- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- eI3-622-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00240-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Modilena“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Modilena“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Modilena“ patikslintame skunde prašo panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 21R-824(AG-742/07-2021); 2) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 4-1048 dalyje dėl įpareigojimo MB „Modilena“ grąžinti 4 772,60 Eur subsidiją.
Pareiškėja paaiškina, jog pagal 2021 m. birželio 1 d. pateiktą paraišką (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 18 d. gavo 4 772,60 Eur subsidiją, kurią panaudojo įsiskolinimo, susidariusio per draudimą vykdyti veiklą karantino laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. prekybinių patalpų nuomotojui, padengimui.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 4-1048 (toliau – Įsakymas) reikalaujama grąžinti gautą subsidiją dėl nepateiktų audituotų finansinių ataskaitų.
Nesutikusi su sprendimu dėl reikalavimo grąžinti gautą subsidiją, pareiškėja kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK, ir Komisija), prašydama panaikinti Įsakymą. Komisija 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 21R-824(AG-742/07-2021) (toliau – Sprendimas) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja įsitikinusi, kad buhalterės suklydimą paraiškos formos (duomenys neskelbtini) 6 langelyje įrašyti skaičių „3“ bei gauti pagalbą pagal komunikato 3.1 skirsnį patvirtina tai, kad paraiška su priedais buvo užpildyta taip, kaip reikalaujama apraše pasirinkus gauti pagalbą pagal komunikato 3.1 skirsnį, t. y. buhalterė užpildė ir pateikė VMI visus pagalbai gauti pagal komunikato 3.1 skirsnį reikiamus priedus I; N; F.
Pažymi, kad jei langelyje „6“ nebūtų suklysta ir pasirinkta nurodyti skaičių „3“, tokiu atveju, pasirinkus pagalbą, pagal 2020 m. kovo 20 d. Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. sausio 28 d. Europos Komisijos komunikatu (toliau – Komunikatas) 3.12 skirsnį, formos priedų I; N; F pildyti nereikėtų, bet reikėtų iki 2021 m. liepos 31 d. pateikti audituotas finansines ataskaitas.
Šalies argumentai
Pareiškėja aiškina, kad pasinaudojo „mano VMI“ sistemoje paruošta elektronine forma pildoma paraiška ir buvo įsitikinusi, kad pildant VMI formas naudojamas mygtukas „tikrinti formą“, kurį paspaudus, išmetamos klaidos ir įspėjimai. Manė, kad neištaisius klaidų, formos neleis pateikti, tokiu būdu apsaugant pareiškėją nuo galimybės pateikti paraišką su klaidomis.
Pareiškėjos įsitikinimu, pildant paraišką ir paspaudus tikrinimo mygtuką, turėjo pasirodyti tokia klaida: „jeigu langelyje pasirinkote skaičių „3“, priedų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pildyti nereikia“. Mano, kad mokesčių administratorius neužtikrino galimybės programine įranga rasti formos klaidas paraiškos pildymo metu, todėl jai negali būti taikomos su tuo susijusios neigiamos pasekmės.
Pareiškėjos manymu, VMI turėjo pareigą kreiptis į ją dėl paraiškos patikslinimo, todėl įsitikinusi, kad dėl suklydimo, o ne sąmoningai padarytos buhalterės klaidos, neturi finansiškai nukentėti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad skundžiamame Sprendime Komisija visiškai nepasisakė dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo viešajame administravime, neargumentavo, kodėl nesivadovauja viešojo administravimo principais, kurie privalomai taikomi tokio pobūdžio juridinių asmenų santykiuose su viešojo administravimo subjektais.
Pareiškėja nurodo, kad apie padarytą klaidą formoje (duomenys neskelbtini) sužinojo tik 2021 m. liepos 15 d. telefonu iš VMI darbuotojo, su priminimu pateikti audituotas finansines ataskaitas.
Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. liepos 21 d. raštu kreipėsi į VMI per „Mano VMI“ sistemą dėl galimybės ištaisyti klaidą, tačiau 2021 m. liepos 28 d. gavo neigiamą atsakymą, nes terminas tikslinti paraiškas buvo jau pasibaigęs.
