Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant:

Valstybinės Teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I-osios teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrui vyr. ekspertui S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo, kurioje E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, neteistas,

kaltinamas padarę baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2012-05-26 apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius statulėle nukentėjusiajai D. S. Ž. į galvos sritį ir į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės akies srityje su muštinėmis žaizdomis kairės akies voke, kaktoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, muštinę žaizdą kairėje rankoje, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kompleksini lūžį, kairės akiduobės lūžimą, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinio lūžimo, kairės akiduobės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Be to E. K. 2012-05-26 apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį statulėle nukentėjusiajam V. P. Ž. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą pakaušio srityje, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusioji D. S. Ž. parodė, kad tai buvo gegužės 26 d. Atsikėlė iš ryto. Atėjo motina, paklausė, ką reikia nupirkti. Pasakė, kad reikia laistytuvo. Ji pasakė, kad dar ateis. Daugiau ji neatėjo. Po pietų vyras užmigo. Ji tvarkėsi. Paskambino į duris. Atėjo E.. Pasakė, kad užeitų. Jis ėjo link virtuvės. Jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Pasakė, kad mamos nėra. Jis trenkė briedžio statula per galvą. Apsipylė kraujais. Po to dar 1 ar 2 kartus trenkė statula. Sakė: „Še tau“. Po to jis pamatė, kad vyras ateina gelbėti. Jam per pakaušį su kažkuo aštriu trenkė. Atbėgo kaimynė, vėliau – jo motina. Paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad jos sūnus juos nori užmušti. E. pažįsta 14 metų. Jokių konfliktų nebūdavo. Ateidavo E., A., mama. Jie važinėjo po užsienį, o jai paskambindavo, klausdavo, kaip jų butas. Skambindavo E. iš užsienio. E. po to, kai juos sužalojo, dar išmušė virtuvės langą. Nuvežė ją į ligoninę. Nuvalė kraują, nuskuto dalį plaukų, kad galėtų operuoti. Leido vaistus, vežė šviesti galvą, rankas. Dabar blogiau mato, girdi. Gydytojai klausė, kas ją taip sukapojo. Operavo galvą ir ranką. Vakare atvežė į palatą. Savaitę išlaikė chirurginiame skyriuje. Po to perkėlė į kitą aukštą. Operavo veidą. Chirurgas pasakė, kad reikėtų dar vieną operaciją daryti. Spjaudė kraujais. Apie 10 dienų gulėjo ligoninėje. Palaiko civilinį ieškinį. Kiek priteis, tiek. 25000 Lt – neturtinė žala – už skausmus, už operacijas. Samdė slaugytojas.

Nukentėjusysis V. P. Ž. parodė, kad pavalgė pietus 2012-05-26. Atsigulė pamiegoti. Išgirdo žodžius: „Gelbėkit, užmuš“. Pamatė gulinčią žmoną, apsipylusią kraujais. Pasilenkė ją kelti. Jam dūrė peiliu į galvą. Išvežė į ligoninę. Prieš tai labai gražiai sugyveno. Tik girdėjo, kad E. K. gydėsi Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje ligoninėje. Jis ateidavo pas jį pasimatuoti kraujospūdžio. Dar televizorių seną padovanojo. Prašo priteisti 15000 Lt civilinį ieškinį. Tai būtų neturtinė žala. Lilė davė jiems rūbų. Tuos rūbus padėjo prie jų durų. Jam atrodo, kad žalą reikėtų priteisti iš tėvų. E. K. niekur nedirba.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad neatsakinės į kai kuriuos klausimus ir parodė, kad 2012-05-26 brolis buvo namie, skaitė knygą. Jis plovė grindis savo kambaryje. Viskas buvo normaliai. Po to pamatė, kad jis pasiėmė akmenį ir eina link durų. Akmuo – kopūstams suspausti. Jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Paguldė jį į lovą. Po to jis surado kuprinę su akumuliatoriumi. Norėjo išdaužyti langą. Atėmė akumuliatorių. Po to jis vėl susirado akmenį. Išdaužė langą. Po to nubėgo pas kaimynus. Kai jis nuėjo pas kaimynus, laikė jį. Brolis tik pasakė, kad jam močiutė, kurios jau nėra, liepė taip padaryti. Matė, kad kraujo buvo pas kaimynus, kad kaimynai buvo sužaloti. Brolis serga. Jis naudoja vaistus. Nežino, ar jie jam tinka. Daužymų nebūdavo. Brolis buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Brolis galvodavo, kai žmogus į jį pažiūrėdavo. Jis šaukdavo, bet nepuldavo. Gydytojas nustatė broliui psichozę. Brolis iš kambario išmušė langą.

