Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-30069-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-28
Bylos Nr.
e2-30069-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Atsakovas
E. J.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 257 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – siunčiant deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 25 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino G. K. priklausantį turtą – tvorą, draustą AB „Lietuvos draudimas“. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas” draudėjai išmokėjo 257,00 Eur dydžio draudimo išmoką už sugadintos tvoros remonto darbus. Draudimo išmoka paskaičiuota pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal policijos pažymą, atsakovo E. J. valdomas automobilis R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat atsakovas neturėjo teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, dėl to E. J. yra atsakingas už žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį – atsakovą E. J.. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovė (draudikas), išmokėjusi žalą patyrusiam asmeniui už sugadintą tvorą 257 Eur draudimo išmoką, perėmė iš draudėjo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala (CK 6.1015 straipsnis). Nustatyta, kad nurodytas įvykis įvyko dėl transporto priemonės R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo neteisėtų veiksmų (nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims), todėl ieškovei atsiranda atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiajai G. K.. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.263, 6.266 straipsniai). Iki sprendimo už akių priėmimo duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų pilnai atsiskaitęs, byloje nėra ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 257 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1-2 dalys, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (257 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (257 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys