- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-673-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- N. K. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Inga Staknienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 75.8.;
77.4.2.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos mėn. 3 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei N. K. S., jos atstovei adv. V.Bradulskienei, jos atstovui adv. padėjėjui E.Bandaravičiui, atsakovo atstovei adv. I.Kizinai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. S. ieškinį atsakovui A. S. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. K. S. pateikė teismui ieškinį ir jo patikslinimus, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu A. S. dėl jo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – Š., vaikų G. S. ir G. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaikų motina. Dukrų M. S. ir A. S. gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų tėvu atsakovu, iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Dukros L. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atsakovas pateikė priešieškinį ir jo patikslinimą, prašydamas nutraukti santuoką su ieškove N. K. S. dėl ieškovės kaltės, vaikų G. S., G. S., M. S. ir A. S. gyvenamąsias vietas nustatyti su juo, vaikų tėvu, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti iš ieškovės vaikų išlaikymui jai priklausančio turto dalį, nustatyti ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką, nuginčyti jo kaip dukters L. S. tėvo tėvystę.
2009-02-24 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė N. K. S. ir atsakovas A. S. pateikė teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, taip pat grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjai patvirtino, kad nutraukti santuoką CK 3.51 str. nurodytais pagrindais yra visos sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009-02-24 sprendimu N. K. S. ir A. S. santuoką, įregistruotą 1990-07-21 Širvintų rajono Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 67), nutraukė. Patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokio turinio:
„1. Vaikų G. S., a/k (duomenys neskelbtini) G. S., a/k (duomenys neskelbtini) M. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų tėvu A. S. jo gyvenamojoje vietoje.
2. N. K. S. įsipareigoja teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Lt kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuos vaikų tėvas A. S.
3. A. S. įsipareigoja N. K. S. pranešti banko sąskaitos numerį, į kurį bus pervedamos piniginės lėšos vaikų išlaikymui.
4. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas dalijamas taip:
4.1. Vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), vidutinės 4494 Lt rinkos vertės, registruotas N. K. S. vardu, nutraukus santuoką lieka N. K. S. nuosavybe.
4.2. Vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), vidutinės 4413 Lt rinkos vertės, registruotas A. S. vardu, nutraukus santuoką lieka A. S. nuosavybe.
4.3. 0,1700 ha ploto žemės sklypas, 1530 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. S. vardu, nutraukus santuoką atitenka N. K. S.
4.4. 0,0500 ha ploto žemės sklypas, 450 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. S. vardu, po santuokos nutraukimo lieka A. S. nuosavybe.
4.5. 1,2800 ha ploto žemės sklypas, 3820 Lt vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. S. vardu, po santuokos nutraukimo atitenka N. K. S.
4.6. 1,5300 ha ploto žemės sklypas, vidutinės 4619 Lt rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. S. vardu, po santuokos nutraukimo lieka A. S. nuosavybe.
4.7. 86/1000 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė pastato rinkos vertė 15900 Lt, registruota A. S. vardu, nutraukus santuoką lieka A. S. nuosavybe.
5. Kitas registruotinas turtas dalijamas taip:
5.1. Automobilis Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1984 m. gamybos, vidutinės 500 Lt vertės, registruotas A. S. vardu, nutraukus santuoką lieka A. S. nuosavybe.
5.2. Motociklas Honda, CB Seven Fifty, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinės 10000 Lt vertės, registruotas A. S. vardu, nutraukus santuoką lieka A. S. nuosavybe.
5.3. Automobilis VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1985 m. gamybos, vidutinės 800 Lt vertės, registruotas A. S. vardu, nutraukus santuoką lieka A. S. nuosavybe.
5.4. Motociklas v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1989 m. gamybos, vidutinės 400 Lt vertės, registruotas A. S. vardu, nutraukus santuoką lieka A. S. nuosavybe.
5.5. Automobilis Ford Transit, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinės 12000 Lt vertės, registruotas A. S. vardu, nutraukus santuoką lieka A. S. nuosavybe.
6. Šalys patvirtina, kad kito dalytino turto, kuris neįtrauktas į šios sutarties 4 ir 5 punktus, nėra, namų apyvokos reikmenis yra pasidalinę.
7. A. S. įsipareigoja N. K. S. mokėti 200 eurų dydžio kasmėnesinį materialinį periodinį išlaikymą, mokamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki tol, kol N. K. S. pasveiks ir bus panaikintas jos invalidumas.
8. A. S. pinigus įsipareigoja pervesti į N. K. S. nurodytą sąskaitą banke.
9. Byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas šalys viena kitai nekompensuoja.
10. Byloje buvusias išlaidas pašto paslaugoms apmokėti apmoka A. S.
11. Šalys susitaria, kad bendravimas su vaikais šalims nebus ribojamas. A. S. nesudarys kliūčių vaikams bendrauti su vaikų motina N. K. S. Šalys bendradarbiaus, siekdamos užtikrinti vaikų interesus.
12. N. K. S., pripažindama, kad A. S. nėra biologinis L. S., a/k (duomenys neskelbtini), tėvas, bendradarbiaus, sprendžiant klausimą dėl įrašo gimimo liudijime panaikinimo ir tėvystės nuginčijimo.
13. Šalys atsisako visų kitų savo reikalavimų, išdėstytų N. K. S. ieškinyje ir jo patikslinime bei A. S. priešieškinyje ir jo patikslinime, kurie nėra įtraukti į šią taikos sutartį.
14. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, kurios joms išaiškintos ir jų suprastos. Šalys jų sąmoningai siekia.
15. Šalims išaiškinta, kad geranoriškai nevykdant šios sutarties, kita šalis turi teisę kreiptis dėl priverstinio sutarties vykdymo ir gauti vykdomąjį raštą.
16. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vaikų išreikštas noras gyventi su kitu iš tėvu, materialinio gerbuvio ir pajamų pasikeitimas ir kt.), šalys pasilieka teisę tarpusavio susitarimu keisti šios sutarties punktus, o nepavykus susitarti, turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
17. L. S. , a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina N. K. S. jos gyvenamojoje vietoje. Išlaikymo iš A. S. vaikui nereikalaujama. L. S. tėvystės nuginčijimas bus sprendžiamas ateityje.
18. Šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi“.
Teismas nustatė, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei metus ir negalima tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoką laikė faktiškai iširusia (CK 3.53 str. 1 d.), bei ją nutraukė. Pareiškėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra pasiekta geranoriškai, ji viešajai tvarkai neprieštarauja ir nepažeidžia kito sutuoktinio bei nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų, todėl teismas ją patvirtino (CK 3.53 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-02-24 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir teismo priimta nutartis, kuria atsakovui A. S. leista atsiimti priešieškinio reikalavimą ieškovei N. K. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir šis priešieškinio reikalavimas paliktas nenagrinėtas, yra neteisėti ir naikintini, nes teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Apylinkės teismas, patvirtinęs pateiktą sutartį, pažeidė CK 3.3 str. įtvirtintą sutuoktinių lygiateisiškumo principą, nes sutuoktiniai turi lygias turtinės ir asmenines neturtinės teisės, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais (santuokos sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo). Teismo patvirtinta ieškovės atstovo sudaryta sutartis pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, nes visų keturių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vietą nustatyta su vaikų tėvu, o motina turės mokėti vaikų išlaikymą po 150 Lt kiekvienam, t.y. bendroje sumoje 600 Lt. Tačiau teismo sprendimu taip pat patvirtintas A. S. įsipareigojimas mokėti išlaikymą buvusiai sutuoktinei po 200 eurų (apie 700 Lt) kas mėnesį. Tokiu būdu faktiškai N. K. S. neturės išlaidų dėl vaikų išlaikymo, o A. S. iš savo pajamų turės ne tik išlaikyti pats visus vaikus, bet dar turės materialiai remti buvusią sutuoktinę, auginančią vaiką nuo kito vyro. Įstatymas sutuoktinio teisę į išlaikymą sieja su jo turtine padėtimi, o ne su invalidumu, tačiau teismo sprendime nurodytas, kad išlaikymas iš buvusio sutuoktinio N. K. S. nustatomas iki tol, kol nebus panaikintas invalidumas. Be to, sutuoktinis, turintis turto ir pajamų, iš kurių gali save išlaikyti, neturi teisės į išlaikymą, nors ir yra iš dalies nedarbingas (CK 3.72 str.). Teismo sprendimu N. K. S. priteisti vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypai - (duomenys neskelbtini). Šio turto rinkos vertė yra didelė, todėl pareiškėja N. K. S. gali išnuomoti butą ir žemės sklypus ir iš to gyventi, arba parduoti nurodytą turtą. Šių lėšų aiškiai užtektų