- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- 1-828-240/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01242-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Regina Agrba
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, gynėjui advokatui E. B., nukentėjusiajai V. R. ir jos įgaliotajai atstovei advokatei Reginai Agrbai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. R., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-09-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m., teistumas neišnykęs;
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. R. 2014 m. spalio 9 d., apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abejomis rankomis pastūmė savo sutuoktinę V. R., nuo ko ji atsitrenkė į palangę ir stalą bei tyčia sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį ? pakaušį, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajai kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios – šeimos narės – V. R. sveikata, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis R. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad padarė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Smurtavo kilus konfliktui dėl pinigų. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Jis šiuo metu gyvena pas motiną. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sutinka, kad nagrinėjant bylą būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs LR BPK 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (LR BPK 273 str.).
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiosios V. R., liudytojos E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23, 29-30, 31-32).
Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo šeima - vyru R. R., dukra G. R. bei sūnumi T. R.. Tarpusavio santykiai su sutuoktiniu yra blogi. Sutuoktinis dažnai vartoja alkoholį, pastaruoju metu visiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo. Iš bendro šeimos biudžeto buvo išmokėtos didelės pinigų sumos nukentėjusiajam dėl muštynių, dėl kurių sutuoktinio atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis. Nuolatos jaučia įtampą būdama namuose su sutuoktiniu, žino, kad jis turi kitą moterį ir tai ją labai žemina. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vyras ieško priekabių tiek prie jos, tiek prie jų vaikų. Dėl minėtų priežasčių 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje ji padavė dokumentus dėl santuokos nutraukimo. 2014 m. spalio 9 d., apie 10.00 val., jos vyras Raimundas sugrįžo į namus būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu jų vaikų namuose nebuvo, namuose buvo likusi viena. Sutuoktinis, vos įžengęs į namus, ėmė daužyti medines namų duris jas atidarydamas ir vėl uždarydamas. Taip jas daužė tol, kol nulaužė durų raktą, po to ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais, vadindamas ją „kurva“, „bybgrauže“. Stovėdama tarpduryje tarp koridoriaus ir virtuvės stebėjo jo nesuprantamą elgesį. Jai nuėjus į virtuvę jis nusekė jai iš paskos ir iš užnugario abejomis rankomis pastūmė ją, nuo ko ji kaire koja trenkėsi į virtuvėje stovėjusį stalą ir palangę. Nespėjus atsisukti, pajuto vieną smūgį ranka į galvos sritį – pakaušį. Šie sutuoktinio veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą ir didelį išgąstį. Jis šaukė, sakydamas „tu, kurva, padavei mane skyryboms, tai dabar padalinsiu viską taip, kad neliks ko dalintis“. Po šių žodžių jis ėmė niokoti prieškambario baldus, pargriovė prieškambario spintą ant žemės, taip ją visiškai sugadindamas. Toks jo elgesys jai sukėlė didžiulį išgąstį, todėl ji nubėgo pasislėpti į sūnaus kambarį, tačiau jis atbėgo paskui ją, nuvertė nuo komodos stovėjusį televizorių „Panasonic“ ir pradėjo jį spardyti. Pavykus išsprukti išbėgo iš sūnaus kambario į svetainę. Ten sutuoktinis vėl ją atsivijo ir toliau niokojo namuose esančius daiktus - sulaužė sekciją, sudaužė sekcijoje buvusius indus. Toks jo elgesys jai kėlė didelę baimę ir stresą būti dar labiau sužalotai, todėl išbėgo iš svetainės į balkoną kviesti policijos. Būdama balkone girdėjo iš miegamojo sklindantį triukšmą, iš ko suprato, kad buvo suniokotas ir miegamajame kambaryje stovėjęs plazminis televizorius „Philips“, namuose girdėjosi nesiliaujantis triukšmas ir dūžtančių, laužomų daiktų garsai. Iškvietusi policijos pareigūnus ir sulaukusi, kol triukšmas namuose aprims, ji išėjo iš balkono ir vaikščiojo po butą apžiūrėdama suniokotus daiktus ir baldus. Namuose sutuoktinio nebuvo. Pastebėjo, kad buvo praviros ir antrojo jų namuose esančio balkono durys. Kadangi namų durys buvo užverstos prieškambario baldais, spėja, kad jis iššoko pro balkoną, nes jie gyvena pirmame aukšte. Dėl padarytų sužalojimų buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Konfliktinių situacijų, psichologinio ir fizinio smurto yra pasitaikę, tačiau į policiją nesikreipė. Sutuoktinis R. R. ikiteisminio tyrimo laikotarpiu jokių veiksmų, leidžiančių spręsti, kad ketina su ja susitaikyti, nesiėmė, kontaktų su ja neieškojo. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra R. R. mama. Nors pas ją sūnus atvykdavo visuomet su šeima, tačiau ji nujautė, kad kažkas jų šeimoje negerai. Nei sūnus, nei marti jai nepasakojo, kad turėtų kažkokių rimtų problemų, tačiau iš šalies matėsi, kad jų santykiai ne tokie, kokie buvo anksčiau. Apie sūnaus ir marčios skyrybas sužinojo tik po jų tarpusavio konflikto, įvykusio 2014 m. spalio 9 d. Minėtą dieną jai paskambino marti ir pranešė, kad susipyko su jos sūnumi, papasakojo, kad sūnus namuose išdaužė daiktus, apie tai, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, marti jai nepasakojo. Pokalbio metu marti jai pranešė, kad yra padavusi dokumentus skyryboms. Po marčios skambučio ji iš karto paskambino savo sūnui ir paklausė, kas nutiko. Kalbėdama telefonu jautė, kad sūnus buvo neblaivus, jis papasakojo, kad susipyko su žmona, namuose sudaužė kelis daiktus. Ji jo paklausė, ar neskriaudė Vilmos, jis atsakė, kad tik ją pastūmė, tačiau smurto tyčia prieš ją nenaudojo. Ji pabarė sūnų, tačiau jis tik ją išklausė ir nieko daugiau nepasakojo.
Kaltinamojo R. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: V. R. protokolu-pareiškimu (b. l. 3); įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 7-19); specialisto išvada Nr. G2619/14(02), kuria V. R. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34); kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamojo R. R. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą.
Kaltinamojo R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis R. R. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, taikyti LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas - nėra pagrindo, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė ir jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. - laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į R. R. asmenybę (teistas, nuo 2013-01-31 administracine tvarka nebaustas), į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamojo R. R. atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 273, 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
Taikyti R. R. atžvilgiu LR BK 64¹ str. ir paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 4 (keturiais) mėnesiais (galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams).
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. prie 2013-09-23 paskirtos bei neatliktos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos (trečdaliu sumažintos) laisvės atėmimo bausmės – 4 mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę pakirti laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesiu.
Taikyti R. R. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. R.:
- 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.
- voką su konteineriu bei voką su avalynės pėdsaku, saugomus Santakos PK, sunaikinti;
- 1 CD su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, esantį byloje, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.