Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Arūno Paštuolio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., gim. 1986 m. vasario 18 d., nuteistas 2013 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 str. 3 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2013 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., 2014 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2013 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, kuris pakeistas 2013 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, subendrintas su 2013 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 4 mėn.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 30 d., pabaiga – 2017 m. rugsėjo 20 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo asmenybė, nusikaltimų pobūdis, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis A. B. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl ateityje laikysis įstatymų bei nebenusikals.

Galiausiai, nesutikdamas su apylinkės teismo vertinimu, kad lygtinis paleidimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, taip pat, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisėtumo principai, skundo autorius nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tokiais teiginiais kvestionavo BVK 157 str. 2 d. 3 p. įtvirtintą įstatymų leidėjo valią. Teigia, kad įstatymui ir įstatymo privalomumo principui priešingi pasisakymai baigiamajame teismo akte taip pat yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, pažeidžia nuteistojo absoliučią konstitucinę teisę į teisingą teismą, ir yra deliktas. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. Konstitucijai ir įstatymams priešinga skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti, nes įsiteisėjusi tokia nutartis taptų ydingu precedentu, kuris būtų privalomu tam pačiam teismui. Absoliučiai neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti ir taisoma aukštesnės instancijos teismo, nes tai prieštarautų bendrajam teisės principui, kad neteisėtu pagrindu teisė nesukuriama (ex injuria us non oritur).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš to seka, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teiginys, kad apylinkės teismas, vertindamas Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą pagrįstumą, peržengė savo kompetencijos ribas ir veikė ultra vires, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatytas vidutinis (artimas aukštai) nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 89 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo A. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip anksčiau minėta, nuteistasis A. B. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, skatintas keturis kartus, tačiau kitų aplinkybių visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju yra pakankamai didelė (89 balai iš 168). Tai pagrįstai nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti net šeši kriminogeniniai veiksniai, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Nuteistasis pataisos namuose nedirba (nors nurodoma, kad dėl darbo vietų trūkumo pataisos namuose, tačiau pats nuteistasis iniciatyvos jį įdarbinti nerodė, nepateikė prašymo įdarbinti), nesiekia įgyti vidurinio išsilavinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, iš esmės susiję su nuteistojo požiūriu, jo mąstymu, nuostatomis, ir nors nuteistasis lankė individualias psichologės konsultacijas, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad dalyvavimas minėtose programose turėjo įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo nerodo ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“. Iš Lietuvos tesimų informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2015 m. balandžio 16 d. Komisijai svarstant klausimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 89 balais pagal „OASys“ metodiką, kas rodo, kad nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra nepakitusi.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis pastaruoju metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 4 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį, dalyvavimą sporto varžybose ir stropų mokymąsi, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. B. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.