Nurodo, kad nesutikdama su 2021 m. liepos 28 d. gautu atsakymu, 2021 m. rugsėjo 6 d. dar kartą kreipėsi raštu į VMI per „Mano VMI“ sistemą, prašydama atlikti bendrijos patikrą, įvertinti subsidijos gavimo ir panaudojimo teisėtumą remiantis teisingumo ir protingumo principais ir įsitikinti bei patvirtinti, kad subsidija skirta teisėtai, kad paraiškos formoje (duomenys neskelbtini) 6 langelyje padaryta netyčinė klaida, parašant skaičių 3 vietoj reikiamo 2.
Pareiškėjos vertinimu, akivaizdu, kad kartu su paraiška užpildytas ir VMI pateiktas Priedas (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip papildomai pateikta informacija.
Paaiškina, kad teikdama tiek pirminę, tiek patikslintą paraišką 6 langelyje nurodė 3 pagalbos rūšį. Patikslinimas buvo padarytas dėl VMI nurodymo, pirmojoje (duomenys neskelbtini) versijoje klaidingai buvo nurodyta, kad paraiškas reikia pildyti nurodant sumas su PVM. Vėliau iš VMI gavo pranešimą, kad sumas paraiškoje reikia nurodyti be PVM, todėl 2021 m. birželio 1 d. pateikė (duomenys neskelbtini) 2-ąją versiją su sumomis be PVM.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ministerija) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėja ne tik Paraiškos 6 langelyje įrašė skaičių 2, nurodydama, kad prašo kompensuoti nepadengtąsias pastoviąsias išlaidas, bet ir Paraiškoje užpildė I3 langelį, nurodydama sumas, kurias laiko nepadengtosiomis pastoviosiomis išlaidomis. Ministerijos manymu, Paraiškos formoje aiškiai įvardyta, kokios išlaidos laikomos nepadengtosiomis pastoviosiomis išlaidomis, o kokios – pastoviosiomis išlaidomis. Mano, kad pareiškėja galėjo kreiptis į VMI, prašydama pagalbos pildant paraišką. To padaryta nebuvo, tada atsakovės vertinimu, pildant paraišką pareiškėjai neaiškumų nekilo.
Kadangi, paraiškėja atitiko Aprašo reikalavimus subsidijai gauti, VMI neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo Paraiškos atmesti. Jos nuomone, Ministerijai ir VMI nėra suteikti įgaliojimai savo nuožiūra aiškinti Paraiškos turinio prasmę ir nustatyti tikruosius pareiškėjų ketinimus.
Atsakovė, remdamasi įstatymais ir teismų praktika, akcentuoja, kad savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, o viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.
Atsiliepimas
Atsakovės manymu, Aprašas labai aiškiai nurodo, kokius veiksmus atlieka Ministerija ir VMI, kaip vertina paraiškas, kokius sprendimus priima, jei pareiškėjai laiku nepateikia dokumentų. Teigia, kad nei Ministerija, nei VMI šiuo atveju negalėjo priimti kitokių sprendimų, nei priėmė. Paaiškina, kad Paraiška atitiko Aprašo reikalavimus, todėl negalėjo būti atmesta, pareiškėjai subsidija buvo skirta pagrįstai. Aprašas nenumato išimčių, kada audituota finansinė ataskaita neteikiama ar jos pateikimo terminas pratęstas, todėl nei VMI, nei Ministerija negalėjo patenkinti pareiškėjos pašymo nereikalauti pateikti šių dokumentų iki 2021 m. liepos 31 d.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ji neturi galimybės pakeisti paraiškos duomenų ir pripažinti, kad Paraiška buvo pateikta pagal Komunikato 3.1 skirsnį. Kvietimas pagal priemonę ,,Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ baigėsi 2021 liepos 1 d. Nurodo, jog pareiškėja apie pareigą pateikti audituotą finansinę ataskaitą buvo informuota 2021 m. birželio 28 d., todėl, atsakovės vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę grąžinti subsidiją ir pateikti naują paraišką iki 2021 liepos 1 d., tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog turėjo vadovautis turinio prieš formą principu, numatytu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 straipsnyje, nes jis taikomas mokestiniuose ginčuose, o šiuo atveju ginčas kilo dėl Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota grąžinti subsidiją, todėl šis principas ginčo atveju netaikomas.
