Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1374-426/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-15
Bylos Nr.
II-1374-426/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00171-2009-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pažeidėjas
V. B.
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Giedrius Bučinskas, Ieva Klimavičiūtė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1374-426/2010
(Proceso Nr. 4-61-3-00171-2009-4)Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 73 (S)
NUTARTIS2010 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, nukentėjusios A. R. atstovei advokato padėjėjai Ievai Klimavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal V. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Varėnos rajono policijos komisariato (PK) Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) nutarimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 5 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 103927 V. B. pripažino kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą - 750 Lt baudą. Nutarime nustatyta, kad V. B. 2008 m. lapkričio 20 d. 7.00 val. Varėnoje, Savanorių g. vairuodamas automobilį „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją A. R., kuri ėjo per pėsčiųjų perėją, ir nesunkiai sužalojo jos sveikatą, tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 37 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, visiškai netyrė ir nevertino KET pažeidimo aplinkybių, formaliai surašė nutarimą tik pagal Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 11 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, netinkamai nustatydamas eismo įvykio kaltininką. Tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai ATP bylos teisenos proceso pažeidimai: pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas vienpusiškai, nepilnai ir neteisingai, nekreipiant dėmesio į jo duotus paaiškinimus ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo pačiu bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškinta, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai teisingai išspręsti, kaip to reikalauja ATPK 284 str. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 99 patvirtintų Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijos 51 p.

Pagal ikiteisminio tyrimo byloje esančią medžiagą - eismo įvykio schemą, liudytojų parodymus, jo paaiškinimus pėsčiąją partrenkė ėjusią ne per pėsčiųjų perėją, o už jos, t. y. jam jau pravažiavus pėsčiųjų perėją. Tą savo nutarime konstatavo ir Varėnos rajono apylinkės prokuratūra: „ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2008 11 20 apie 07.00 val. V. B., vairuodamas automobilį AUDI 80, v/nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Savanorių g. Varėnos m., prie pėsčiųjų perėjos partrenkė per gatvę einančią A. R.“. Akivaizdu, kad jis nepažeidė KET 37 p., kurio pagrindu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Tuo tarpu KET 49 p. numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Akivaizdu, kad šiuo atveju pėsčioji pažeidė šį KET reikalavimą - esant Savanorių gatvėje pažymėtai perėjai ėjo ne per ją, o būdama Parko gatvės, kur nėra pėsčiųjų perėjos, dešinėje pusėje ir ją pereidama, nekirto jos stačiu kampu, o įstrižai iš karto kirto Savanorių ir Parko gatvių sankryžą, net nepriėjusi joje pažymėtos perėjos. Be to, pėsčioji pažeidė ir KET 51 p., nes įžengė į važiuojamąją dalį, neįvertinus atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir neįsitikus, kad tai saugu. Pažymi ir tai, kad pėsčioji buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, esant blogam matomumui neturėjo šviesą atspindinčių elementų, dėl ko jis neturėjo jokios realios galimybės laiku pamatyti pėsčiosios, einančios per kelią, ir laiku imtis visą įmanomų priemonių eismo įvykiui išvengti. Akivaizdu, kad dėl įvykusio eismo įvykio kalta yra būtent pėsčioji, o jo kaltės ir neteisėtų veiksmų nėra. Nesant bent vienam iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, negali kilti administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. l d. Be to, nagrinėjant ATP bylą, buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 str., taip pat ATPK 283 str. - jam buvo neišaiškintos jo teisės ir pareigos.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Nukentėjusios atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė V. B. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 str. 1 d. numatyta, kad KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

V. B. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2008 m. lapkričio 20 d. 7 val. Varėnoje, Savanorių g. vairuodamas automobilį partrenkė pėsčiąją A. R., kuri ėjo per pėsčiųjų perėją, ir nežymiai sužalojo jos sveikatą.

KET nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (taisyklių 1 p.). Kaip matyti iš šių taisyklių turinio, jos yra skirtos reglamentuoti teisėtus eismo dalyvių veiksmus ir nenustato neteisėtų veiksmų atlikimo tvarkos, asmenims, pažeidžiantiems KET, teisių nesuteikia. Eismo dalyvis, šiurkščiai pažeidžiantis KET, neįgyja jokių teisių, negali reikalauti, kad jo pavojingi ir neteisėti veiksmai būtų pateisinami aiškinant ir taikant kokias nors teisės normas, yra atsakingas už visas pasekmes, kurios kyla kitiems eismo dalyviams elgiantis teisėtai, įprastai ir tikintis, kad ir kiti eismo dalyviai elgiasi rūpestingai, atidžiai ir laikydamiesi KET.

Pareiškėjui buvo inkriminuotas KET 37 p. pažeidimas. Minėtame punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. KET 133 p. imperatyviai įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Itin dėmesingas vairuotojas turi būti artėdamas prie pėsčiųjų perėjos. Minėti KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamoje dalyje. Nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl, vykdydami minėtų KET punktų reikalavimus vairuotojai, matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Teigti, kad V. B. pažeidė KET 37 p. reikalavimus galima tik nustačius faktą, kad A. R. per gatvę ėjo pėsčiųjų perėja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kategoriškai tvirtina, kad A. R. per gatvę ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Jo pozicija visose teisenos stadijose yra nuosekli. Kad nukentėjusioji galėjo eiti per gatvę ne pėstiesiems skirtoje vietoje, patvirtino ir pareigūnas A. D. Gi A. R. teigimu, ji ėjo per pėsčiųjų perėją. Taigi, procesinių šalių pateikiami paaiškinimai dėl įvykio iš esmės yra prieštaringi. Pagal byloje surinktą medžiagą negali daryti vienareikšmės išvados, kad V. B. partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią nukentėjusiąją.

Iš eismo įvykio vietos schemos (baudžiamoji byla Nr. 55-1-00443-08, b. l. 9) matyti, kad V. B. automobilis po įvykio stovi už perėjos, automobilio stabdymo žymės prasideda ties perėja (automobilis buvo pradėtas stabdyti likus labai mažam atstumui iki perėjos ir sustojo už pėsčiųjų perėjos) ir tęsiasi 4,70 m. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėtinu atveju būtinos specialios žinios, kurias panaudojus būtų galima nustatyti, ar nukentėjusioji Savanorių gatvę kirto eidama pėsčiųjų perėja. Be to, siekiant patikrinti faktų teisingumą, gali būti atliekamas ir procesinis veiksmas - parodymų patikrinimas vietoje tikslu išsiaiškinti, kokioje vietoje nukentėjusioji kirto Savanorių gatvę, koks buvo jos judėjimo greitis, kokiu atstumu nukentėjusiąją pamatė V. B. ir kt.

Teismo nuomone, žymiai didesnis nei leistinas greitis taip pat galėjo būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, bet objektyviais ir patikimais duomenimis „Audi 80“ greitis nebuvo nustatytas. Pareigūnas, priėmęs nutarimą, visiškai neatsižvelgė į minėto automobilio stabdymo kelią (stabdymo žymės siekia 4,70 m). Automobilio judėjimo greičiui nustatyti paprastai reikalingos specialios žinios įvertinant stabdymo kelią, automobilio masę, kinetinę energiją ir kt. Be to, policija, priimdama nutarimą skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą, netyrė, ar V. B. turėjo realią galimybę matyti per gatvę ėjusią A. R., ar jo veiksmai buvo adekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Šioms aplinkybėms nustatyti reikia rinkti daug naujų įrodymų, skirti ekspertizę, išsiaiškinant, ar nukentėjusioji Savanorių gatvę kirto eidama pėsčiųjų perėja; kokiu greičiu iki pėsčiosios kliudymo važiavo V. B. ; koks buvo eismo įvykio kilimo mechanizmas; kaip duotojoje situacijoje privalėjo elgtis eismo dalyviai; kurio eismo dalyvio ir kurie veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N63-909/2010, taip pat pažymėjo, kad „siekiant nustatyti, ar avarija įvyko nukentėjusiajai einant pėsčiųjų perėja, yra būtinos specialios technikos žinios, dėl ko skirtina autotechninė ekspertizė“.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog institucija, nagrinėjanti administracinę bylą, privalo vykdyti ATPK 257 str. reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės, įrodymus, reikšmingus skiriant nuobaudą. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tada, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes. Teismas vertina, kad Varėnos r. PK VTS 2009 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. M103927 yra priimtas paviršutiniškai ištyrus bylos aplinkybes, neišaiškinus šiai bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas ir ATP byla perduodama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, įpareigojant ją savo finansinėmis lėšomis atlikti autotechninę ekspertizę.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2009 m. kovo 5 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas Nr. M103927, kuriuo V. B. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., padarymą paskirta 750 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė