Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarimo M. M. (M. M.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

M. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Bovary Lt“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. Bendrovės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 5 974 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: A. S. 2010 m. birželio 31 d. – 700 Lt, 2010 m. liepos 31 d. – 650 Lt, 2010 m. rugpjūčio 26 d. – 630 Lt; E. R. 2010 m. spalio 2 d. – 273 Lt; V. J. 2010 m. gegužės 14 d. – 300 Lt, 2010 m. birželio 14 d. – 500 Lt, 2010 m. liepos 14 d. – 700 Lt, 2010 m. rugpjūčio 14 d. – 500 Lt; S. L. 2010 m. rugpjūčio 13 d. – 200 Lt, 2010 m. rugsėjo 12 d. – 70 Lt, 2010 m. spalio 12 d. – 202 Lt; L. J. 2010 m. liepos 14 d. – 500 Lt, 2010 m. rugpjūčio 14 d. – 600 Lt; V. B. 2010 m. lapkričio 19 d. – 149 Lt. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 7 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nutarimu M. M. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ir skyrė 16 000 Lt baudą.

Apeliaciniu skundu M. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b. l. 109-113).

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas ATPK 35 straipsnyje numatytas 6 mėnesių senaties terminas administracinei nuobaudai paskirti. Apelianto manymu, jo kaltę įrodo tik pas jį dirbusių darbuotojų parodymai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad minėtos darbuotojos, apklaustos teismo posėdžio metu, negalėjo nurodyti tikslių datų, kada joms buvo išmokėtas buhalterijos dokumentuose neapskaitytas atlyginimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Nagrinėjamoje byloje M. M. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto 6 mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, ne kartą yra pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-965/2007).

Darytina išvada, kad pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas 2011 m. kovo 29 d., todėl juo galėjo būti skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, padarytą ne anksčiau kaip 2010 m. rugsėjo 29 d., teismui nepasinaudojus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta teise dėl svarbių priežasčių pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų. Todėl nagrinėjamoje byloje nagrinėtinas kaltinimas tik dėl E. R. 2010 m. spalio 2 d., S. L. 2010 m. spalio 12 d. ir V. B. 2010 m. lapkričio 19 d. sumokėtų darbo užmokesčių, neįtrauktų į Bendrovės apskaitos dokumentus (b. l. 3-6). Dėl kitų Protokole nurodytų mokėjimų teisėjų kolegija nepasisakys, kadangi dėl jų yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Taisyklių (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija) 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu apklausė liudytojus, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: Protokolu (b. l. 3-6), VMI Operatyvaus patikrinimo medžiaga (b. l. 8-10), liudytojų A. M., E. R., B. B., L. J., A. S., V. J. ir S. L., K. M., S. N., N. K. rašytiniais bei žodiniais parodymais (b. l. 12-17, 95-100). Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų K. M., S. N. ir N. K. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, atsižvelgdamas į tai, jog minėtos liudytojos teisminio nagrinėjimo metu tebedirbo Bendrovėje, o liudytoja K. M. yra apelianto motina, todėl gali būti suinteresuotos bylos baigtimi.

Iš esmės apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarime atliktu įrodymų vertinimu. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti savo procesinį sprendimą. Nutarimas pripažintinas pagrįstu, kada aplinkybės, nustatytos bylos nagrinėjimo metu, atitinka pakankamumo ir patikimumo kriterijus (ATPK 256, 257 str.). Iš apeliacinio skundo nematyti, kokios įrodymų vertinimo taisyklės, pasak apelianto, buvo pažeistos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos pozicija, nurodo, kad teismas priimtą nutarimą dėl apelianto patraukimo administracinėn atsakomybėn grindė nepalankiais pirminiais liudytojų parodymais, bet nevertino, kad liudytojos teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti datų, kada joms buvo išmokėtas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktas atlyginimas. Tačiau apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nepagrįstumą ar jo prieštaringumą.

Įvertinus liudytojų paaiškinimus bei atsižvelgus į tai, kad betarpiškai po įvykio (operatyvus patikrinimas atliktas 2010 m. lapkričio 25 d., o liudytojos raštiškus paaiškinimus teikė 2010 m. gruodžio 2 ir 6 d., b. l. 11, 12-17) darbuotojos įvykio aplinkybes nurodė detaliai, tačiau 2011 m. vasario 22 d. ir kovo 15 d. vykusiuose teismo posėdžiuose ne visas atlyginimo išmokėjimo datas galėjo nurodyti tiksliai (b. l. 95-100), būtų nepagrįsta teigti, jog liudytojos tyčia teikė apelianto kaltę patvirtinančius parodymus ir tokiu būdu siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teisėjų kolegijos manymu, atkreipiant dėmesį į tai, kad į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktas atlyginimas buvo išmokėtas grynaisiais pinigais, o jo išmokėjimo faktas raštiškai neužfiksuotas, praėjus tam tikram laiko tarpui liudytojos galėjo įvykio aplinkybių, o ypač – tikslių atlyginimo išmokėjimo datų, detaliai neatsiminti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtų liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad liudytojų ir jo santykiai buvo konfliktiški, todėl liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip šališki ir neobjektyvūs. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojos patvirtino, jog su darbdaviu santykiai buvo „normalūs“ (b. l. 95-100). Apelianto poziciją palaikančios darbuotojos K. M., S. N. ir N. K. taip pat nenurodė, jog likusios darbuotojos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu konfliktavo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojų K. M., S. N. ir N. K. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo prieštaringi ir nelogiški bei neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog minėtos liudytojos Bendrovėje dirbo 0,25 etato po 1 val. per dieną, gaunant 100 Lt atlyginimą per mėnesį. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. K. nurodė, kad ji ir jos porininkė Bendrovės kirpykloje dirba administratorėmis. N. K. pareigos Bendrovėje apima klientų aptarnavimą, užsakymų registravimą, pinigų į kasą įnešimą. Liudytoja paaiškino, kad kirpykla dirbo nuo 8 iki 20 val. (b. l. 96). Kita kirpyklos administratorė – K. M. – nurodė, kad kirpykloje dirba 1 val. per dieną, su pinigais nieko bendro neturi (b. l. 97).

Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad kirpyklos darbo metu, t. y. nuo 8 iki 20 val., kirpykloje turėjo dirbti bent viena iš administratorių – aptarnauti klientus bei priimti iš jų pinigus. Tačiau tokios aplinkybės egzistavimas atrodo logiškai neįgyvendinamas, kadangi jų darbo laikas kirpykloje nustatytas po 1 val. per dieną, o K. M. apskritai neigė kirpykloje iš klientų priimdavusi pinigus (b. l. 96-97). Teisėjų kolegija sprendžia, kad darbo sutartimis nustačius 1 val. per dieną darbo laiką kirpykloje, buvo siekiama sumažinti į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, nors darbuotojams buvo mokamos išmokos pagal faktiškai išdirbtą laiką bei suteiktas paslaugas, ką ir patvirtina VMI Operatyvaus patikrinimo medžiaga bei liudytojų rašytiniai parodymai.

Pažymėtina, kad išvadą, jog Bendrovėje darbuotojams buvo mokamos išmokos, neįtrauktos į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat patvirtina ir operatyvinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Inspektoriams Bendrovėje atliekant du kontrolinius paslaugų pirkimus, administratorė pinigus iš klienčių paėmė, bet jų neapskaitė, kvito su grąža nepateikė (b. l. 8). Tai liudija, jog Bendrovėje buvo lėšų, neapskaitytų buhalteriniuose dokumentuose, iš kurių galėjo būti mokamos išmokos darbuotojams.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, byloje yra įrodyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje. Tačiau, atsižvelgus į tai, jog dėl trims darbuotojoms išmokėtų išmokų, kurios buvo neapskaitytos Bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai, bei į tai, jog darbuotojoms grynaisiais pinigais išmokėtų išmokų suma yra 624 Lt, o daugiau byloje administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ginčijamu nutarimu paskirta 16 000 Lt bauda švelnintina, paskiriant minimalią ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą 10 000 Lt baudą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. (M. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarimo rezoliucinės dalies pirmą pastraipą pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„M. M. (M. M.) pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti jam 10 000 Lt baudą.“

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.