- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-38974-1080/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24084-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras Saulius Svaldenis, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo atsiradimo vietos ir palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – notaras Saulius Svaldenis, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir, jį patikslinusi, prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. A., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sūnaus K. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Patikslintame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus K. A.. Pareiškėjos sūnus mirties dieną buvo nevedęs, nepilnamečių vaikų neturėjo. Duomenų apie tai, kad K. A. sudarė testamentą, taip pat apie įregistruotus palikėjo palikimo priėmimo faktus arba pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus – nėra. K. A. tėvas S. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iki sūnaus mirties pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, kur ji dirbdavo sezoninius darbus. Pažymėtina, kad į Vokietiją apie 2017 m. gyventi buvo išvykęs ir pats K. A., tačiau 2024 m. pavasarį su visais savo asmeniniais daiktais ir turtu grįžo gyventi į Lietuvą, todėl jo paskutinė nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini),. 2025 m. vasario mėn. K. A. kelioms savaitėms atvyko pasisvečiuoti pas motiną į Vokietiją, nes planavo ten 2025 m. vėlyvą vasarą/rudenį susirasti sezoninį darbą, tačiau netikėtai mirė. 2025 m. birželio 10 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo R. V. B. kreipėsi į Vilniaus m. 31 notaro biurą su prašymu pradėti paveldėjimo bylą mirus K. A., tačiau notaro S. Svaldenio duomenimis paveldėjimo byla taip ir nebuvo pradėta, nes nėra neginčytinų įrodymų, kad palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. Po pareiškėjos sūnaus K. A. mirties liko jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini),. Mirus sūnui pareiškėja 2025 m. birželio mėn. atvyko į Lietuvą ir apsigyveno jam priklausiusiame bute, pradėjo juo naudotis, mokėti už komunalines paslaugas. Pareiškėja perėmė visus ir iki šiol savo žinioje turi mirusiajam sūnui priklausančius asmeninius daiktus: kompiuterinę įrangą (nešiojamasis kompiuteris, monitorius), žaidimų konsolę su priedais, apdovanojimų taures, medalius, mokėjimo kortelę, dekoratyvinius būrinius laivus, krepšinio kamuolį, asmeninius drabužius. Taip pat pareiškėja perėmė ir savo žinioje turi mirusiojo sūnaus dokumentus: pasą, pradinio išsilavinimo pažymėjimą, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, Lietuvos pirmoko pasą, gimimo liudijimą, atsikaitymo už komunalines paslaugas knygeles ir kt. dėl to laikytina, kad pareiškėja palikėjo turtą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notaras Saulius Svaldenis pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. A. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Gyventojų registro duomenimis, palikėjas buvo nevedęs, nepilnamečių vaikų neturėjo. Testamentų registro išrašo duomenis, palikėjas nebuvo sudaręs testamento.
Dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo
7. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8. Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją, JK ir Airiją, yra taikomas Reglamentas 650/2012, nustatantis jurisdikcijos, taikytinos teisės parinkimo, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo taisykles bei Europos paveldėjimo pažymėjimą tarptautinio paveldėjimo bylose
9. Reglamentas nepateikia sąvokos „tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimas“ apibrėžimo, tačiau iš jo konstatuojamųjų 1, 7 ir 67 dalių matyti, kad jis taikomas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vidaus rinkai tinkamai veikti, šalinant laisvo asmenų, kurie patiria sunkumų įgyvendindami savo teises tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo atvejais, judėjimo kliūtis, taip pat siekiant greitai, sklandžiai ir veiksmingai spręsti tokį poveikį turinčio paveldėjimo klausimus.
10. Tarpvalstybinio pobūdžio byla paprastai būna tais atvejais, kai ginčo dalykas peržengia vienos valstybės ribas, pavyzdžiui, palikėjas ir įpėdiniai gyvena skirtingose valstybėse, palikėjas, įpėdiniai ir paveldimas turtas yra skirtingose valstybėse ir pan. Siekiant išsiaiškinti, ar paveldėjimas yra tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl to patenka į Reglamento 650/2012 taikymo sritį, reikia nustatyti, pirma, valstybę narę, kurioje buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną, antra, paveldėjimo turto buvimo vietą, trečia, įpėdinių gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).
11. Pareiškėja pateikė kaimynių rašytinius liudijimus, kuriuose nurodoma, jog K. A. nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini),.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėjas gyveno keliose valstybėse, nes, nepaisant to, kad buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ir didesnę laiko dalį laiko praleido Vokietijoje, tačiau vėliausiai nuo 2024 m. vasaros buvo gįžęs į Lietuvą, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo palikėjo turimas nekilnojamasis turtas, Lietuvoje gyvena palikėjo įpėdinė – mama.
13. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjas mirties dieną nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau vienintelis jo paliktas turtas yra Lietuvoje, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimo, atsiradusio po K. A. mirties, atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika – jo ekonominių, asmeninių interesų vyraujanti vieta – (duomenys neskelbtini), (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir CK 5.4 straipsnis). Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes, nes ji negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka. (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti
14. Nustačius, kad palikėjo palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
15. Pareiškėjos teigimu, po palikėjo mirties, butas, esantis (duomenys neskelbtini),, yra prižiūrimas ir išlaikomas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios apmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti palikėjo K. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po palikėjo K. A., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikėjo K. A. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti patikslintą pareiškėjos L. A. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika – (duomenys neskelbtini),.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sūnaus K. A. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas K. A. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.