jos pragyvenimui. Įstatyme preziumuojama, kad sutuoktiniui išlaikymas reikalingas, jeigu jis augina bendrą jų nepilnametį vaiką arba yra nedarbingas. Sutinkamai su N. K. S. byloje pateikta darbingumo lygio pažyma, ji iš dalies yra darbinga, o invalidumas jai nustatytas tik 2008-02-13, nors sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2006 m. Apeliantas A. S. pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesuprato, dokumentus pasirašė buvusios sutuoktinės ir jos atstovo įtakoje, ir mano, kad teismas patvirtino sutartį, kuri sudaryta nenaudingomis jam sąlygomis, pažeidžia jo ir net vaikų teises, nes dalį savo pajamų, kurių galėtų papildomai skirti vaikų vystymuisi, jis turės, atiduoti buvusiai sutuoktinei. A. S. net nepastebėjo, kad pasirašė dokumentą, kuriame nurodyta, jog jis atsisako nuo priešieškinio reikalavimo dėl L. S. tėvystės nuginčijimo, nors niekada neketino to daryti. Jeigu šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidžia vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Teismo sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad liko neišspręstas klausimas dėl ieškovės, 2007-07-09 gimimo, dukters L. S. tėvystės. Nors teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl šio klausimo, A. S. teigia, kad jo atsisakymo nuo priešieškinio reikalavimo nebuvo. Teismo sprendimu patvirtintame santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 17 punkte nurodyta, kad išlaikymas šiam vaikui iš „A. S. nereikalaujamas, o L. S. tėvystės nuginčijimas bus sprendžiamas ateityje“. Teismo nutartyje nurodyta, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje dėl suklydimo vartojamas žodis „atsisakymas“, o ne atsiėmimas. Šis A. S. priešieškinio reikalavimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą ieškinine teisena, o taikos sutartys šeimos kategorijos bylose nesudaromos. A. S. mano, kad į teismo sprendimą įtrauktas šalių sutarties 17 punktas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Ieškovė N. K. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendime yra patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje buvo pasiektas kompromisas, kuris tenkino abi šalis ir šalys siekė šio kompromiso. Sutartis buvo suprasta kas ir buvo patvirtinta šalių parašais. Tai buvo patvirtinta žodžiu teisėjai to paklausus. Ginčijant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti remiamasi teisės normomis leidžiančiomis sandorį pripažinti negaliojančiu. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama įrodymų leidžiančių teigti, kad šalių sudarytas sandoris dėl kokių nors priežasčių gali būti pripažintas niekiniu. CK 1.78 str. 3 d. nurodoma, kad niekiniu sandoris gali būti laikomos tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Apeliantas tokių nepateikė. Taip pat nėra pateikta jokio pagrindo dėl kurio teismas sudarytą sandorį pripažintų nuginčijamu. Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiu neva jam ši sutartis buvo primesta ir jis nesuprato ką daro. Duomenų byloje apie tai, kad apeliantas sutarties sudarymo metu būtų tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nėra pateikta. Jis byloje samdė advokatą. Duomenų, kad jo advokatas netinkamai atliko savo pareigas nėra pateikta. Sudarant sutartį apelianto valia nebuvo įtakojama iš šalies. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu CK 3.72 str. taikymu. CK 3.72 str. 1 d. nurodyta, teismo teisė priteisti išlaikymą sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimas nėra nustatytas sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys tarpusavio išlaikymo klausimą išsprendė sudarytoje sutartyje ir teismo įsikišimo tuo klausimu nereikėjo. Šia įstatymo norma teismas nesivadovavo. Jis tik patvirtino šalių susitarimą. Ieškovės mėnesinės pajamos 167,90 Lt, apelianto apie 11 385 Lt. Tarpusavio išlaikymo dydį sieti su vaikams teikiamu materialiniu išlaikymu negalima. Išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga savo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo dydį bei jo nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 3.192 str., išlaikyti savo sutuoktinį pareiga sietina su vieno iš sutuoktinio galėjimu ji teikti, ir kito sutuoktinio poreikiu