Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko J. A. Venckaus (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje ir nubaustas bauda 70 MGL (8 750 Lt), į baudos dydį įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir galutinė bauda paskirta 8 250 Lt.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš nuteistųjų R. R. ir R. M. išieškota nusikaltimo darymui panaudotos priemonės – krovininio automobilio Mercedes Benz , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, kuri atitinka pinigų sumą 20 200 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 ir 3 dalimis iš nuteistųjų R. R. ir R. M. išieškojo proceso išlaidas, kurias sudaro išlaidos, susijusios su konfiskuotinų cigarečių saugojimu - 592,48 Lt.

Pratęsė laikiną apribojimą R. R. nuosavybės teise priklausantiems pinigams - 120 eurų ir 1 000 Lt, kurie buvo paimti 2010 m. rugsėjo 13 d. asmens kratos metu, iki teismo sprendimo dėl proceso išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. ir R. M. nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, t. y. R. R. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir R. M. gabeno, bei pasikėsino laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą šiomis aplinkybėmis:

po to, kai 2010 m. rugsėjo 13 d. 10.30 val. R. M. gavo V. L. nurodymą krovininiu automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykti pasikrauti krovinį į sutartą vietą šalia degalinės „British Petroleum“, esančios (duomenys neskelbtini), tam, kad jį sutikę asmenys nurodytų konkrečią krovinio pakrovimo vietą, bei R. M. į šią vietą apie 14 val. atvyko, R. R., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasitiko R. M., davė jam nurodymą perduoti krovininį automobilį tuo pačiu metu atvykusiam nenustatytam asmeniui, kad pastarasis į automobilį nedalyvaujant vairuotojui R. M. pakrautų cigarečių krovinį;

R. R. susitarė su R. M., kad šis gabentų jam perduotą krovinį be cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų į išsikrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), suteikė jam informaciją, kad iki iškrovimo vietos jį pats lydės savo tuo pačiu automobiliu Audi A8;

R. M., vykdydamas susitarimą, apie 16 val. išvyko bei neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, gabeno, o R. R., toliau veikdamas bendrai su juo, lydėjo R. M. gabenamą cigarečių krovinį lengvuoju automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki UAB „M.“ priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudojamo ir R. R. žinioje esančio sandėlio adresu (duomenys neskelbtini), į kurį abu atvyko apie 18.10 val.;

nuo atvykimo, R. R. kartu su A. C. ir I. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuriems iš anksto davė nurodymą atvykti į sandėlį krovinio iškrovimui, o atvykus krovininiam automobiliui, iškrauti jį, bei kartu su R. M. krovė cigaretes iš krovininio automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į sandėlį tolesniam laikymui. Tokiu būdu, be to, pasikėsino visas atgabentas cigaretes šiame sandėlyje pažeidžiant nustatytą tvarką laikyti, tačiau šios nusikalstamos veikos dalies nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi iškrovus dalį cigarečių, apie 18.45 val., visi buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

pašalinti aplinkybę, kad nusikaltimą padarė iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. R.;pakeisti paskirtą bausmę į švelnesnę, t. y. skirti mažesnę baudą;nustatyti ilgesnį terminą paskirtos baudos sumokėjimui, kuris atitiktų gaunamas pajamas ir leistų tinkamai atlikti paskirtą bausmę;pašalinti BK 72 straipsnio 5 dalį;nustatyti išieškotinų proceso išlaidų dalies dydį sutinkamai su BPK 105 straipsnio 3 dalį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo paskirtą baudą sumokėti iki 2011 m. gruodžio 26 d., kas, atsižvelgiant į baudos dydį ir jo pajamas, laikytina itin trumpu laikotarpiu. Be to, savo lėšomis prisideda prie nepilnamečių vaikų (P. M. ir E. M.) išlaikymo, dėl to liktu be lėšų pragyvenimui, todėl prašo nustatyti jo pajamas atitinkantį ir realų terminą susimokėti baudai.

