- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-324-828/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- VšĮ Krepšinio klubo “Lietkabelis”
- Atsakovas
- M. I., UAB “Endovita”, UAB “Irmus”
- Trečiasis asmuo
- G. L., K. L., D. L., Ž. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės VšĮ Krepšinio klubo “Lietkabelis” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Krepšinio klubo “Lietkabelis” ieškinį atsakovams M. I., UAB “Endovita”, UAB “Irmus”, tretiesiems asmenims G. L., K. L., D. L., Ž. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir civilinės atsakomybės taikymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei civilinės atsakomybės taikymo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 34 476,79 Eur sumai.
2. Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti ieškovei prievoles ir ėmėsi nesąžiningų veiksmų. Atsakovo skolos suma yra didelė, todėl gali nesąžiningai siekti išvengti grąžinti pinigus ieškovei. Atsakovas turi kitų turtinių įsipareigojimų, jis niekur nedirba ir neturi kitų pajamų šaltinio. Taip pat nurodė, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, svetimo turto iššvaistymo/pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, atliktų ieškovo atžvilgiu. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas gali nesąžiningai vengti prievolių ieškovei vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės VšĮ Krepšinio klubas "Lietkabelis" prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. I. turtui, atmetė.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, tačiau nenustatė, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismas, analizuodamas aktualią apeliacinio teismo praktiką šiuo klausimu, pažymėjo, kad tokio tipo bylose laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Teismas nurodė, kad atsakovo kaip buvusio ieškovės direktoriaus netinkamas pareigų vykdymas yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas tiek eidamas VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktoriaus pareigas, tiek atleistas iš jų, elgėsi nesąžiningai – laiku nepateikdavo dokumentų buhalterei, neperdavė dokumentų ir turto ieškovės naujam direktoriui, klastojo duomenis, atsakovas nuomojasi butą, gana ilgą laiko tarpą nedirba ir neturi kito pajamų šaltinio. Tačiau teismas sprendė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio.
5. Pažymėjo, kad remiantis teismų praktika vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių galimą atsakovo nesąžiningumą ir patvirtinančių tikimybę, kad atsakovas imsis aktyvių ir (ar) nesąžiningų veiksmų, mažinančių sprendimo įvykdymo galimybes. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl sprendė, kad nebuvo nustatyta grėsmė būsimo, galimai palankaus ir ieškovei, teismo sprendimo įvykdymui. Vien tai, kad atsakovui pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo įmonei, kuriai jis vadovavo, nereiškia, jog atsakovą galima laikyti nesąžiningu. Tai, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismas nelaikė pagrindu daryti išvadą dėl atsakovo nesąžiningumo, iki nėra baigtas ikiteisminis tyrimas ir atsakovo atžvilgiu priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis.
6. Esant nustatytoms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju negalimas.
7. Pažymėjo, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo M. I. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, kurių bendra vertė būtų lygi ieškinio sumai (34’476,79 Eur). Pavesti ieškovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovui M. I. priklausantį turtą.
9. Nurodo, kad ieškovė savo prašymą taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurios tapo žinomos atšaukus atsakovą iš ieškovės vadovo pareigų. Visos šios aplinkybės yra susijusios su atsakovo asmeniu ir/arba jo veiksmais, atliktais dar einant vadovo pareigas bei atliktais po to, kai jis iš vadovo pareigų buvo atšauktas. Mano, jog draudimas ieškovei savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grįsti su byla susijusiomis aplinkybėmis pripažintinas nepagrįstu. Ieškovė savo reikalavimus gali įrodinėti remdamasi tik tomis aplinkybėmis, kurios jai tapo žinomos dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių, o visos šios aplinkybės sudaro teismui pareikšto ieškinio faktinį pagrindą.