Atsiliepime paaiškina, kad Ministerija, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, savo veikloje pirmiausia vadovaujasi ne tik bendraisiais teisės principais, bet teisės aktais ir viešojo administravimo principais, numatytais VAĮ. Jeigu Ministerija prioritetinę reikšmę suteiktų tik proporcingumo principui, būtų pažeisti kiti teisės principai – lygiateisiškumo, objektyvumo, skaidrumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia. Pastarasis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas, neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų. Ministerijai ir VMI nesuteikta diskrecija vertinti paraiškas ir skirti subsidijas nukrypstant nuo procedūrinių taisyklių.
Atsakovė nurodo, kad visiems pareiškėjams, pateikusiems paraiškas pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ Aprašas buvo taikytas vienodai, visi turėjo pateikti tokius pat dokumentus, atitikti tokius pat kriterijus. Patenkinus pareiškėjos reikalavimus, jai būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus pareiškėjus, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Pareiškėjos Paraiška buvo vertinama objektyviai ir nešališkai bei skaidriai, laikantis teisės aktų reikalavimų.
Atsakovė mano, kad Sprendimas ir Įsakymas – teisingi, teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad tiek pareiškėjos 2021 m. gegužės 7 d. Paraiškoje, tiek 2021 m. birželio 1 d. Paraiškoje pasirinkta 3 pagalbos rūšis ir informacija apie pastoviąsias nepadengtas išlaidas, priede „(duomenys neskelbtini)“, pildoma tuose pačiuose laukuose, „I3 Nepadengtų pastoviųjų išlaidų suma be PVM (Eur)“, pagal kuriuos VMI apskaičiavo subsidijos dydį.
Mano, kad Formos (duomenys neskelbtini) pildymo taisyklių 14.6 papunktyje, aiškiai nurodyta, kad, jei pareiškėjas prašo pagalbos pagal Komunikato 3.1 skirsnį, tai, pildydamas (duomenys neskelbtini) formą, jis turi 6 laukelyje nurodyti „1“ arba „2“ variantą, tuo tarpu, jei pagalbos prašoma pagal Komunikato 3.12 skirsnį, tai 6 laukelyje pasirenkamas „3“ variantas.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad prašant pagalbos pagal 3 pagalbos rūšį, VMI įvertino, ar pareiškėjos vidutinės mėnesio apyvartos kritimas atitinka Aprašo 14.1 ir 14.4 papunkčiuose numatytus reikalavimus. Pareiškėjos duomenys šiuos reikalavimus atitiko, todėl vien ta aplinkybė, kad su Paraiška papildomai buvo pateikti N (sudarytos nuomos sutartys) ir F (išlaidas pagrindžiantys dokumentai) priedai, negalėjo būti tinkamas pagrindas neskirti subsidijos ar sustabdyti paraiškos vertinimo procesą ir kreiptis į pareiškėją, siekiant išsiaiškinti jos tikrąją valią.
Nurodo, kad pareiškėja, pateikdama Paraiškas (duomenys neskelbtini), 2 puslapyje patvirtino, kad įmonė yra susipažinusi su Apraše nustatytomis sąlygomis, prisiima nustatytus įsipareigojimus, susijusius su subsidijos gavimu ir naudojimu, bei atsakomybę už netinkamą jų vykdymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad pareiškėja, pastebėjusi, jog Paraiškoje pateikė neteisingą/netikslią informaciją, turėjo galimybę iki 2021 m liepos 1 d. kreiptis į VMI ir patikslinant duomenis, pateikiant naują Paraišką pagal Aprašo 35 punktą iki 2021 m. liepos 1 d., tačiau to nepadarė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad pareiškėja, prieš pateikdama Paraišką, galimai nesusipažino nei su (duomenys neskelbtini) 2 puslapyje pateikta informacija, nei su formos (duomenys neskelbtini) pildymo Taisyklėmis. Akcentuoja, kad už pateiktų duomenų teisingumą atsakomybę prisiima Paraiškos teikėjas. Paaiškina, kad neturi nei teisinio pagrindo, nei techninių galimybių keisti duomenų pateiktose/išnagrinėtose paraiškose, kad VMI, vykdydama teisės aktų jai priskirtas funkcijas, vertindama pareiškėjų duomenis, turi vertinti tik tai, kas nurodyta paraiškose.
