- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 2-63-494/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02999-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei T. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės T. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus naudai 782,40 Lt žalos atlyginimo.
Nurodė, kad 2009-12-01 Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kelyje į darbą dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nukentėjo I. E., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2009-12-22 raštu Nr.10-57-S-37024 informavo, kad I. E. buvo apkandžiota šuns, priklausančio T. K.. VSDFV Kauno skyriuje išnagrinėjus 2009-12-01 įvykusį nelaimingą atsitikimą kelyje į darbą, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarka, I. E. įvykusį nelaimingą atsitikimą kelyje į darbą pripažino draudiminiu įvykiu. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – Nuostatai), 2010-01-19 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr.8.40-91 bei 2010-05-04 sprendimu Nr. 8.54-1310, I. E. paskirta ir išmokėta 782,40 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo kelyje į darbą pašalpa už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2009-12-08. Išmokant minėtą pašalpą laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-08 valstybinio socialinio draudimo fando biudžetui padaryta 782,40 Lt žala.
Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. nustato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2011-03-03 VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į T. K. su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau nurodytu terminu žala nebuvo atlyginta.
Atsiliepimas
Ieškovo atstovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais, nurodė, kad atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog atsakovė yra padengusi I. E. 1000 Lt, nėra pagrįstos, nes tai tarpusavyje su ieškovo reikalavimu neturi nieko bendro. Iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 782,40 Lt, I. E. buvo išmokėta mažiau, t.y. 665,04 Lt į rankas, tačiau paminėtina, kad ieškovas išmokėdamas ligos pašalpas moka gyventojų pajamų mokestį būtent nuo tos sumos ir tai yra patiriama taip pat žala. Atsakovė maišo dvi skirtingas pašalpų rūšis: ligos - kai žmogus ją gauna dėl tam tikros ligos ir dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Nagrinėjamu atveju įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir todėl ligos pašalpa buvo mokama 100 procentų nuo pat pirmos dienos, ji paskaičiuota atsižvelgiant į I. E. draudžiamąsias pajamas, vidutinį darbo užmokestį.
Atsakovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį bei savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ji atlygino nukentėjusiai I. E. 1000 Lt žalos. I. E. reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės motyvavo tuo, kad ji negaus jokių nedarbingumo pašalpų iš išmokų. Ieškovas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų: pašto kvito, šaknelės su įteikimo žyma, kad atsakovei ieškovo siųsta pretenzija būtų jai įteikta. Nesutinka su ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydžiu, kadangi ieškovas yra realiai išmokėjęs I. E. 618,10 Lt sumą. Įvykus įvykiui I. E. gavo iš atsakovės 1000 Lt, ir kitą pašalpą iš ieškovo, jai už nedarbingumą buvo kompensuota du kartus. I. E. pašalpa priskaičiuota už 4 mėnesius, už laikotarpį kai ji dirbo kitame darbe.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kaip nustatyta byloje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2009-12-22 raštu Nr.10-57-S-37024 (b.l.8), informavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorę, I. E. darbdavį (b.l.48-50), kad 2009-12-01 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS PP Maišiagalos PN gavo I. E. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2009-12-01 apie 9 val., ją, beeinančią į darbą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. užpuolė ir apkandžiojo šuo, kurį jo šeimininkė vedžiojo be antsnukio ir pavadėlio bei nesugebėjo suvaldyti; išvykę į incidento vietą, pareigūnai nustatė, kad I. E. apkandžiojo T. K. vedžiotas jai priklausantis šuo; pareiškimo tyrimo metu I. E. pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kur nurodyta diagnozė – kairio žąsto šuns kastinė žaizda, ji buvo pripažinta nukentėjusiąja administracinio teisės pažeidimo byloje; 2009-12-11 T. K. atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str.
