- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-567-81-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 63-1-00611-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Arvydas Stankus, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- V. V.
- Advokatai
- Vida Kabečienė
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-81/2009
2009m. gruodžio 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. V., gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 281 str. 1 d. 30 MGL (3750 litų) bauda.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. V. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2007-08-18 apie 17 val. 42 min., Kaišiadorių rajone, kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 53 p. nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų želdinių; 172 p. nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 180.2 p. nurodantį, kad prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, 180.3 p., nurodantį, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonėms; 184.4 p., nurodantį kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje; 161 p. nurodantį, kad jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos), ko pasėkoje kirto, draudžiamą kirsti, siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, žyminčią eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priekyje, sankryžoje kairį posūkio manevrą darantį automobilį VAZ (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. S. Š. ir padarė nukentėjusiajam V. B. 6-to šonkaulio lūžį, galvos sumušimą, muštines galvos ir dešinės ausies žaizdas, krūtinės sumušimą, odos nubrozdinimą, t.y. nesunkiai sutrikdė jam sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-08-31 nuosprendį ir vadovaujantis LR BK 38 str. jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Teigiama, kad teismas, priimdamas nuosprendį vadovavosi išskirtinai nukentėjusiųjų, jo, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei rašytiniais įrodymais. Teismas nevertino nukentėjusiojo pateikto prašymo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo LR BK 38 str. numatytu pagrindu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nenurodė motyvų, kodėl atsisakyta taikyti LR BK 38 str. Nurodo, kad yra visi LR BK 38 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės: padarytas neatsargus nusikaltimas, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pripažinti, kad yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų. Jis yra registruotas darbo biržoje, mokosi, augina paauglį sūnų, buvo teistas už neatsargų nusikaltimą, žala atlyginta.
Apeliantas teigia, kad bauda jam paskirta nepagrįstai, nes baudos negalėtų sumokėti, kas neigiamai atsilieptų jam ir šeimai.
V. V. teigia, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama vienašališkai,buvo jaučiama nuostata, kad jis bus nuteistas.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo, gynėjos, prašiusio skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Apeliantas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidama už skundo ribų.
Nuteistojo kaltė, padarius LR BK 281 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, jų visuma. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 str.
LR BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio nuostatas jeigu yra šio straipsnio 1 dalies punktuose išvardytų sąlygų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti LR BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes, įgyvendinta.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. V. padarė neatsargų nusikaltimą, kaltu prisipažino, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. V. teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-29 nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d. padarymą, jam buvo paskirta bausmė-teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus trumpam laiko tarpui po Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-29 nuosprendžio priėmimo. Be to, V. V. padarė nusikaltimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, esant ištisinei ženklinimo linijai, kirto draudžiamą kirsti, siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priekyje, sankryžoje kairį posūkio manevrą darantį automobilį. Be to, jis baustas administracine tvarka, tame tarpe daugeliu atvejų už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus / t.2 b.l. 23-25/, tačiau išvadų dėl ankstesnių pažeidimų nepadarė. Šios aplinkybės V. V. apibūdina kaip asmenį, linkusį pažeidinėti KET reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo manyti, kad V. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms ir nustačius, kad nėra pagrindo manyti, kad V. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė LR BK 38 str. V. V. atžvilgiu.
Nuteistasis V. V., nesutinka su teismo paskirta bausme, nes bauda paskirta nepagrįstai, baudos negalėtų sumokėti, tai neigiamai atsilieptų jam ir šeimai.
Nuteistajam paskirta viena iš alternatyvių LR BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda. Vadovaujantis LR BK 47 straipsniu, už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 1 MGL iki 75 MGL dydžio bauda. Kadangi baudos dydis už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį, skirdamas bausmę, nustato teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 straipsnyje.
LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus, realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. V. nusikalstamą veiką ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54str. Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad V. V. anksčiau teistas tris kartus. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aukščiau minėtas aplinkybes bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir skyrė V. V. bausmę- baudą. Ši bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. V. paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos bei paties nuteistojo pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus.
LR BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai apie bausmės-baudos paskyrimo aplinkybes ir pasekmes nepagrįsti jokiais duomenimis, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nelemia būtinybės bei pagrindo keisti ar švelninti bausmę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į teistumų skaičių, paskirta bausmė nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra aiškiai per griežta, yra būtina ir reikalinga, kad būtų realizuoti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama vienašališkai, buvo jaučiama nuostata, kad jis bus nuteistas. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad sprendimą priėmė šališkas teismas. Pirmosios instancijos eismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-08-31 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog V. V. skiriama 30 MGL (3750 litų) bauda. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu MGL dydis buvo 130 Lt, 30 MGL sudaro 3900 Lt, tačiau nesant prokuroro skundo, ši nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.