Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. buvo traukiamas atsakomybė už tai, kad 2016 m. spalio 3 d., 9 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), 11,90 km., vairuodamas vilkiką, transporto priemonės markė, modelis: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesustojo prie STOP linijos, ją pravažiavo, kadangi degė draudžiamas šviesoforo signalas vairuotojas manevruodamas atbuline eiga, neužtikrino, kad tai daryti saugu ir apgadino pakeliamą geležinkelio užtvarą, kuri leidosi. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles.

Tokiais savo veiksmais buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 114, 219 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija).

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo nuo Baltarusijos sienos ir atvažiavo prie pervažos. Kolega truputį pravažiavo šviesoforą, stūmėsi atgal mašiną. Nurodė, kad jis iš galo važiavo, matė, kad šviesoforas degė, „šlagbaumas“ leidosi, paskui matė kaip kilo, baigė degti šviesoforas ir nuvažiavo toliau. Nurodė, kad sustojo, nes uždarė šviesoforas pervažą. Kadangi buvo slidu, truputį lynojo, kolega pravažiavo iš inercijos šviesoforą. Jis jam per raciją pasakė, kad gali grįžti atgal, kad matytų šviesoforą. Patvirtino, kad pervaža reguliuojama šviesoforu ir „šlagbaumu“. Nurodė, kad matė kaip jis leidosi ir kilo, o paskui jo nematė ir pravažiavo. Patikslino, kad „šlaugbaumas“ leidosi po to, kai jau degė šviesoforas. Kai „šlagbaumas“ pradėjo leistis, jis atsimušti galėjo, bet jis nematė šito, nes stovėjo šonu, todėl tik matė, kaip leidosi ir kilo. Nurodė, kad „šlagbaumas“ kilo po kelių sekundžių. Patvirtino, kad kai kolega važiavo atgal, „šlagbaumas“ leidosi ir po to iš karto su trukdžiais kilo. Nurodė, kad jie toje vietoje stovėjo ilgai, nes degė šviesoforas. Po to traukinys pravažiavo, o „šlagbaumo“ nematė. Nurodė, kad tikrai nepastebėjo, jog būtų ant važiuojamosios dalies „šlagbaumas“ nukritęs. Patvirtino, kad jeigu būtų matęs, tikrai kolegai būtų pranešęs.

Liudytojas T. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino jog buvo eismo įvykis, kai kelyje Panevėžys - Šiauliai buvo nulaužtas geležinkelio pervažos atitvaras, užkarda. Kadangi jis buvo nulaužtas, buvo pateikta filmuota medžiaga, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pagal valstybinį numerį buvo nustatyta, kam priklauso vilkikas. Susiskambinus su firma, kuriai priklauso vilkikas, ji nurodė, kas vilkiko vairuotojas. Paskambinus vairuotojui jis prisistatė, tada buvo apklaustas ir surašytas protokolas. Iš pradžių vairuotojas nelabai suprato, dėl ko jį kviečia, paskui sutiko. Kaip sakė pats vairuotojas, tai buvo padaryta netyčia. Pažiūrėjus į filmuotą medžiagą, matosi, kad tai galėjo būti padaryta netyčia, nes žmogus stabdė. Jis pračiuožė vadinamą STOP liniją, bandė atsistumti vilkiką atgal, tačiau jis galėjo nematyti ir nejausti, nes tas atitvaras yra plastmasinis, jį ir su dviračiu galima nulaužti. Nurodė, kad pas juos nustato faktą ir jeigu eismo įvykio vietoje asmens nėra, tuomet protokolas surašomas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Liudytojas M. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo pranešimą jog geležinkelio pervažos įranga yra apgadinta, nuvyko ir rado nukritusį pakeliamą užtvarą. Nurodė, kad ten buvo geležinkelio darbuotojai, kurie laukė. Nufotografavo, apžiūrėjo, surašė tarnybinį pranešimą, kitą dieną gavo nuotraukas iš geležinkelio, kur stebi kameromis ir pridėjo prie medžiagos. Rado nukritusį užtvarą, kuris gulėjo šone. Transporto priemonės nebuvo. Nurodė, kad jie turėjo du eismo įvykius toje sankryžoje, todėl bijo, kad nesumaišytų. Patvirtino, kad užkardas buvo nulenktas, apgadintas.