10. Nurodo, jog atsakovas nebeturi jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų realiai faktiškai bandyti paslėpti ar perleisti kitiems asmenims. Atsakovo visas anksčiau nuosavybės teise turėtas turtas jau yra perleistas, o atsakovo nuosavybėje yra likę tik keli nekilnojamojo turto vienetai, kurių atžvilgiu jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitų atsakovui pareikštų reikalavimų užtikrinimui bei taikyti suvaržymai hipotekos kreditoriaus reikalavimų užtikrinimo tikslu.
11. Bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą egzistavimas negali ir neturėtų būti nustatomas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kaip yra nurodyta skundžiamoje nutartyje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu gali būti nustatomi prejudiciniai faktai, kuriais remiantis kitoje byloje tam tikros faktinės aplinkybės gali būti laikomos nustatytomis ir neįrodinėtinomis. Šiuo atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti nustatytas bent tikėtinas duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą egzistavimas. Šių duomenų nustatymui ieškovė teismui teikia papildomą įrodymą, patvirtinantį, kad atlikus ikiteisminį tyrimą atsakovui buvo surašytas 2020-01-20 Pranešimas apie įtarimą, taip pat ikiteisminio tyrimo specialisto parengtą išsamią išvadą, kurioje nurodyti ir įvertinti atsakovo atlikti veiksmai, įskaitant ir tuos, kurie yra nagrinėjamos bylos objektas.
12. Nurodo, kad atsakovas atliko daug ir įvairių veiksmų, susijusių su ieškove bei jo turtu. Šie veiksmai yra išsamiai aprašyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, įskaitant teismui pateikiamą specialisto išvadą ir atsakovui skirtą pranešimą apie įtarimą. Atsakovo atlikti veiksmai buvo įvertinti kaip atitinkantys tam tikrų nusikalstamų veikų sudėtis. Visi atsakovo atlikti veiksmai yra susiję tarpusavyje ir pagrindinis jų tikslas – siekti ir gauti asmeninę turtinę naudą sau, tokiu būdu pakenkiant ieškovės interesams (naudos buvo siekiama ieškovės sąskaita). Visi šie atsakovo veiksmai atlikti su juridiniu asmeniu, kurio vadovu atsakovas buvo, o šalis siejo fiduciariniai (pasitikėjimu grįsti) santykiai. Tai reiškia, kad atsakovo elgesiui taikomas ne įprastas, o aukštesnis sąžiningumo standartas. Šiuo metu šios bylos šalys savo tarpusavio reikalavimus sprendžia jau keliose kitose civilinėse bylose, nagrinėjamose apylinkės bei apygardos teismuose. Pats faktas, kad atsakovui teismuose yra reiškiami turtiniai ir kitokio pobūdžio reikalavimai, kylantys ir/ar susiję su laikotarpiu, kuomet šalis siejo fiduciariniai santykiai, kai atsakovui pagal įstatymą buvo taikomos imperatyvios pareigos būti lojaliu, veikti išimtinai juridinio asmens, kurio vadovu buvo, interesais, leidžia spręsti, kad ieškovės pasitikėjimas atsakovu buvo negrįžtamai prarastas ir, tikėtina, ne be pagrindo. Šalių tarpusavio santykiai yra principiniai konfliktiniai, todėl atsakovas neabejotinai atliks bet kokius įmanomus nesąžiningus veiksmus, siekdamas išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimas bus sprendžiamas tiek baudžiamojoje byloje, tiek civilinėse bylose. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atsakovo veiksmuose turi būti nustatytas tik tikėtinas galimas atsakovo nesąžiningumas, o jį nustatant turi būti atsižvelgiama, inter alia, į atsakovo veiksmus, atliktus iki šios bylos iškėlimo. Atsakovo tikėtiną galimą nesąžiningumą įrodo teismui kartu su ieškiniu pateikti skirtingi du atsakovo parašais patvirtinti pinigų tariamo išmokėjimo dokumentai, kai pinigų gavėjų pavardės juose nesutampa. Atsakovo tikėtiną galimą nesąžiningumą siekiant turtinės naudos sau ieškovės sąskaita patvirtina ir tai, kad mokėjimų žiniaraštyje nurodyti tariamų mokėjimų gavėjai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai, nurodė, kad šios sumos jiems nebuvo išmokėtos. Akivaizdu, kad šiais savo atliktais veiksmais atsakovas galimai siekė „paslėpti“ turtą, t. y. imituoti pinigų išmokėjimo veiksmą, faktiškai pinigus panaudojant kitu savo nuožiūra pasirinktu būdu. Nurodytos aplinkybės, taip pat šalių tarpusavio santykiai šiuo metu, kurių teisiniai padariniai yra nagrinėjami eilėje civilinių bylų, taip pat baudžiamajame procese, vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą apie tikėtiną galimą atsakovo nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu bei tikėtiną jo nenorą sąžiningai įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, priimtą šioje byloje. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymo konstatavimui.