Remdamasi teismų praktika VMI teigia, kad atsakovė gali priimti tik tokius sprendimus, kurie grindžiami ginčui taikytinu teisiniu reglamentavimu. Nagrinėjamu atveju turinio prieš formą viršenybės principas netaikytinas, kadangi byloje nagrinėjami santykiai nesusiję su mokesčio mokėtojo apmokestinimu. VMI mano, jog Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 4-1048, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti visą išmokėtos subsidijos sumą – 4 772,60 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja ikiteismine tvarka su skundu dėl Įsakymo teisėtumo kreipėsi į LAGK, kuri sprendimu jos skundą atmetė, pripažindama, kad jis teisėtas.
Pareiškėjai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-66 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ buvo skirta 4 772,60 Eur subsidija.
Į pareiškėjos „Mano VMI” paskyrą 2021 m. birželio 28 d. buvo išsiųstas pranešimas, kad įmonė ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 31 d. privalo pateikti audituotas finansines ataskaitas.
Pareiškėja 2021 m. liepos 20 d. su prašymu kreipėsi į VMI, nurodė, kad po raginimo pateikti audituotas finansines ataskaitas suprato, jog padarė klaidą pildydama Paraišką, langelyje 6 parašė skaičių 3, nors reikėjo 2. Pareiškėja užpildė visus reikiamus priedus: 1, N, F, kurių reikalaujama pasirenkant prašomą pagalbą pagal Komunikato 3.1 skirsnį. Prašė ištaisyti padarytą klaidą, laikyti, kad pasirinkta pagalba pagal Komunikato 3.1 skirsnį – nereikalauti teikti audituotas finansines ataskaitas, kurių reikėtų, jei būtų pasirinktas Komunikato 3.12 skirsnis
Pareiškėja 2021 m. liepos 31 d. prašyme VMI nurodė, kad 2021 m. liepos 28 d. gavusi VMI atsakymą į 2021 m. liepos 20 d. prašymą, negalėjo rasti auditoriaus, kuris sutiktų atlikti auditą per dvi dienas, reikėjo ne mažiau dviejų savaičių. Prašė atidėti audituotų finansinių ataskaitų pateikimo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 15 d.
Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė VMI prašymą, kuriame nurodė, kad pildydama Paraišką, buhalterė netyčia padarė klaidą, 6 langelyje parašė skaičių 3 vietoj 2. Tačiau pateiktoje paraiškoje užpildyti visi reikiami priedai, kuriuos reikia užpildyti pasirenkant prašomą pagalbą pagal Komunikato 3.1 skirsnį ir kurių nereikia prašant pagalbos pagal 3.12 skirsnį. Nurodė, kad centrinio mokesčių administratoriaus darbuotojas turėjo pastebėti klaidą, t. y. kad forma neatitinka turinio. Paraiškos formos užpildymo tikrinimo mygtukas šios klaidos nenurodė. Vadovaudamasi Aprašo 58 punktu prašė atlikti patikrą, įvertinti subsidijos gavimo ir panaudojimo teisėtumą, patvirtinti, kad ji skirta teisėtai.
Pareiškėja, nesutikdama su aptariamu Įsakymu, kreipėsi į LAGK, kuri 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu skundą atmetė.
Dėl pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr. pvz., LVAT 2020-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 patvirtintos Priemonės „Subsidijos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo nuostatos.
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad jis parengtas atsižvelgiant į Komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. sausio 28 d. Europos Komisijos komunikatu, 3.1 skirsnį, 3.12 skirsnį ir bendrąsias nuostatas.
Komunikato 3.12 skirsnio „Pagalba paramos nepadengtoms pastoviosioms išlaidoms pavidalu“ 86 punktu nustatyta, kad valstybės narės gali numatyti padėti toms įmonėms, kurių veikla buvo sustabdyta arba sumažinta dėl COVID-19 protrūkio, padengti dalį nepadengtų pastoviųjų išlaidų. Jei tokios priemonės yra laikomos pagalba, Europos Komisija jas laikys suderinamomis su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu bus laikomasi 87 punkte nurodytų sąlygų.
Komunikato 87 punkto c dalimi nustatyta, kad nepadengtos pastoviosios išlaidos tai per tinkamą finansuoti laikotarpį įmonių patirtos pastoviosios išlaidos, kurios per tą patį laikotarpį nepadengiamos iš pelno ir kurios nepadengiamos iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, draudimo, laikinosios pagalbos priemonių, kurioms taikomas šis komunikatas, arba paramos iš kitų šaltinių. Pagalbos intensyvumas turėtų neviršyti 70 proc. nepadengtų pastoviųjų išlaidų, išskyrus labai mažas ir mažąsias įmones (kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento I priede), kurių pagalbos intensyvumas turėtų neviršyti 90 proc. nepadengtų pastoviųjų išlaidų. Taikant šį punktą, įmonių nuostoliai, nurodyti jų pelno (nuostolių) ataskaitose, finansuoti tinkamu laikotarpiu laikomi nepadengtomis pastoviosiomis išlaidomis. Pagalba pagal šią priemonę gali būti teikiama remiantis prognozuojamais nuostoliais, o galutinė pagalbos suma nustatoma realizavus nuostolius, remiantis audituotomis finansinėmis ataskaitomis arba, valstybei narei pateikus atitinkamą pagrindimą Europos Komisijai (pavyzdžiui, susijusį su tam tikros rūšies įmonių ypatumais ar dydžiu), remiantis mokesčių ataskaitomis. Bet koks mokėjimas, viršijantis galutinę pagalbos sumą, turi būti grąžintas (87 punkto c dalis).
Pagal Aprašo 29 punktą subsidijos dydis nustatomas remiantis prognozuojamais įmonės nuostoliais, o galutinis subsidijos dydis nustatomas realizavus nuostolius, remiantis audituotomis finansinėmis ataskaitomis, nurodytomis Komunikato 87 punkto c papunktyje, kurias pareiškėjas privalėjo pateikti VMI ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 31 d. Bet koks mokėjimas, viršijantis galutinį subsidijos dydį, turi būti grąžintas Aprašo 62–64 punktuose nustatyta tvarka.
Aprašo 33 punktas numato, kad pareiškėjai subsidijų paraiškas gali teikti pagal VMI interneto svetainėje www.vmi.lt paskelbtus kvietimus.
Pagal Aprašo 35 punktą, pareiškėjai paraiškas galėjo tikslinti (grąžindami gautą subsidiją pagal ankstesnę paraišką ir pateikdami naują paraišką) iki 2021 m. liepos 31 d.
Jeigu pareiškėjas, pateikęs subsidijų paraišką, pastebėjo, kad nurodė neteisingą ir (ar) ne visą informaciją (duomenis) arba subsidijų paraiškoje nurodyta informacija (duomenys) pasikeitė, jis subsidijų paraišką patikslina – pateikia naują subsidijų paraišką. Subsidijų paraiškos, jei dėl jų nebuvo priimtas sprendimas skirti subsidiją, gali būti tikslinamos iki kvietimų galiojimo pabaigos. Jeigu subsidijų paraiška tikslinama, jos pateikimo data laikoma paskutinės patikslintos subsidijų paraiškos pateikimo data (Aprašo 38 punktas).
Aprašo 39 punktas numato, kad subsidijų paraiška prilyginama įmonės įsipareigojimams, kurių privalo laikytis, jai skyrus subsidiją.
Pagal Aprašo 42 punktą taikydama subsidijų paraiškų pagrįstumo kontrolę, VMI turi teisę paprašyti pareiškėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti papildomus duomenis (informaciją), kurie pagrindžia subsidijų paraiškoje pateiktus duomenis (informaciją) ir faktą, kad pareiškėjas yra nuo COVID-19 nukentėjusi įmonė (išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kreditorinius (debitorinius) atsiskaitymus, sutartis, užsakymus, duomenis (informaciją), dokumentus apie gautas pajamas, veiklos vykdymo vietų apribojimus, klientų srautų pasikeitimus, darbuotojų prastovas, atleidimus ir pan.). Gavusi šiuos duomenis (informaciją) ir juos pagrindžiančius dokumentus, VMI ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įvertina, ar subsidijų paraišką pateikęs pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, ir apskaičiuoja galimos skirti subsidijos dydį. Jeigu per nustatytą terminą pareiškėjas pagrindžiančių duomenų (informacijos) nepateikia, VMI subsidijų paraiškos netenkina ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pagrindžiantiems duomenims (informacijai) pateikti nustatyto termino pabaigos apie tai informuoja pareiškėją per „Mano VMI“.
Sprendimą dėl subsidijos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašo gavimo dienos įsakymu priima Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras (Aprašo 52 punktas).