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo vieną kartą įvykio vietoje. Ten rado nulaužtą „šlagbaumą“, kuris gulėjo už atitvarų ir įvykio vietoje buvo „Lietuvos geležinkelio“ darbuotojai. Jie nufotografavo ir įformino eismo įvykį. Nurodė, kad „šlagbaumas“ gulėjo už atitvarų, buvo šalia paguldytas. Nurodė, kad nežino, ar jį patraukė darbuotojai. Nurodė, kad nufotografavo taip, kaip buvo tuo momentu. Patvirtino, kad jis buvo patrauktas ir atremtas į atitvarą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad A. S. 2016 m. spalio 3 d. padarė administracinį teisės pažeidimą; (b.l. 1-2); Tarnybiniai pranešimai, kuriuos nurodomos įvykio aplinkybės (b.l. 9-10). Eismo įvykio vietos schema (b.l.11);Lietuvos geležinkelių pranešimas apie bendrovės turto sugadinimą (b.l. 14);Fotonuotraukos (b.l. 24-31), kuriose matyti įvykio vieta ir apgadintas užtvaras;Vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota pervaža ir A. S. veiksmai (b.l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 metų sausio 1 d. padarytų veikų, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnis reglamentuoja nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą, nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jame numatyta tik atsakomybė neturinčių teisės vairuoti transporto priemones, taip pat neblaivių ar apsvaigusių, ar vengiančių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo asmenų bei atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kad sutinkamai su Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punkto nuostatomis, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla A. S. atžvilgiu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), nutrauktina.

A. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pastebėtina, jog ANK 426 straipsnyje atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos diferencijuojama pagal padarytos žalos dydį ir iš esmės švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį bei sudaro pagrindą jo padarytą veiką perkvalifikuoti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatos. Kaip jau minėta, A. S. turėtų būti taikomos ANK nuostatos, kadangi ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra 1013 Eur, o ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra 725 Eur, taigi akivaizdu, kad pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalį, specialiosios teisės atėmimas yra numatoma kaip privaloma nuobauda, o ANK 426 straipsnyje už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos numatyta bauda ir galimas specialiosios teisės atėmimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ANK švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį.

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus. Čia pabrėžtina, jog baudžiant asmenį pagal aptariamą normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės (ar dėl kitų motyvų), pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Teismo vertinimu, byloje kyla pagrįstų abejonių, kad A. S. suprato, sukėlęs eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalino.

Visų pirma administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad vairuodamas vilkiką nematė ir net nepajuto, jog apgadinto pakeliamą geležinkelio užkardą. Nurodė, kad tuo metu dėl slidžios kelio dangos nespėjo laiku sustabdyti vilkiko ir sustoti prie STOP linijos, taigi ją šiek tiek pravažiavo. Atsižvelgiant į tai, kad kolega, kuris važiavo iš paskos, leido jam pavažiuoti atgal tam, kad galėtų matyti šviesoforą, A. S. patraukė transporto priemonę atbuline eiga, tačiau tuo metu apgadino besileidžiančią geležinkelio pervažos užkardą. Iš video medžiagos aiškiai matyti, kad besileidžianti užkarda kliudė transporto priemonę, toje vietoje, kur yra tarpas tarp vilkiko kabinos ir priekabos (b. l. 32). Taigi, tikėtina, kad A. S. vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, kurios svoris apie 15 tonų, galėjo nepajusti, jog kliudė geležinkelio pervažos užkardą.

