- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-2237-760/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Pažeidėjas
- I. M.
- Nukentėjusysis
- N. J.
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. M., nukentėjusiajam N. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. kaltinama tuo, kad 2015 m. spalio 3 d. 12 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos neįsitiko, kad tai daryti saugu, kliudė ir apgadino šalia stovėjusį automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijusi, pasišalino apie įvykį nepranešusi policijai ir neužsipildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais pažeidė KET 5, 9, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
M. kaltės nepripažino. Teigė, kad eismo įvykio nepadarė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Nurodė, kad 2015 m. spalio 3 d. kartu su sugyventine atvyko į Tauragės turgų, automobilį pasistatė prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje priekiu į Dariaus ir Girėno gatvę. Grįžę jie sėdo į automobilį ir važiavo namo. Automobilį iš stovėjimo vietos ji atsistūmė atbuline eiga, tada nuvažiavo į aikštelės galą, kad apsisukti. Jokio susidūrimo ar kontakto su kitu automobiliu nepajuto, jokio mojuojančio vyriškio ji nepastebėjo. Pirmadienį pas ją atvyko policijos pareigūnai, kurie nufotografavo jos automobilį.
Nukentėjusysis N. J. parodė, kad jis naudojasi automobiliu Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis su šeima atvyko į prekybos centrą „Maxima“, kur užtruko apie 15 min. Išėjus iš parduotuvės, prie bankomato stovėjo parduotuvės apsaugininkas ir vyriškis, kuris papasakojo, kad matė, kas ir kaip apgadino jo automobilį. Liudytojas pasakojo, kad moteris važiavo atbuline eiga ir kliudė jo mašiną, jis jai rodė, ką padarė, bet ji nuvažiavo. Jo automobiliui padarytas nežymus sugadinimas, t. y. įbrėžimas. Ant jo automobilio buvo likę mėlynos spalvos dažai. Jis gavo draudimo išmoką. Po įvykio automobilio neremontavo.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2015-10-03 jis su I. M. ir vaikais atvyko apsipirkti. Automobilį vairavo I. M.. Apsipirkę iš stovėjimo vietos jie išvažiavo atbuline eiga, nuvažiavo į aikštelės galą ir apsisukę išvažiavo. Jam paskambino policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad jie perbrėžė kitą mašiną. Jokio susidūrimo su kita mašina nejuto. Jokio žmogaus, kuris juos būtų stabdęs ar šaukęs, nematė.
Liudytojas S. O. parodė, kad 2015-10-03 stovėjo prie bankomato nugara į automobilį ir jo dėmesį patraukė didelis automobilio variklio garsas. Jis matė, kad manevruodamas automobilis gali kliudyti kitą automobilį. Jis mojavo rankomis, kad neįvyktų susidūrimas. Tačiau susidūrimas įvyko, o vairuotoja - moteris nuvažiavo į aikštelės galą, apsisuko ir išvažiavo. Vairuotojai jis rodė į kitą automobilį, bet ji jo gestų nesuprato. Smūgio nebuvo, automobilis atsirėmė švelniai į kitą automobilį. Jis prie automobilio nebuvo priėjęs. Jis yra įsitikinęs, kad automobilių kontakto moteris galėjo nejusti dėl labai didelio variklio garso.
Iš fotonuotraukų nustatyta, kad ant automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio bamperio matyti nedideli įbrėžimai, dažų likučiai (b. l. 7-10). Fotonuotraukose I. M. automobilio Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų nematyti (b. l. 11-13).
Byloje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad I. M. 2015 m. spalio 3 d. 12 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. I. M. neprisipažino sukėlusi eismo įvykį, tačiau jos kaltę įrodo liudytojo S. O. parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos. Liudytojas S. O. nurodė, kad automobilio variklio garsas buvo didelis, todėl vairuotoja galėjo nejusti automobilių susidūrimo, tačiau susidūrimas įvyko. Ant automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio liko automobilio Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos dažų. Todėl laikytina, kad I. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą I. M. už pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jai pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 28 Eur bauda.
I. M. taip pat buvo kaltinama įvykdžiusi pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d, tai yra tuo, kad 2015 m. spalio 3 d. 12 val. 48 m. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo yra susijusi apie tai nepranešusi policijai.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad I. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad I. M. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. I. M. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme teigė nesupratusi, jog atsitrenkė į N. J. automobilį jį apgadino ir padarė žalos. Byloje nėra šią versiją paneigiančių įrodymų. Nustatyta, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu. Liudytojas S. O. patvirtino aplinkybę, kad I. M. vairuojamas automobilis buvo techniškai netvarkingas, nes skleidė didžiulį variklio garsą. Po automobilių kontakto I. M. nebuvo išlipusi iš automobilio, susidūrimo garsas nebuvo girdimas, buvo tik nestiprus automobilių kontaktas. Nustatyta, kad automobilio Citroen C5 buvo nežymiai apgadinta galinio bamperio kairės pusės šoninė dalis, padarytas tik įbrėžimas. Nustatyta, kad I. M. iš įvykio vietos išvažiavo ne siekdama išvengti atsakomybės už turto apgadinimą, o tiesiog nesuprasdama, kad savo veiksmais apgadino svetimą turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju I. M. elgesyje nenustatyta tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos teisena jos atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p., 2 p., teismas
nutaria:
Pripažinti kalta I. M., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jai paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Nutraukti administracinę bylą dalyje, nesant I. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 15052144167.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.