13. Mano, kad atsakovas, eidamas ieškovės vadovo pareigas ir būdamas susaistytas imperatyvios lojalumo pareigos, su ieškovės turtu elgėsi kaip su savo, tikėtinai šį turtą naudojo savo interesais, o iškilus poreikiui turtą grąžinti ir/ar pasiaiškinti dėl jo panaudojimo, ėmėsi veiksmų, kad šį turtą „paslėpti“, siekiant išvengti atsakomybės ieškovei. Turto slėpimas šiuo atveju buvo ne faktiškai atliktas atitinkamas fizinis veiksmas, o įvairių dokumentų parengimas ir panaudojimas, sukuriant prielaidas manyti, kad atitinkamo turto nėra, todėl nėra ir prievolės šį turtą grąžinti jo savininkui (ieškovei). Ikiteisminio tyrimo dokumentuose išsamiai aprašyti veiksmai, kuriuos atliko atsakovas per susijusius asmenis, siekdamas iš ieškovės pasisavinti dideles pinigų sumas, kurių „paslėpimo“ tikslu parengė atitinkamą dokumentaciją.
14. Pažymi, kad kai kuriose kitose civilinėse bylose, kuriose ieškovė atsakovui pareiškė turtinius reikalavimus, atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
15. Atsakovas atliko daug ir įvairių su turtu susijusių veiksmų, kurie visi kartu bendrai patvirtina, kad atitinkamas atsakovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Pagal nustatytų aplinkybių visumą šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė tinkamai pagrindė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus jai, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą nepateikta. Tačiau 2020-03-31 apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovo M. I. rašytiniai paaiškinimai, kurie, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė teisės atsakovui pateikti atsiliepimo į atskirąjį skundą, priimti. Paaiškinimuose atskleidžiama atsakovo pozicija dėl skundžiamos nutarties. Atsakovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką nėra pagrindo išvadai, jog yra grėsmė, jog galimai palankus ieškovei teismo sprendimas byloje gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas apsunkintas. Ieškovės pateikiami duomenys nepatvirtina jo galimo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Ieškovė VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 2019-12-23 FNTT Specialisto išvadą Nr. 04/14-2-12-13648; 2020-01-20 Pranešimą apie įtarimą; VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto sąrašą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kaip jau minėta, apeliantė į bylą pateikė kelis dokumentus, tačiau nenurodė kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nors šie dokumentai jau buvo žinomi teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. pateiktus dokumentus atsisako priimti.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba ne įmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Paskutiniu metu aukštesnių teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
22. Apeliantė atskiruoju skundu nekvestionuoja teismo išvadų dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako. Apeliantė atskirąjame skunde nurodo atsakovo, jos vertinimu, neteisėtus veiksmus, kurie buvo padaryti tuo metu kai atsakovas buvo apeliantės vadovas, todėl mano, jog dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų kyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
23. Kaip minėta, aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018 ir kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (kaip minėta - turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
25. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad atsakovas, tiek eidamas VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktoriaus pareigas, tiek atleistas iš jų, elgėsi nesąžiningai. Nurodo, kad atsakovas atliko daug ir įvairių veiksmų, susijusių su jos turtu, kurie išsamiai aprašyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, įskaitant pateiktą specialisto išvadą ir atsakovui skirtą 2020-01-20 pranešimą apie įtarimą. Taip pat apeliantė atsakovo nesąžiningumą bei grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia tuo, jog atsakovui teismuose yra reiškiami turtiniai ir kitokio pobūdžio reikalavimai, kylantys ir/ar susiję su laikotarpiu, kuomet šalis siejo fiduciariniai santykiai, todėl apeliantės pasitikėjimas atsakovu buvo negrįžtamai prarastas, o šalių santykiams esant konfliktiniams, atsakovas atliks bet kokius įmanomus nesąžiningus veiksmus, siekdamas išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir laiko juos nepagrįstais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalis sieja konfliktiniai santykiai - kaip pati yra nurodžiusi apeliantė, šalys santykius sprendžia tiek civilinėse bylose, tiek baudžiamojoje byloje. Tačiau vien ta aplinkybė, jog šalis siejo fiduciariniai santykiai, o šiuo metu tarp jų kilę ginčai sprendžiami teismuose, nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovas yra nesąžiningas ir ateityje gali vengti vykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas savo veiksmais siekia išvengti būsimo sprendimo įvykdymo, t.y. kaip minėta – slepia turimą turtą, ketina perleisti ar perleidžia jį kitiems asmenims bet kokia forma, jį įkeičia ar apsunkina bet kokia kita forma ir pan.
27. Pažymėtina, jog apeliantės nurodomas 2020-01-20 pranešimas apie įtarimą bei ikiteisminio tyrimo specialisto parengta išvada taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir siekia išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi nei specialisto išvada, nei pranešimas apie įtarimą nėra atsakovo veiksmų neteisėtumą konstatuojantys, patvirtinantys įrodymai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti laikomas atsakovo nesąžiningumo patvirtinimu, nes tyrimas nėra baigtas, ir atsakovo atžvilgiu nėra priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis. Priešingas ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vykdymo vertinimas pažeistų atsakovo nekaltumo prezumpciją, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliantė atsakovo tikėtiną galimą nesąžiningumą įrodinėja ir teismui kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais - pinigų tariamo išmokėjimo dokumentais, mokėjimų žiniaraščių duomenimis, apklaustais ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymais ir kt. Tačiau apeliantės nurodytos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir nenagrinėtinos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Be to šie įrodymai niekaip nesusiję su atsakovo galimu nesąžiningumu, galimai siekiant būtent šiuo metu paslėpti, apsunkinti savo turtą ir taip išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo šioje byloje vykdymo.
29. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog atsakovo visas anksčiau nuosavybės teise turėtas turtas jau yra perleistas, o atsakovo nuosavybėje yra likę tik keli nekilnojamojo turto vienetai, kurių atžvilgiu jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitų atsakovui pareikštų reikalavimų užtikrinimui bei taikyti suvaržymai hipotekos kreditoriaus reikalavimų užtikrinimo tikslu, t.p. nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi nėra duomenų apie tai, kada ir koks turtas buvo perleistas, kokie ir kada suvaržymai buvo taikyti, o tuo labiau – patikimų duomenų, patvirtinančių, jog tai galėjo būti daroma būtent tam, kad išvengti ieškovės reikalavimų šioje byloje patenkinimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovo nesąžiningų veiksmų, kurių reikalaujama naujausioje teismų praktikoje (nutarties 19 p.) buvimo, t.y. mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą, siekiant išvengti teismo sprendimo šioje byloje vykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo kaip buvusio ieškovės direktoriaus galimai netinkamas pareigų vykdymas yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės objektas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje (sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos.
31. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nepateikė, todėl, atsižvelgęs į visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovo turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.