Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2019 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) 2019 m. spalio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartimi R. M. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2020 m. rugsėjo 29 d. paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui: jis 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 21.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spyrė vieną kartą savo seseriai L. M. į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 17 val. susitiko su savo seserimi L. M. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Jo sesuo L. M. kartu su juo negyvena, ji gyvena su savo sugyventiniu R. (duomenys neskelbtini). g., Klaipėdoje, tikslaus adreso nežino. Kiek alkoholinių gėrimų išgėrė ir ką būtent vartojo, neprisimena, tačiau alkoholio išgerta buvo tikrai nemažai. Kažkuriuo metu, kai jau buvo stipriai neblaivus, iš kažkur jo namuose atsirado L. M. sugyventinis R. Jis neprisimena, dėl ko kilo konfliktas, tačiau tarp jo, R. ir L. kilo muštynės. Jis buvo sumuštas R. ir L., tačiau būtent kokie smūgiai jam buvo suduoti ir tiksliai į kurias vietas, jis neprisimena, jam yra sužalojimas ties kairiąja akimi. Dėl šio įvykio yra pradėta atskira ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis jokių pretenzijų dėl šio įvykio savo seseriai ir R. neturi. Nežino, kas pirmas pradėjo muštynes, tačiau pripažįsta, kad gulėjusiai ant lovos L. M. spyrė vieną kartą į galvos sritį, pripažįsta, kad savo seseriai sukėlė fizinį skausmą ir dėl tokio savo poelgio gailisi. Kas iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Daugiau nieko iš šio vakaro įvykių jis nebeprisimena. Galbūt sakė policijos pareigūnams, kad L. su R. pavogė jo telefoną ir pinigus, tačiau viskas jam yra grąžinta, niekam jokių pretenzijų neturi. Atvykę policijos pareigūnai su juo pabendravo, apžiūrėjo įvykio vietą, patikrino jo girtumo laipsnį ir išvažiavo. Jie su L. susitaikė, vienas kitam pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji L. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 17 val., tikslaus laiko neprisimena, ji susitiko su savo broliu R. M. pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Ji su savo broliu kartu negyvena, gyveno kartu su sugyventiniu R. R.. 2022 m. rugpjūčio 16 d. jai ir jos broliui būnant stipriai neblaiviems, iš kažkur atsirado ir jos sugyventinis R. R., tarp jų visų kilo žodinis konfliktas ir muštynės. Dėl ko būtent kilo konfliktas ir kas pirmas kam sudavė smūgius, ji neprisimena. Tik prisimena, kad jai, gulinčiai ant sofos, brolis spyrė vieną kartą į galvos sritį prie smilkinio. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Galbūt ir ji savo broliui sudavė kažkokius smūgius, tačiau to tikrai nebeprisimena. Tą vakarą buvo suvartota per daug alkoholinių gėrimų. Kiek būtent alkoholinių gėrimų išgėrė ir kokių, negali atsakyti, tačiau gėrimų buvo tikrai daug. Kas kvietė policijos pareigūnus, neprisimena, tačiau po muštynių ji su sugyventiniu iš (duomenys neskelbtini), išvyko. Su broliu susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Pas teismo med. ekspertus vykti atsisako, kadangi fizinio skausmo ji jau nebejaučia, įdrėskimas kairėje veido pusėje ties smilkiniu jau yra užgijęs. Savo brolio ji nebijo, kai yra blaivūs, jie sutaria labai gerai. Broliui jokios papildomos griežtesnės kardomosios priemonės skirti nereikia, kadangi jie kartu negyvena. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o ji šiuo metu gyvena pas savo dukrą adresu (duomenys neskelbtini).

Liudytojas R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 20.45 val. paskambino draugė L. M., su kuria gyvena apie dvi savaites, ir paprašė, kad jis atvažiuotų adresu (duomenys neskelbtini), nes ją muša brolis. Jis atvažiavo apie 21.40 val., įėjęs į namą pamatė, kaip R. M. grumiasi su L. M. ant lovos. Jis pabandė juos atskirti traukdamas L. už rankos į šoną, tuo tarpu šiek tiek atsitraukęs R. M. vieną kartą spyrė L. į galvos sritį, padarydamas nubrozdinimą. Žaizda pradėjo kraujuoti. Jis (R. R.) paėmė L. daiktus, ir jie taksi išvažiavo namo adresu (duomenys neskelbtini). Kiek kartų R. M. trenkė L., jis nežino. Su R. M. jis nebendrauja. Jo žiniomis, L. su broliu dažnai konfliktuoja, policijoje registruotas ne vienas pranešimas.

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams davė paaiškinimus R. M.. Jis paaiškino, kad į jo namus atvyko sesuo L. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atvyko sesers draugas R. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Tarp jų visų kilo konfliktas, dėl ko jis kilo, R. M. nenurodė. Konflikto metu R. R. trenkė jam keletą kartų į veido sritį, o sesuo spyrė į pilvą. Po grumtynių L. M. ir R. R. išvažiavo su taksi į namus. R. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam alkotesteriu buvo nustatytas 3,26 prom. girtumas. Jis medikų pagalbos atsisakė. Pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko R. R., jis nurodė, kad L. M. kraujuoja galvos srityje, nes padarytas nubrozdinimas. L. M. būdama adresu (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su broliu R. M.. Dėl to jis atvyko jos pasiimti ir matė, kaip šie grūmėsi, o grumtynių metu R. M. vieną kartą spyrė L. M. į galvos sritį, taip ją prakirsdamas. L. M. buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau nurodė, kad sužalojimai padaryti adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su broliu R. M. metu. Ji negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų ją mušė brolis. L. M. skundėsi, kad skauda sumuštą galvą ir lūpas. Jai alkotesteriu nustatytas 2,86 prom. girtumas. Vykti su medikais ji atsisakė.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 21.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. M. konflikto metu ne mažiau nei vieną kartą spyrė savo seseriai L. M. į galvos sritį, taip nubrozdindamas kaktą. Įvykio metu L. M. pajuto fizinį skausmą. Įvykį matė L. M. sugyventinis R. R., jis buvo apklaustas. Per metus minėtu adresu registruoti 6 pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, tačiau pagal pranešimus konfliktai vykdavo tarp L. M. ir jos sugyventinio R. R.. Registruotų pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje tarp L. M. ir R. M. nėra.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus L. M., ant kaktos, kairėje pusėje matomas nubrozdinimas, lūpos ištinusios, ant lūpų matyti tamsiai raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Daugiau sužalojimų nepastebėta.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos R. M. policijos pareigūnams nurodytos įvykio aplinkybės.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis R. M. 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 21.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – spyrė vieną kartą savo seseriai L. M. į galvos sritį. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Kaltinamasis suprato, kad smurtauja prieš savo artimąjį giminaitį, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo artimąjį giminaitį – seserį, jos teigimu, kaltinamasis prieš ją smurtavo, nes abu buvo neblaivūs, ji savo brolio nebijo, kai yra blaivūs, jie sutaria labai gerai, jis anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba. Įvertinęs nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant maksimalią jo trukmę (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad R. M. smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, jis nedirba, jam skirtini įpareigojimas ir draudimas, kurie, manytina, teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti, t. y. kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei jam uždraustina bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog R. M. padarytas nusikaltimas pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš artimąjį giminaitį – seserį, jam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, R. M. įpareigoti visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jam uždrausti visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.