Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-04-27 · Byla Nr. TS-11-1082/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
TS-11-1082/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46194-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nuteistasis
J. T.
Kategorijos
NuorašasBylos Nr. TS-11-1082/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46194-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. buvo nuteista 2021 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 2 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. – 2 dienos.

Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 18 d.

2022 m. kovo 24 d. nuteistoji faktiškai atliko 8 mėnesius 6 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai J. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą motyvuojant tuo, kad nuteistoji tik šiuo metu įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: stengiasi dirbti, mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos procese, nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (neturi pastovios gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; darbinių įgūdžių stoka; sunki finansinė padėtis dėl turimų didelių įsiskolinimų; lėšų valdymo kompetencijos stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; žema tolerancija frustracijai; silpni streso įveikos įgūdžiai; problemų atpažinimo ir konstruktyvaus jų sprendimo įgūdžių stoka; impulsyvumas; nepakankamas pasekmių suvokimas; kategoriškas mąstymas) ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji J. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistoji J. T. skundu nesutinka su Komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo jį laikyti negaliojančiu ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Skunde nurodo, kad turi profesinį išsilavinimą, įgijusi apdailininkės specialybę, atlikdama ankstesnę bausmę pataisos namuose įgijo virėjos specialybę. Šiuo metu Profesinio rengimo centre mokosi kirpėjos amato. Nuo 2022 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti valytoja tvarkdare. Nurodo, kad iki suėmimo nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gaudavo pašalpą, jai padėdavo mama. Pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, dėl to ir nusikalto, nes nesuvaldė savo emocijų, dėl savo poelgio gailisi. Nurodo, kad būdama Panevėžio pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, veiklose. Tikisi susitvarkyti savo gyvenimą, kad jame nebebūtų alkoholio. Nori pagerinti santykius su mama. Teigia, kad taikant lygtinį paleidimą dirbs jos kvalifikaciją atitinkančius darbus, padės mamai ūkio darbuose, nes mama yra ligota. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, skatinta nebuvo. Teigia, kad praeities pakeisti negali, bet žino, kad ateityje nenusikals, nevartos alkoholio, kontroliuos savo elgesį. Mano, kad padarė išvadas ir bausmės atlikimo laikas padarė taisomąjį poveikį. Išėjusi iš pataisos įstaigos gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji J. T. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad J. T. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakartotinai vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką, nustatyta nepakitusi vidutinė rizika. Nuteistoji profesinio išsilavinimo, įgijusi apdailininkės specialybę. Atlikdama ankstesnę bausmę pataisos namuose įgijo virėjos specialybę. Atvykusi į pataisos namus, nuteistoji išreiškė norą save realizuoti darbinėje veikloje bei mokytis: nuo 2021-09-13 jos pačios prašymu, buvo įdarbinta VĮ (duomenys neskelbtini) darbininke, dirbo iki 2021-11-10, tačiau nuteistajai nepavyko išmokti atlikti paprasčiausius darbus pagal technologinius reikalavimus, iš darbo buvo atleista. Nuo 2022 metų vasario 1 dienos pradėjo dirbti valytoja tvarkdare (po 2 valandas per dieną). Profesinio rengimo centre 2021-2022 m/m mokosi kirpėjo amato. Iki suėmimo nedirbo, buvo registruota užimtumo tarnyboje. Gaudavo pašalpą 179 Eur. Už nuteistąją lėšas paskirstydavo mama, o anksčiau tai darė jos sugyventinis. Nuteistoji pripažįsta, kad lėšų paskirstyti visiškai nemoka, viską išleistų alkoholiui. Pinigų minimaliam pragyvenimui užteko, tačiau jų trūko priklausomybių poreikiams tenkinti. Ankstesni teistumai turėjo tiesiogines sąsajas su galimybę gauti pinigų, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Nuteistoji neneigia turinti skolų, nesumokėtų baudų už ankstesnius administracinius nusižengimus. Nuteistoji turi mamą, brolį, dvi seses. Santykius su broliu įvardija kaip konfliktiškus, dažnai pykosi. Šeimoje alkoholį vartojo nuteistoji ir brolis. Brolis yra tiesiogiai susijęs su nuteistosios nusikaltimu (sužalojo brolį peiliu). Su mama stengiasi sutarti, tačiau pavyksta ne visada, nes mama netoleruoja tokio jos pasirinkto gyvenimo būdo. Neneigia, kad norėtų geresnių santykių su mama. Viena sesuo gyvena Italijoje, kita Lietuvoje. Su seserimis bendrauja, bet neneigia, kad yra praradusi ir jų pasitikėjimą. Bausmės atlikimo metu pasimatymų nuteistoji neturėjo, telefoninių pokalbių metu bendrauja su motina ir seserimi. Nuteistoji J. T. atvykusi į Panevėžio pataisos namus dalyvavo adaptacijos programoje, buvo nukreipta lankyti pataisos programas: dalyvavo priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų savitarpio paramos grupės veikloje; dalyvavo 40 akademinių valandų trukmės „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ programoje; dalyvavo programoje „Elgesys - pokalbis-pasikeitimas“. Vykdant integracijos į visuomenę programą, lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai J. T. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, jog J. T. bausmę pataisos namuose šiuo metu atlieka už tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Ji anksčiau teista 3 kartus (teistumai išnykę), pataisos namuose antrą kartą. Pagal teismui pateiktus duomenis – dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis, visos nusikalstamos veikos padarytos alkoholio poveikyje. Nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu nuteistoji nėra atlikusi nei pusės jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors įstatyme yra numatyta galimybė, jog nuteistoji gali būti paleista iš pataisos įstaigos atlikusi vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji ankščiau teista 3 kartus, jos nusikaltimai sunkėja, visi padaryti alkoholio poveikyje, ir į šiuo metu J. T. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji J. T. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.

Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius – anksčiau teista 3 kartus; būdingas teisės pažeidimo modelis; neturi pastovios gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; darbinių įgūdžių stoka; sunki finansinė padėtis dėl turimų didelių įsiskolinimų; lėšų valdymo kompetencijos stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; žema tolerancija frustracijai; silpni streso įveikos įgūdžiai; problemų atpažinimo ir konstruktyvaus jų sprendimo įgūdžių stoka; impulsyvumas; nepakankamas pasekmių suvokimas; kategoriškas mąstymas. Be to, nuteistosios J. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Kadangi nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika pakartotinio vertinimo metu nustatyta nepakitusi, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog nuteistosios pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, rodanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji J. T. turi išsikėlusi tikslus, tačiau jų įgyvendinimas nėra konkrečiai suplanuotas, trūksta ryžto jų įgyvendinimui, nelabai pasveria savo galimybes jų pasiekti. Socialines situacijas linkusi interpretuoti pagal save, ne visuomet atsižvelgia į kitų išgyvenimus, jai sunku formuoti darbinius santykius, yra gana reikli aplinkai, tačiau konfliktinių situacijų nelinkusi inicijuoti. Patiria sunkumų pritaikydama žinias praktiškai, įsisavinti naują informaciją. Tarpasmeniniai nuteistosios įgūdžiai nėra pakankamai gerai išlavinti, pokalbio metu sunku laikytis įprastų formalumų, nuteistoji bendraudama sunkiai išlaiko socialines ribas, gali būti familiari net ir formalaus bendravimo situacijose, sunkiai palaiko akių kontaktą. Stebimos gana ryškios impulsyvaus elgesio apraiškos, nuteistoji sunkiai pakelia rutininį darbą, yra nekantri, pavartojus alkoholio, impulsyvaus elgesio tikimybė padidėja. Nuteistajai nėra būdinga agresyviai siekti savo tikslų ar kitų paklusnumo, tačiau ji patiria emocijų valdymo sunkumų, kurie dažniausiai pasireiškia apsvaigus nuo alkoholio ir konfliktinėse situacijose. Spręsdama problemas laisvėje susiduria su sunkumais, dažnai renkasi nekonstruktyvius būdus (pvz., vartoja alkoholį, konfliktus sprendžia agresyviai). Savo priimamų sprendimų pasekmes nuteistoji suvokia, tačiau yra linkusi jas ignoruoti, nepaisyti.

Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistoji J. T. stokoja darbinių įgūdžių, todėl kol kas sunkiai pavyksta darbinė veikla. Dėl tos pačios priežasties nuteistoji negali valdyti kriminogeninių veiksnių susijusių su lėšų tvarkymu ir pajamomis. Šios sritys reikalauja tolesnių nuteistosios tikslingų pastangų. Taip pat stebimi nedideli pokyčiai nuteistosios emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio srityse. Nuteistoji dalyvavo intervencinėje programoje bei pozityvaus užimtumo priemonėse, padedančiose lavinti streso valdymo, problemų sprendimo įgūdžius, skatinančiose kritinio mąstymo ugdymą, stebimos pastangos valdyti savo impulsyvų elgesį. Visgi, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio srityse būtinos tolimesnės intervencijos, pagalba ir aktyvios nuteistosios pastangos, siekiant ryškesnių pokyčių.

Pastebėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo šeši komisijos nariai balsavo – prieš ir tik vienas komisijos narys už. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą.

Nors nuteistoji J. T. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, mokosi, dalyvavo įvairiose programose, dirba, tačiau šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 2 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajai J. T..

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 1/3 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, J. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (mokosi, dirba, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir kt.), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus J. T. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lyginį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o J. T. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Nuteistosios J. T. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė