- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-27-655/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ainora Kornelija Macevičienė (pirm.), Stasys Lemežis, Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- A. T.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės (kolegijos pirmininkės), Stasio Lemežio, Virginijos Liudvinavičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-195 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. T. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-195 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodė, kad jis dabar atlieka bausmę Vilniaus pusiaukelės namų poskyryje prie Vilniaus pataisos namų, pagal naują Norvegijos projektą kai nuteistieji gali laisvai dirbti už pataisos namų ribų, kaip visi laisvėje gyvenantys žmonės, mokėti mokesčius bei gauti atlyginimą už darbą grynais pinigais, jais disponuoti, atlyginti žalą ir išlaikyti savo vaikus. Būdamas Vilniaus pusiaukelės namuose nuo 2017 m. balandžio 27 d. oficialiai, pagal darbo sutartį, dirba UAB (duomenys neskelbtini), moka savo vaikams alimentus. Atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose, gali beveik laisvai savaitgaliais sugrįžti į namus, leidžiama išeiti į miestą ir adaptuotis visuomenėje, laikantis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir nepažeidžiant maršruto, kurį jis pats nurodo, dalyvauti renginiuose, kurie yra naudingi adaptavimuisi. Yra vieną kartą skatintas už dalyvavimą atliekant gerbūvio darbus pusiaukelės namuose. Šiuo metu iš savo atlyginimo negali padengti visų skolų, nes išgali mokėti tik už vaikų išlaikymą. Taip pat pažymėjo, kad yra baigęs specialių įgūdžių mokymus, nes kitaip nebūtų teikiamas Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti.
Nuteistasis A. T. nesutinka su argumentu dėl neatliktos didelės bausmės, nes, jo manymu, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra labai griežta, kuri neatitinka nukentėjusiojo sužalojimų, nes jis žmogaus nenužudė, o tik lengvai sužalojo (žmogus neturi net invalidumo), bet buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį. Dėl nurodytų priežasčių prašo teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Pasižada ateityje būti geras, nevartoti alkoholio, įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) siuvėju, nes ten yra dirbęs, jei būtų lygtinai paleistas, ten jį priimtų dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. T. skundas atmetamas.
Iš Vilniaus apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. T. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 d. ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo A. T. kasacinį skundą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia 2014 m. birželio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga 2022 m. birželio 23 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalis bus atlikta 2018 m. birželio 25 d., neatliktos bausmės dalis skundo nagrinėjimo dienai yra 4 metai 4 mėnesiai 24 dienos.
Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 59-195 nutarta taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlo teismui iki 2022 m. birželio 23 d. nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-195 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. T.. Teismo sprendimas motyvuojamas tuo, kad nors A. T. formaliai atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą kriterijus, tačiau vien formalaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo buvimo nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, likusią neatliktos bausmės dalį bei neatlygintą nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, be tai, kad nuteistasis dar nėra pilnai baigęs socialinių įgūdžių mokymų, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje išvardinti bausmės tikslai yra pasiekti ir nuteistąjį A. T. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo A. T. asmens byla, skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties motyvais ir nuteistojo skundo argumentais, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį A. T. iš pataisos namų, nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. T. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – ½ jam paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės bus atlikę 2018 m. birželio 25 d., todėl iki galimo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą liko mažiau nei devyni mėnesiai, jo nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką yra žema, sudaro 34 balus (2017 m. rugsėjo 25 d. OASys peržiūrėtas, pakartotinio teistumo rizika įvertinta žema (buvo vidutinė), o dinaminiai veiksniai sumažėjo 7 balais (buvo 31 balas). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, iš dalies charakterizuojamas teigiamai. Be to, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, A. T. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2014 m. liepos 25 d., nuo 2014 m. liepos 30 d. bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. sausio 31 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. vasario 23 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2017 m. balandžio 28 d. nuteistasis bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės poskyryje. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad būdamas pataisos namuose nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, susitikimuose, renginiuose, iki šiol dalyvauja socialinių įgūdžių grupės užsiėmimuose, kurie tik įpusėjo. Nuteistasis Pataisos įstaigoje atliko nemokamus gerbūvio darbus, dirbo, šiuo metu įsidarbino bendrovėje (duomenys neskelbtini). Už gerą elgesį ir darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, renginiuose ir savanoriškai atliekant gerbūvio darbus Pusiaukelės namų poskyryje ir už jo teritorijos ribų skatintas 4 kartus. Įsiskolinimą vaikų išlaikymui moka. Tačiau šių formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu sprendžiant kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atkreiptinas dėmesys, kad A. T. nuteistas už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Savo kaltės dėl šio nusikaltimo proceso metu nepripažino. Šiuo metu savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta iš dalies, tačiau nesutinka su jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausme, laikydamas ją per griežta, nesutinka su jo padaryto nusikaltimo kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad nukentėjusiojo nenužudė, o tik nesunkiai sužalojo be liekamųjų reiškinių. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. T. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą nužudyti, pasikėsinimui nužudyti panaudojant įjungtą benzininį pjūklą, grasinant nukentėjusiajam, kad nupjaus galvą ir supjaustys gabalais. Nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes nukentėjusysis sugebėjo aktyviai pasipriešinti ir nukreipti pjūklą nuo savo galvos, tačiau vis vien buvo sužalotas – nukentėjusiajam veikiančio pjūklo grandine buvo sužalotas pilvas, ranka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pasak nuteistojo, jis su nukentėjusiuoju konfliktavo dar gerokai anksčiau iki nusikaltimo įvykdymo, kaltina nukentėjusįjį, linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes. Iki šio nusikaltimo padarymo buvo vieną kartą teistas taip pat už smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors šiuo metu anksčiau paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis A. T. du kartus pažeidė režimo reikalavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo A. T. nebuvo vieninga, vienas iš komisijos narių siūlė lygtinio paleidimo netaikyti, nes nuteistasis du kartus yra pažeidęs režimo reikalavimus, todėl būtina atkreipti dėmesį į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.
Nuteistojo A. T. asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo nepriekaištingas, bet ir padaryto nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, sunkumas, įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai, neatliktos bausmės dydis (neatlikta daugiau kaip pusė paskirtos bausmės).
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžia teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, Pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, kad ateityje pastarasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį A. T. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta jam paskirtos bausmės paskirtis ir būtų pažeistas teisingumo principas, bei visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiuo atveju negalima remtis tik tuo, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindai ir sąlygos, bet visiškai nekreipti dėmesio į paskirtosios bausmės paskirtį, į tai, kad bausmės tikslai nėra pasiekti, nes tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis A. T. dar nėra pakankamai įvertinęs savo nusikalstamų veiksmų, padaręs dėl jų reikiamų išvadų bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys ir ateityje nenusikals. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip tikrai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, kuomet jis atlieka bausmę už smurtinio nusikaltimo padarymą, dėl kurio jis kaltę pripažįsta tik iš dalies, o anksčiau taip pat teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, bausmės atlikimo metu buvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė, išlieka pavojus, jog A. T., būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei pavojingą elgesį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, A. T. dar nėra pilnai baigęs socialinių įgūdžių mokymų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta šiuo metu nuteistąjį A. T. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo A. T. motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.