir vieną kartą įspyrė (b. l. 13-17).
Iš 2018-11-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3330/2018(02) matyti, kad nukentėjusioji K. G. 2018-11-06 kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajai K. G. konstatuota kairės momeninės srities sumušimas (skausmingas minkštųjų audinių patinimas, paviršinis odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva); poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje ties apatinio žandikaulio kampu; poodinė kraujosruva kairiojo žasto užpakaliniame-išoriniame paviršiuje apatinėje dalyje ir juosmens srities apatinės dalies sumušimas kairiau stuburo (skausmingas minkštųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva). Pagal pirminės ir pakartotinės apžiūros duomenis bei pagal pateiktų medicininių dokumentų duomenis sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (b. l. 31-33).
Motyvuojamoji dalis
T. K. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą, pareikšti T. K., pasitvirtino.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Tai, jog nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu smurtavo ir sukėlė jai fizinį skausmą kaltinamasis, patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir kaltinamojo parodymai, taip pat ir specialisto išvada bei kiti byloje pateikti įrodymai. Iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis T. K. suėmęs už šaliko, buvusio ant K. G. kaklo, tempė jį į viršų, taip spaudė jos kaklą, nes nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis, paėmęs už šaliko, ją tempė ir papurtė, kaltinamasis nurodė, jog norėjo nuimti šaliką nuo jos kaklo, taigi nenustatyta, kad kaltinamasis šaliku spaudė nukentėjusios kaklą. Nukentėjusioji kategoriškai teigė, jog kaltinamasis jai gulinčiai spyrė, kaltinamasis šią aplinkybę neigia, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairiojo žasto užpakaliniame-išoriniame paviršiuje apatinėje dalyje, todėl kaltinamojo neigimas, kad jis spyrė nukentėjusiajai, vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo padėtį. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis T. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę T. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant T. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Siekiant sulaikyti T. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai.
Ikiteisminio tyrimo metu T. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji K. G. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 70-72).
Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 str. 2 d.).
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai K. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė fizinius skausmus, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, prarado saugumo jausmą, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios normaliam saugiam gyvenimo ritmui. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų K. G. kamuoja psichologinės problemos, bloga savijauta, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai K. G. atmestina.
Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, o procesinės palūkanos nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarinys, todėl priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra teisinio pagrindo. Prievolė atlyginti žalą gali atsirasti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, tuo tarpu nukentėjusioji pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors BPK 107 straipsnis numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau ši įstatymo nuostata numato įtariamojo ar kaltinamojo teisę, o ne prievolę ikiteisminio nagrinėjimo ar teismo proceso metu atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.
Šioje byloje nukentėjusioji K. G. prašė iš kaltinamojo T. K. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nors į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai pagrindžia, jog K. G. už civilinio ieškinio surašymą, patarimus ir dalyvavimą byloje atstovui sumokėjo 1502 Eur, teisinio pagrindo nepripažinti nukentėjusios patirtas minėtas išlaidas proceso išlaidomis, nėra, tačiau teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, į civilinį ieškinį, bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese (Kauno apylinkės teisme byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį), į nukentėjusiosios sumokėtą pinigų sumą advokatui, siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti 1502 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašoma priteisti suma mažintina iki 750 Eur.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 90 valandų).
Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti nukentėjusiosios K. G. naudai iš kaltinamojo T. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.