Nuteistasis R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš jo būtų išieškota nusikaltimo darymui panaudotos priemonės – krovininio automobilio vertė atitinkanti 20 200 Lt sumą, nes vadovaujantis teisingumo principu, turėjo priteisti ženkliai mažesnę dalį išieškotinos sumos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jokie sąmoningi tiesiogine tyčia nusikalstami veiksmai nebuvo padaryti susiję su šio krovininio automobiliu panaudojimu, ši suma iš viso neturėtų būti priteista ir išieškoma.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 105 straipsnio 3 dalį, nes nenurodė, kokia proceso išlaidų dalis turi būti išieškoma iš kiekvieno nuteistojo. Mano, kad jam (R. M.) turėtų būti priteista ženkliai mažesnė proceso išlaidų dalis atsižvelgiant į jo kaltę, atsakomybės dydį ir pobūdį bei aukščiau apminėtas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. R., nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. M. ir R. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino R. M. ir R. R. kaltais. Teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. R. M. ir R. R. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis pažeidė įstatymų nustatytą tvarką, neteisėtai gabeno bei pasikėsino laikyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, o tai patvirtina nuteistojo R. M., liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolo duomenys ir kiti įrodymai. Nuteistųjų nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. buvo nurodyta nuvykti su krovininiu automobiliu MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia degalinės „British Petroleum“, esančios (duomenys neskelbtini). Tokius nurodymus davė jo viršininkas V. L., kuris ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis (V. L.) yra individualios įmonės savininkas. Jo įmonė užsiima krovinių pervežimu, todėl atvykus asmeniui vardu S. ir užsakius automobilį pervežimui rugsėjo 13 d., 14 val., nieko bloga nepagalvojo. Buvo paaiškinta, kad jis (S.) išsikrausto iš vienų patalpų į kitas ir jam reikės pervežti sandėliuojamus daiktus. Už paslaugas pasiūlė 500 Lt. V. L. pasakė užsakovui, kad automobilis bus sutartu laiku sutartoje vietoje bei nurodė automobilio valstybinius numerius (1 t., b. l. 159-161, 176, 3 t., b. l. 37-38). Nuteistasis R. M. teisme parodė, kad nuvykus į vietą privažiavo R. R. su automobiliu AUDI A8. Priėjus prie automobilio R. R. pasakė, kad krovinys dar neparuoštas, todėl pasiūlė važiuoti papietauti. Nuo pagrindinio kelio link degalinės ėjo kitas žmogus, kuris buvo panašus į kroviką, kuriam R. R. liepė paimti automobilį ir pakrauti. Automobilyje buvo visi dokumentai, o užvedimo spynelėje raktai. Jis neprieštaravo ir išvyko kartu su R. R. papietauti. Atvykus po dviejų valandų automobilį rado toje pačioje vietoje, o R. R. nurodė adresą, kuriuo turi būti nuvežtas krovinys, ir kad ten pasitiks du asmenys. Atvykus į nurodytą vietą pasitiko du asmenys, kurie nurodė į kurį sandėlį įvaryti automobilį. R. R. atvyko vėliau. Pamatęs cigaretes krovininiame automobilyje padėjo jas iškrauti (3 t., b. l. 10-14). Liudytojas A. C. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. apie 15 val. atvažiavo pas R. R. į namus, kur jam buvo pasakyta, kad apie 18 val. į firmos sandėlį atvažiuos automobilis ir paprašė jį iškrauti. Tačiau nenurodė ką reikės iškrauti. Apie 17 val. prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), sutiko I. K., kuris teigė, kad Rolandas (R. R.) prašė iškrauti automobilį. Kartu su I. K. nuvyko į sandėlius. Po kiek laiko pamatė atvažiuojant sunkvežimį, priėjęs prie vairuotojo paklausė, ar jis atvažiavo pas Rolandą, o po to parodė į kurį sandėlį važiuoti. Automobiliui įvažiavus į sandėlį, atidengė automobilio galą ir nuleidęs bortą pamatė sukrautas dėžes su cigarečių „Fest“ logotipais. Kai pradėjo krauti cigaretes, pamatė R. R. (3 t., b. l. 38-41). Liudytojas R. T. patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. apie 18 val. į teritoriją atvyko krovininis automobilis, o po kelių minučių atvyko R. R. su savo automobiliu AUDI (1 t., b. l. 134, 3 t., b. l. 36-37). Iš tarnybinio pranešimo apie celes matyti, kad R. R. ir R. M. buvo jau aukščiau nurodytose vietose (1 t., b. l. 76-77). Iš viso to seką, kad R. R. žinojo apie krovininiame automobilyje buvusias cigaretes ir organizavo, jų pervežimą iš vienos vietos į kitą ir laikymą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiame sandėlyje. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, kuriais remiantis atmetė dalį liudytojo I. K. parodymus. Nuteistasis R. R. nepagrįstai prašo atmesti R. M. ir A. C. parodymus. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad jie papildo kitus byloje esančius įrodymus. Iš 2010 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados matyti, kad cigarečių „Fest“ 48 000 pakelių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 343 200 Lt (1 t., b. l. 28). Ši suma yra didesnė nei 250 MGL (32 500 Lt.). Tai leidžia teisėjų kolegijai manyti, kad nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis R. M. nepagrįstai prašo pašalinti aplinkybę, kad nusikaltimą padarė iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. R.. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.). Be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2012, 2K-44/2012 ir kt.). Iš bylos duomenų ir paties nuteistojo R. M. parodymų matyti, kad jis turėdamas 4 metų darbo patartį pervežimų kompanijoje sąmoningai nedalyvavo automobilio pakrovime, leido juo disponuoti jam nežinomiems asmenims, nepareikalavo krovinio gabenimo dokumentų, neįsitikino koks ir ar iš viso pakrautas krovinys. Teigė, kad jau nuo automobilio palikimo benzino kolonėlėje turėjo nuojautą, kad kažkas vyksta nelegalaus (ar tai reikės vežti spiritą, ar cigaretes), suprato savo veiksmų neteisėtumą, tačiau tyčia juos tęsė, t. y. tokiais savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą bendrininkauti, t. y. neprieštaravo, kad būtų pakrautas krovinys, jo nepatikrinęs gabeno savo automobiliu į jam nurodyta sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir padėjo iškrauti cigaretes.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai – išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, taip pat nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, paskyrė jiems bausmes, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 41, 54 straipsniuose, įvertino tai, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnis 5 dalis), R. R. nenustatyta atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, R. M. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai galisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikaltimas tyčinis, padarytas bendrininkų grupe, nusikaltimas baigtas. Teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą ir atsižvelgė į tai, kad: R. R. dirba, teistas net tris kartus už tyčinius nusikaltimus, teisingai konstatavo, kad iš ankstesnių teistumų R. R. teigiamų išvadų nepadarė, todėl R. R. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei jos vidurkis, t. y. 2 (dveji) metai ir 7 (septyni) mėnesiai; R. M. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, todėl R. M. buvo paskirta bauda, t. y. 70 MGL. Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės už sankcijoje numatytų bausmių vidurkius (BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos: laisvės atėmimo bausmės vidurkis – apie 3 (tris) metus 7 (septynis) mėnesius, baudos – 750 MGL) ir jos atitinka BK 61 straipsnio taisykles, yra teisingos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