Liudytoja L. K. parodė, kad 2012-05-26 E. buvo labai ramus, skaitė. Jai paskambino draugė. Išėjo. Po 20 min. jai paskambino. Rado kraujuotus kaimynus. Atvyko greitoji. E. akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Iki 16 metų E. buvo globojamas. Niekur jo nepalikdavo. Jis – ramaus būdo. Gal blogai, kad jį atidavė į bendrą mokyklą. Būdavo epilepsijos priepuoliai. Kai sūnus baigė mokyklą, įsimylėjo, pradėjo mokytis Medicinos kolegijoje. Vaikai iš jo tyčiojosi, kad šlubas. E. norėjo pasikarti, nes visuomenė jo nepriima. Išvyko į Angliją. Matė, kad vieną valandą jis gali būti vienoks, o kitą – kitoks. E. sakydavo, kad su mirusiais diedukais kalba. Gydytojas nustatė jam psichozę. Anglijoje, kai eidavo į darbą, E. palikdavo namuose. Gydytojas pasakė, kad globos negaus. Iki įvykio E. vartojo vaistus nuo epilepsijos, antidepresantus. Prižiūrėjo, kad vartotų vaistus. Vaistus išrašydavo vidaus gydytoja, psichiatrė. Jai V. P. Ž. žmona nesakė, kad E. rūko, geria svaigalus. Nieko nesakė apie jų pinigus E.. E. darbingumo lygis – 40 procentų.

Teismo psichiatrijos ekspertas S. S. paaiškino, kad buvo akivaizdūs psichozės simptomai. Jam išliko agresyvios mintys, regos haliucinacijos ligoninėje. Birželio 26 d. jis buvo išrašytas iš ligoninės. Po išrašymo iš ligoninės po 2 dienų, ekspertizės metu, E. K. psichinė būsena buvo labai bloga. Galvojo, kad kaimynai gali su juo susidoroti. Pritaria diagnozei, kuri buvo nustatyta 2007 m. ligoninėje. Prašo patalpinti E. K. į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. E. K. yra pavojingas. E. K. psichikos sutrikimas yra lėtinis psichikos sutrikimas.

Iš įvyko vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta nusikaltimo vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-8).

Iš specialisto išvados Nr. G 1524/12(02) matyti, kad D. S. Ž. konstatuota galvos sumušimas su poodine kraujosruva kairės akies srityje su muštinėmis žaizdomis kairės akies voke, kaktoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, muštinė žaizda kairėje rankoje, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžis, kairės akiduobės lūžimas. Sužalojimas padarytas trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kairio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, kairės akiduobės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, (b. l. 26 – 27).

Iš specialisto išvados Nr. G 1399/12(02) matyti, kad V. P. Ž. konstatuota muštinė žaizda pakaušio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, (b. l. 32).

Iš 2012-06-28 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-217/2012 matyti, kad E. K. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas. Nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu E. K. negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su E. K. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. E. K. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, (b. l. 136- 138).

Surinktų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad E. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., tačiau padarymo metu ir šiuo metu jis yra nepakaltinamas.

Motyvuojamoji dalis

Aplinkybę, kad nusikalstamas veikas E. K. padarė, būdamas nepakaltinamumo būsenoje, patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, teisiamojo posėdžio metu tai patvirtino ir ekspertas S. S..

Šia nutartimi nustatoma, kad E. K. dėl savo dabartinės psichikos būsenos yra pavojingas visuomenei, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė-stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareikštų civilinių ieškinių, pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato: „Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių: taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas“. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 15 straipsnis ir 16 straipsnis apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad E. K. veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Dėl šių aplinkybių taikyti šioje byloje Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio taisykles ir nagrinėti civilinius ieškinius negalima. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t.y. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.268 str. nuostatomis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-401/2008).

Nukentėjusiųjų D. S. Ž. ir V. P. Ž. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui - metalinė statula ir jos dalis, perduota laikinajam saugojimui Kauno apskrities VPK Centro PK, nutarčiai įsiteisėjus grąžintina nukentėjusiesiems V. P. Ž. ir D.S. Ž..

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas, esantis byloje, nutarčiai įsitesėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 2 p., LR BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 404 str.,

nutaria:

E. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., būnant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Nukentėjusiųjų D. S. Ž. ir V. P. Ž. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

- metalinę statulą ir jos dalį, perduotus laikinajam saugojimui Kauno apskrities VPK Centro PK, nutarčiai įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiesiems V. P. Ž. ir D.S. Ž..

- kompaktinį diską, esantį byloje, nutarčiai įsitesėjus sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Nutartį gali apskųsti proceso dalyviai bei E. K. šeimos nariai ir artimieji giminaičiai.