Pagal Aprašo 57 punktą už subsidijų paraiškoje ir kartu su subsidijų paraiška pateiktos informacijos (duomenų) teisingumą atsako pareiškėjas.
VMI ir Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau LVPA) iki 2021 m. gruodžio 1 d. atlieka atrankines pareiškėjų, kuriems skirtos subsidijos, patikras, siekdamos įvertinti subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų), dokumentų tinkamumą, taip pat nustatyti, ar pareiškėjai nukentėjo nuo COVID-19 pagal valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius ar kitus subsidijų skyrimo ir panaudojimo teisėtumui nustatyti svarbius duomenis, įskaitant ir VMI ir (arba) LVPA prašymu pareiškėjų pateiktus papildomus duomenis (informaciją), dokumentus, nurodytus Aprašo 42 punkte (Aprašo 58 punktą).
Pareiškėja skunde teigia, kad suklydo, Paraiškos 6 langelyje įrašiusi skaičių 2, o ne 3, tai įtakojo pagalbos pasirinkimą pagal Komunikato 3.12, o ne 3.1 skirsnį. Dėl šios klaidos pareiškėja kaltina VMI darbuotojus bei Paraiškos formos trūkumus. Pareiškėjos įsitikinimu, šią klaidą patvirtina tai, kad Paraiška su priedais buvo užpildyta taip, kaip reikalaujama Apraše pasirinkus gauti pagalbą pagal Komunikato 3.1 skirsnį, t. y. buhalterė užpildė ir pateikė VMI visus pagalbai gauti pagal Komunikato 3.1 skirsnį reikiamus priedus I; N; F. Pareiškėja įsitikinusi, kad VMI darbuotojai turėjo klaidą pastebėti. Be to, akcentuoja, kad buhalterę suklaidino ir Paraiškos formos trūkumai. Pareiškėjos manymu, VMI nustačius netikslią informaciją, turėjo paprašyti pareiškėjos pateikti trūkstamus duomenis. Skunde akcentuoja, kad Komisija visiškai nepasisakė dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo viešajame administravime, neargumentavo, kodėl nesivadovauja viešojo administravimo principais.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėja neįvykdė pareigos iki 2021 m. liepos 31d. VMI pateikti audituotų finansinių ataskaitų. Vertintina, ar toks Paraiškos užpildymas pagal pareiškėjos nurodomus skunde argumentus laikomas netyčine klaida.
Atkreiptinas dėmesys į nustatytas faktines aplinkybes byloje, kurios iš esmės paneigia pareiškėjos argumentus dėl suklydimo. t. y. tiek pirmą, tiek ir antrą Paraišką ji pateikė VMI, nurodydama Paraiškos 6 langelyje skaičių 3. Už paraiškoje pateiktus duomenis atsakinga yra pati pareiškėja (Aprašo 57 punktas). Kaip matyti, tikslindama Paraišką, teikdama ją antrą kartą, pareiškėja nepakeitė pasirenkamos pagalbos priemonės, t. y. pati pasirinko prašyti subsidijos nepadengtų pastoviųjų išlaidų kompensavimui. Pagalba pagal šią priemonę gali būti teikiama remiantis prognozuojamais nuostoliais, o galutinė pagalbos suma nustatoma realizavus nuostolius, remiantis audituotomis finansinėmis ataskaitomis.
Akcentuotina tai, kad pareiškėja ne tik Paraiškos 6 langelyje įrašė skaičių 3, nurodydama, kad prašo kompensuoti nepadengtąsias pastoviąsias išlaidas, bet ir užpildė langelį I3, nurodydama sumas, kurias laiko nepadengtomis pastoviosiomis išlaidomis.
Teismo vertinimu, VMI kartu su Paraiška pateiktus užpildytus priedus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrįstai vertino kaip papildomą informaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, patvirtino, kad pateiks VMI audituotas finansines ataskaitas, jog yra susipažinusi su pareigomis bei atsakomybe. Todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju pareiškėja suklydo. Pareiškėja nepateikė jokių kitų aplinkybių, kurios neginčijamai patvirtintų, kad ji iš tikrųjų suklydo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad faktinės aplinkybės įrodo, jog pareiškėja yra verslo subjektas, o paraišką užpildė profesionali buhalterė, todėl pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, keliami aukštesni profesionalumo, rūpestingumo, atidumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-438-442/2020).