2009-12-16 I. E. kreipėsi į VSDF Vilniaus skyrių (b.l.46), prašydama skirti jai ligos pašalpą
2009-12-23 surašytas UAB (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktas Nr.1 (b.l.7) nukentėjusiosios paminėtos įmonės darbuotojos - pardavėjos I. E. atžvilgiu, jame nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2009-12-01, 8.50 val., vykstant į darbą iš gyvenamosios vietos, sužalojimo diagnozė: kairio žąsto šuns kąstinės žaizdos.
2009-12-01 VĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos nedarbingumo pažymėjime Nr. 6094460, Serija D (b.l.5), išduotame I. E., nurodytas I. E. nedarbingumo laikotarpis:2009-12-01 – 2009-12-08, nedarbingumo priežastis – 2009-12-01, 9.00 val. – 2009-12-01 11.15 val. nelaimingas atsitikimas kelyje į darbą.
VSDFV Kauno skyrius 2010-01-15 Sprendimu Nr. 8.18-33 dėl I. E. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (b.l.6) nusprendė I. E. 2009-12-01 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažinti draudiminiu įvykiu. VSDFV Kauno skyrius 2010-01-19 Sprendimu Nr. 8.40-91 dėl I. E. teisės į ligos pašalpą (b.l.4), nusprendė skirti pastarajai ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2009-12-08, pagal apskaičiavimą apskaičiuota 782,40 Lt pašalpos sumą (paskaičiavus darbo dienų bei kalendorinių dienų skaičių, dienos darbo užmokesčio dydį), nuspręsta, atskaičius mokesčius, išmokėti 665,04 Lt išmoką, atsižvelgiant į gaunamas draudžiamąsias pajams ir draudimo stažą (b.l.2,3, 47).
Atsakovei T. K. 2011-03-03 ieškovo siųsta pretenzija dėl 782,40 Lt žalos atlyginimo (b.l.51-52), atsakovei neįteikta, grąžinta ieškovui, pašto šaknelėje nurodant, kad „neatsiemė“.
Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 str. 1 d., nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Įstatymo 3 str. 9 p. nustato, kad kompensavimo koeficientas (k) nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti invalidumo pensijos.
Įstatymo 3 str. 12 p., 13 p., nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir: 1) gyvenamosios vietos; 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis; 3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu; nukentėjusysis – apdraustasis, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl draudiminiu įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos. Pagal Įstatymo 6str. 4 d. 2 p. bei 6 d, draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę tame tarpe ) pakeliui į darbą ar iš darbo; sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.
Įstatymo 31 str. numatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Nelaimingų atsitikimų darbe, tame tarpe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimo draudiminiais įvykiais, draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo, jų apskaičiavimo tvarka nustatyta 2004-03-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 309 patvirtintuose Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose, kurių 99 p. nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos skiriamos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu; pagal 117 p., jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, Fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš šio asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
LR CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo, savo veiksmais pažeidęs šias elgesio taisykles, privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.263 str. 2 d.). Pagal CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Remiantis LR CK 6.290 str. 1d. „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį“, o vadovaujantis minėto straipsnio 3d. „draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo“.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovui išmokėjus I. E. ligos pašalpą dėl jos turėto laikino nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, kuris įvyko dėl atsakovės kaltės bei neteisėtų veiksmų, ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t.y. į atsakovę T. K., todėl ieškinys įrodytas ir tenkintinas, o atsakovės nurodyti argumentai, kurių pagrindu buvo prašoma ieškinio netenkinti – atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 str. str.). Nagrinėjamu atveju, tai, kad atsakovė negavo ieškovo raštiškos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, kad atsakovė asmeniškai atlygino I. E. 1000 Lt žalą dėl įvykio, neturi jokios reikšmės.
Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės T. K. valstybei priteistina 50 Lt žyminio mokesčio ir 12,46 Lt pašto išlaidų, viso 62,46 Lt (CPK 79, 88 str., 93 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, į.k. 188677437, 782, 40 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt du litus 40 ct.) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 62,46 Lt (šešiasdešimt du litus 46 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.