Į apelianto skunde nurodytus argumentus, kuriais remiantis prašoma pakeisti baudos sumokėjimo terminą, teismo nuomone, netikslinga atsakyti, nes pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį R. M. buvo įpareigotas sumokėti baudą iki 2011 m. gruodžio 26 d. Šiuo metu šis terminas jau praėjęs, todėl argumentacija netenka prasmės.

Atmetami nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentai dėl išieškotino nusikaltimo darymui panaudotos priemonės – krovininio automobilio vertės, kuri atitinka 20 200 Lt, nepriteisimo, ir dėl proceso išlaidų, kurių vertė 592,48 Lt, ženkliai mažesnės dalies priteisimo. Teismas konstatuoja, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uždraustos veikos įrankis yra konfiskuotinas, o kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininkų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas jau anksčiau pasisakė, kad nusikalstamą veiką padarė abu nuteistieji. Iš Kauno teritorinės muitinės 2010 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 1B-19.4-20-13586 matyti, kad remiantis transporto priemonės registracijos liudijime Nr. C 616080 ir VĮ „Regitra“ internetinėje svetainėje, esančiais duomenimis nustatyta sulaikyto automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis katalogo „Transporto priemonių rinkos kainos, liepa – rugsėjis 2010 m.“ duomenimis, 2010 m. rugsėjo 13 d. esanti rinkos vertė – 20 200 Lt (1 t., b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK normų išieškodamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš nuteistųjų.

Kauno teritorinės muitinės 2010 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 1B-84-19256 (t. 2, b. l. 129) nurodyta, jog pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 04-1-220-10 yra sulaikyta 48 000 pakelių cigarečių „Fest“. Cigaretės yra saugomos Kauno teritorinės muitinės Centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje, adresu Ramygalos g. 151, Panevėžyje. Prekių saugojimo išlaidos apskaičiuojamos pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 3B-360 patvirtintą metodiką. Cigarečių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. sudarė – 161,71 Lt, nuo 2010 m. gruodžio 21 d. už 1 parą preliminariai sudarys – 1,73 Lt. Kadangi Kauno apygardos teismas šioje byloje nuosprendį priėmė 2011 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praėjus nuo 2010 m. gruodžio 20 d. 249 d., o vienos dienos įkainis preliminariai buvo paskaičiuotas - 1,73 Lt, tai iš viso gaunasi 592, 48 Lt išlaidų, kurias patyrė Kauno teritorinė muitinė. Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl solidariai priteistinos iš nuteistųjų (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone nėra pagrindo kaip nors kitaip mažinti nuteistiesiems paskirtas proceso išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų R. M. ir R. R. apeliacinius skundus atmesti.