Teismas pažymi ir tai, kad nėra pagrindo teigti, jog VMI, pastebėjusi pareiškėjos klaidą, turėjo pranešti ar paprašyti papildomų paaiškinimų ar duomenų. Akcentuotina, jog šios institucijos specialistai neturėjo jokios pareigos informuoti pareiškėją, ūkine veikla užsiimantį subjektą, tiek apie įstatymų reikalavimus, tiek apie savarankišką pasirinkimą pildant Paraišką atitinkamai pagalbos priemonei gauti. Teismas sutinka su VMI teiginiais, jog pats subjektas, esant neaiškumams, galėjo kreiptis konsultacijos į centrinį mokesčių administratorių. Kadangi to nepadarė, nėra pagrindo perkelti atsakomybę viešojo administravimo subjektui. VMI, vadovaudamasi Aprašo 40 punktu, įvertinusi pateiktą Paraišką ir nustačiusi, kad pareiškėja atitinka Aprašo nustatytus kriterijus subsidijai gauti, apskaičiavo galimos skirti subsidijos dydį, o Ministerija priėmė sprendimą išmokėti subsidiją.
Teismo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo manyti, jog Paraiškoje pateikta netiksli nepilna informacija, kurios pagrindu nebuvo galima nustatyti, ar pareiškėja atitinka Aprašo kriterijus subsidijai gauti. Įvertinant, jog yra vien ta aplinkybė, kad pareiškėja pateikė su Paraiška perteklinius priedus, nėra pagrindo laikyti, jog ji siekė pagalbos pagal visai kitą priemonę. Todėl teismas sutinka su Komisijos sprendime daroma išvada, kad šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėja suklydo, Paraiškoje pasirinkdama subsidiją nepadengtų pastoviųjų išlaidų kompensavimui pagal Komunikato 3.12 skirsnį.
Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Aprašas labai aiškiai nurodo, kokius veiksmus atlieka Ministerija ir VMI, kaip vertina paraiškas, kokius sprendimus priima, jei pareiškėjai laiku nepateikia dokumentų. Nei Ministerija, nei VMI šiuo atveju negalėjo priimti kitokių sprendimų, negu priėmė. Paraiška atitiko Aprašo reikalavimus, todėl negalėjo būti atmesta, Pareiškėjai subsidija buvo skirta pagrįstai. Aprašas nenumato ir išimčių, kada audituota finansinė ataskaita neteikiama ar jos pateikimo terminas galėtų būti pratęstas. Priešingu atveju pareiškėjai būtų suteikiamos privilegijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
Pagal VAĮ įstatymo 3 straipsnio 4 punktą viešojo administravimo subjektas savo veikloje be kitų viešojo administravimo principų be kita ko turi vadovautis ir įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Be to, pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1-04/2005; 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-800/07; 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013; 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013; 2016 m. liepos 7 d. sprendimas administracinėje byloje eA-1391-756/2016; 2021 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje eI-4-556-2021; ir kt.).
Akivaizdu, kad atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, savo veikloje pirmiausia turi vadovautis ne tik bendraisiais teisės principais, bet teisės aktais ir viešojo administravimo principais, numatytais VAĮ. Pareiškėja nepagrįstai skunde akcentuoja ir išskiria, jog savo veikloje atsakovė, visų pirma, privalėjo vadovautis proporcingumo principu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pozicija, nes jei Ministerija prioritetinę reikšmę suteiktų tik proporcingumo principui, būtų pažeisti kiti aptarti viešojo administravimo principai.
Pareiškėjos argumentas, kad Ministerija turėjo vadovautis turinio prieš formą principu yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad aptariamas principas numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas, 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Taigi, remtis šia nuostata šioje byloje nėra teisinio pagrindo, kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl subsidijos grąžinimo, todėl negali būti laikomas mokestiniu. Pagal MAĮ 2 straipsnio 22 dalį, mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Taigi, dėl turinio prieš formą viršenybės principo pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju jis nėra taikytinas, kadangi byloje nagrinėjami santykiai nėra susiję su mokesčio mokėtojo apmokestinimu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisinio reglamentavimo nuostatas, teismas konstatuoja, kad atsakovės priimtas skundžiamas Įsakymas yra argumentuotas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, laikantis VAĮ numatytų reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Darytina išvada, jog teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo panaikinti Ministerijos 2021 m. spalio 5 d. įsakymą bei Komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Modilena“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.