Liudytojas, kuri važiavo paskui vairuojamą A. S. vilkiką, taip pat nurodė, kad nematė, jog geležinkelio pervažos užkardas būtų apgadintas. Jis nurodė, kad matė, kaip užkardas leidosi ir po to su trukdžiais kilo, tačiau, kad jis būtų nulaužtas ar galėtų ant važiuojamos kelios dalies, tikrai nematė. Taigi, teismas sprendžia, kad apgadintas užkardas nekliudė transporto priemonių judėjimui ir nesukėlė kliūčių kitiems eismo dalyviams. Tai, kad A. S. geležinkelio pervažos užkardos kliudymas buvo nežymus, galima spręsti ir iš to, kad užkarda nebuvo perlaužta, o tik nežymiai apgadinta, tai yra šiek tiek įlinkusi. Tai patvirtina byloje pridėta video medžiaga (b. l. 32) bei foto nuotraukos (b. l. 24-31). Tai, kad užkarda yra lengva ir plastmasinė, patvirtino ir byloje parodymus davęs ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs T. D..

A. S. nurodė, kad apie įvykį sužinojo tik tada, kai jam pranešė iš darbovietės. Kad A. S. nesuprato padaręs eismo įvykį, būtų galima spręsti ir iš to, kad pareigūnas, kuris paskambinęs A. S., nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nustebęs ir iš pradžių net nesuprato dėl ko yra kviečiamas atvykti į policiją. Išsiaiškinęs įvykio aplinkybes, A. S. neneigė savo kaltės dėl užkardo sugadinimo, dėl to nesiginčijo, nesislapstė nuo tyrimo bei nedelsiant atlygino padarytą žalą. Į tai, kad žala AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlyginta patvirtina ir byloje pridėtas raštas dėl draudžiamojo įvykio administravimo nutraukimo (b. l. 49). A. S. darbdavio charakterizuojamas teigiamai. ŽŪB „Rokai“ direktorius charakteristikoje nurodė, kad A. S. apgailestauja dėl sukelto įvykio ir dėl jo elgesio atsiradusių padarinių. Jo iniciatyva buvo nedelsiant atlyginta nukentėjusios šalies padaryta turtinė žala, neatsižvelgiant į tai, kad tą buvo galima padaryti ir per draudimo bendrovę. Tai parodo, kad asmuo savo noriu ir nedelsiant atlygino padarytą žalą ir nuoširdžiai gailisi, jog nepastebėjo padaryto pažeidimo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. S. yra žinoma, jog visos geležinkelio pervažos yra filmuojamos bei prieš kiekvieną geležinkelio pervažą yra informacinė lentelė, kurioje yra nurodyta, kad pervaža yra saugoma ir stebima vaizdo kameromis. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. šios aplinkybės yra žinomos, galimas tyčinis jo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, teismui kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina ir tai, kad A. S. po užkardo apgadinimo neišlipo iš vairuojamos transporto priemonės, nors įvykio vietoje stovėjo dar beveik 5 minutes. Taigi, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš tikrųjų nematė ir nesuprato jog sukėlė eismo įvykį, todėl ir neišlipo iš vairuojamos transporto priemonės, nors pagal savo asmenines savybes tai galėjo ir turėjo padaryti, jei būtų matęs, kad sugadino pakeliamą geležinkelio užkardą. Teismo įsitikinimu, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie paneigtų A. S. nurodytas įvykio aplinkybes. Taigi visiškai tikėtina, jog A. S. galėjo nepajusti, kad kliudė geležinkelio pervažos užkardą bei galėjo nesuprasti, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. nuo pat pradžių dėl tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog nejautė jokio atsitrenkimo į geležinkelio pervažos užkardą ir jokių smūgio nepajuto, todėl draudžiamam šviesoforo signalui užgesus nuvažiavo toliau. Išanalizavęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad nėra neabejotinų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad A. S. suprato buvus eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tai yra padarė pažeidimą numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad A. S. suvokė ar turėjo suvokti, jog jis pakliuvo į eismo įvykį, iš kurio neturi teisės pasišalinti, tuo pačiu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies jos atžvilgiu nutrauktina,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.