šiai išmokai. Prievolė nėra kildinama iš kraujo ryšio. Ji atsiranda kai sutuoktinis yra nedarbingas dėl sveikatos būklės ar amžiaus bei neturi reikiamų pajamų savo egzistavimui užtikrinti, o kita sutuoktinis gali teikti išlaikymą. Ieškovė pateikė dokumentus, kad yra invalidė (nedarbinga dėl sveikatos būklės). Prezumpcija paneigti privalėjo apeliantas, jei ginčas būtų sprendžiamas pateiktame ieškinyje, to nebuvo, nes išlaikyti savo buvusią sutuoktinę apeliantas įsipareigojo sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Atsakovas skunde nurodydamas, kad teismas, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą, šio principo pažeidimu įvardijo 4 sutuoktinių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu, paskyrimą motinai pareigos mokėti kiekvienam iš vaikų po 150 Lt. Tai, kad sutuoktiniai susitarė, jog vaikų tėvas skirs didesnes lėšas vaikų išlaikymui, nei motina, nėra šalių lygiateisiškumo pažeidimu, nes nepilnamečių vaikų išlaikymas yra tėvų pareigomis, o ne teisėmis ( LR CK trečiosios knygos antrasis skirsnis). Iš skundo argumentų matyti, jog atsakovas teigia pasirašęs sau nenaudingą sąlygą įsipareigodamas materialiai remti sutuoktinę (sutarties 7 punktas, b.l. 53, t. II), t.y. mokėti jai po 200 eurų kas mėnesinį materialinį išlaikymą iki kol ieškovė pasveiks ar bus panaikintas jos invalidumas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad sutartis nepažeidžia kito sutuoktinio ir nepilnamečių interesų, yra pagrįsta. Atsakovo interesus pažeistų įsipareigojimas mokėti ieškovei materialinį išlaikymą, jei būtų pagrindas daryti išvadai, kad jis dėl turtinės padėties šiuo metu negali teikti tokio išlaikymo. Byloje yra įrodymai apie atsakovo vidutinį mėnesinį uždarbį – jis gauna 3295 eurus (b.l.35), todėl pripažintina, kad gali, išlaikydamas vaikus, teikti iš šio uždarbio išlaikymą 50 procentų darbingumo turinčiai dėl ligos ieškovei (b.l 41, t. I). Atsakovas turi teisę ateityje reikšti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, jei ieškovės turtinė padėtis pagerėtų, t.y. jai nebereikėtų teikti vaikams išlaikymo, jiems pasiekus pilnametystę. Tai, kad ieškovei buvo priteista dalis santuokinio turto, nėra pagrindu daryti išvadai, kad šio turto turėjimas užtikrins ieškovei pajamų gavimą. Iš teismo sprendimo matyti, kad ieškovei buvo priskirtas 1 kambario butas 4494 Lt vertės, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 1530 Lt vertės ir sklypas (duomenys neskelbtini), 3820 Lt vertės. Atsakovui nepateikus byloje įrodymų, kad šio turto vertė didesnė, nei nurodyta teismo sprendime, negalima daryti išvados, kad turto vertė didelė, kaip teigia skunde atsakovas. Tai, kad ieškovė turi dar vieną vaiką, leidžia daryti išvadą, kad turimas turtas reikalingas skirti lėšas šio vaiko išlaikymui, bet pačiai ieškovei, kadangi 100 Lt gaunama iš atsakovo suma išlaikymui, kuri yra kaip skirtumas tarp ieškovės teikiamo išlaikymo vaikams ir atsakovo teikiamo išlaikymo ieškovei, negali užtikrinti net minimalių asmens poreikių mėnesiui. Tai, kad ieškovė augina dar vieną vaiką, gimusį 2007-07-09, riboja jos jau ir taip apribotas darbines galimybes. Ieškovė patvirtinta sutartimi sutiko su atsakovo reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, todėl daryti išvadą, kad neišsprendus teismo sprendimu atsakovo reikalavimo buvo pažeisti L. S. interesai, nėra pagrindo. Ieškovė gali siekti jos vaiko tėvystės nuginčijimo kitoje byloje, o atsakovo atsisakymas nuo priešieškinyje nurodytų reikalavimų nėra jo atsisakymu pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ateityje, kitoje byloje, nes tai ir buvo susitarta, įvardijant bendradarbiavimu tarp šalių. Šalys, susitardamos bendradarbiauti sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, susitarė siekti šio įrašo panaikinimo kitu keliu arba kitoje byloje. Teismas patvirtino, jog L. S. išlaikymo klausimas šioje byloje nesprendžiamas dėl to, kad šalys pripažino, jog L. S. nėra sutuoktinių vaikas. Nesant ginčo dėl vaiko tėvystės tarp asmenų, įregistruotų vaiko tėvu ir motina, dėl to, ar vaiko tėvu yra juo įrašytas asmuo, vaiko išlaikymo klausimo neišsprendimas teismo patvirtintu susitarimu yra pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.