Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės ir Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrai su A. B., ne vėliau kaip 2014 m. kovo 27 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 183,403 g kanapių, kurios vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra narkotinė medžiaga, šią narkotinę medžiagą neteisėtai atsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., 2014 m. kovo 27 d. apie 12 val., nurodė A. B. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabenti dalį 9,513 g narkotinių medžiagų kanapių, o šiam atgabenus narkotinę medžiagą ir ją neteisėtai laikant prie savęs, toliau automobiliu „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno Alytaus miesto gatvėmis iki Naujoji g. 2 c, Alytuje, pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kur 2014 m. kovo 27 d. apie 20.40 val., tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, pasikėsino neteisėtai realizuoti – parduoti už 10 Lt R. B., tačiau išplatinti kanapių nespėjo, nes kartu su A. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o A. B. neteisėtai laikyta 9,513 g narkotinė medžiaga – kanapės, buvo išimta policijos pareigūnų, taip pat likusi dalis narkotinės medžiagos – 173,89 g kanapių, neteisėtai, turint tikslą platinti, laikytų bute (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir išimta 2014 m. kovo 27 d. 22.35 val. atliktos kratos metu. V. K. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. K. kaltinamas tuo, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. kovo 27 d., turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą vartoti pats, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau 0,174 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą automobiliu „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno Alytaus miesto gatvėmis iki Naujoji g. 2 c, Alytuje, pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kur psichotropinę medžiagą savo drabužiuose toliau neteisėtai laikė iki 2014 m. kovo 27 d. 21.20 val., kol pareikalavus policijos pareigūnams, ją pateikė. V. K. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2014 m. kovo 27 d.

Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą, įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ryšių, padarė išvadą, jog kaltinamasis V. K., siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas taip pat įvertino ankstesnius V. K. teistumus, nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai, jog pats V. K. prisipažino vartojantis narkotines ir psichotropines medžiagas, ir padarė išvadą, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pratęsė kaltinamajam suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktų pagrindu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo V. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo (kaltinamojo) kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų S. B. ir R. B., liudytojos J. A. parodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo V. K. parodymai, specialistų išvados, asmens parodymo atpažinti, apžiūrų, kratų protokolai, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam V. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kaltinamasis anksčiau yra 4 kartus teistas (teistumas neišnykęs) ir ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Iki suėmimo V. K. nedirbo, yra nevedęs, todėl laikytina, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam V. K. suėmimo terminą byloje yra. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodyta aplinkybė, jog teismui buvo pateikta pažyma apie mokymąsi, savaime nepaneigia nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo.

Kaip minėta, apygardos teismas taip pat pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas veikdamas bendrininkų grupėje. Kaip minėta, kaltinamasis yra keturis kartus teistas ir ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Be to, iki sulaikymo kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, prisipažino vartojęs narkotines ir psichotropines medžiagas. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis V. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad šis suėmimo paskyrimo pagrindas, dėl kurio V. K. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neišnyko.

Nors kaltinamasis skunde teigia, kad teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės taikymo terminą, jį diskriminuoja, teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimo termino pratęsimas, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, negali būti laikomas diskriminacija.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nors kaltinamojo atžvilgiu suėmimas taikomas jau apie 16 mėnesių, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už V. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas V. K., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam V. K. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo V. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.