- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-438-1502-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutarties R.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros įgaliotas pareigūnas R.G. 2007 m. spalio 11 d. surašė ATP protokolą Nr.017250 ATP byloje Nr. VR-14.1-508 už tai, kad jis, 2007 metais, vykdydamas žemės kasimo darbus sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išvežė iš jo gruntą (apie 20 m³) ir, neturėdamas leidimo, supylė už sklypo (duomenys neskelbtini) ant šlaito šalia kelio, tuo pažeisdamas natūralų sklypo reljefą (apie 30-50%), sunaikinęs derlingą dirvožemio sluoksnį ir žolinę augmeniją 150 m² ploto valstybei priklausančioje žemėje, ir tuo savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų 208 punkto reikalavimus.
Vilniaus RAAD 2007 m. spalio mėn. 17 d. nutarimu Nr. VR-14.1-508 R.G. už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 52 straipsnio 1 dalyje bei 78 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 300 Lt baudą.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui R.G. prašė nurodytą Vilniaus RAAD nutarimą panaikinti.
Skunde paaiškino, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl to, jog iš savo sklypo, vykdydamas kasinėjimo darbus, išvežė supiltinį gruntą ir laikinai jį pasidėjo už šio sklypo ribų esančiame privačiame žemės sklype tarp Riovonių g. 18 ir (duomenys neskelbtini), tuo tarpu žemės kasinėjimo darbai atlikti turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos 2007 m. rugpjūčio 13 d. nurodymą dėl tvoros sutvarkymo Nr. A6-3936 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyrio leidimą avariniams kasinėjimams Nr. K-740 ir šio leidimo pratęsimą Nr. K-761. Miesto ūkio skyriaus 2007 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. A51-15931 nurodoma, jog žemės sklypas priklauso ne valstybei, o privatiems asmenims, be to, gauti sklypų savininkų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutikimai dėl grunto pasidėjimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartimi R.G. skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog R.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikų, įtvirtintų ATPK 52 straipsnio 1 ir 78 straipsnio 1 dalyse, kurios atitinkamai numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia „derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas bei savavališkas žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimas arba naikinimas (kirtimas, šakų laužymas ar kitoks pašalinimas [...] miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose“, padarymą. Šis pažeidimas buvo susietas priežastiniu ryšiu su Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-677 redakcija) nustatančio, kad fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 208 punkto, nustatančio, kad, atliekant žemės kasybos darbus, būtina išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį, reikalavimų nesilaikymu.
Kaip pabrėžė teismas, pats R.G. grunto išpylimo fakto neginčija, tačiau teigia, kad jis gruntą išpylė ne valstybei priklausančiame, o privačiame žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėdamas visus reikalingus leidimus tokiems veiksmams atlikti, todėl mano, jog jis skundžiamu nutarimu nubaustas nepagrįstai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus RAAD pateikta kadastro žemėlapio ištrauka ir byloje esančios fotonuotraukos patvirtina faktą, jog pareiškėjas gruntą išpylė ant šlaito šalia kelio būtent valstybei priklausančiame žemės plote, esančiame tarp Riovonių g. ir geležinkelio, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Vilniaus RAAD atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjas gruntą išpylė valstybei priklausančiame žemės sklype ant kalvos šlaito ir tuo sunaikino šiai vietovei būdingą kraštovaizdį, o grunto išpylimo vieta buvo nustatyta geografinių koordinačių nustatymo prietaisu pagal palydovinę ryšių sistemą. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros patikrinimo aktai Nr. 612 ir Nr. 613 ir vietovės fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, kad išpylus gruntą ant skardžio Riovonių gatvėje už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas natūralus sklypo reljefas, sunaikintas derlingas dirvožemio sluoksnis ir žolinė augmenija.
Teismas pabrėžė, jog bylos medžiaga nustatyta, kad R.G. ATP protokole paaiškino, kad „protokole pažymėtas faktas dėl neteisėto žemės grunto pasidėjimo įvyko dėl (savivaldybės administracijos) skyriaus vedėjo J.Gedvilo rašte pateiktos netikslios informacijos, dėl ko nuoširdžiai gailiuosi“, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus vedėjo J.Gedvilo 2007 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr.A51-19931-(1.8-EUD-2), kuriame nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, R.G. kaltės, išpylus gruntą valstybei priklausančiame žemės sklype, nepaneigia. Šis raštas tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso privačiam asmeniui, o pats R.G. pripažįsta, kad gruntą jis išpylė ne šiame žemės sklype, tačiau žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, R.G. pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Leidimai avariniams kasinėjimams atlikti taip pat nepaneigia jo kaltės padarius nutarime nurodytus pažeidimus, kadangi šie dokumentai suteikia R.G. teisę atlikti tik tam tikrus, t.y. tvoros remonto, darbus. Taigi šie dokumentai, teismo nuomone, netraktuotini kaip dokumentai, suteikiantys R.G. teisę tam tikroje vietoje išpilti gruntą. Tuo tarpu pas R.G. įrodymų, kad gruntą išpylė jo nurodytoje vietoje, teismui nepateikė. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog Vilniaus RAAD surinko pakankamus R.G. kaltės, padarius jam inkriminuotus pažeidimus, įrodymus, ir pagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn.
III.
Apeliaciniu skundu R.G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros priimtą 2007 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. AM 001550 administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat 2007 m. spalio 17 d. pretenziją Nr. VR-14.6-599 bei 2007 m. spalio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-237 ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmęs skundžiamą nutartį ir joje neatsakęs į visus pareikštus reikalavimus ignoravo Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą atsakyti į visus pareiškėjo reikalavimus ir tai šiuo atveju yra esminis minimų procesinių teisės normų pažeidimas.
2. Pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nurodant, jog apeliantas kaltas dar ir todėl, kad nepateikė įrodymų, jog gruntą išpylė jo nurodytoje vietoje, akivaizdžiai pažeidžiamas ir administracinėje teisenoje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas, kurio esmė ta, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo turi būti laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai ir neteisėtai priimdamas ginčijamą nutartį ignoravo ATPK 297 straipsnio l dalyje įtvirtintą pareigą nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o taip pat ir galiojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies reikalavimus, kurie numato įrodymus byloje vertinti tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybių visetą, griežtai vadovaujantis įstatymu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nurodo, kad R.G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.
Atsiliepime paaiškina, jog apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už kraštovaizdžio sudarkymą. R.G. kaltė nustatyta ir įrodyta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei teismo posėdžio metu. R.G. grunto išpylimo fakto ant kalvos šlaito Riovonių g., Vilniuje neneigia ir šią aplinkybę patvirtina savo paaiškinime, įrašytame administracini teisės pažeidimo protokole Nr. VR-14.1-508, bei Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros patikrinimo akte Nr. 612.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 52 straipsnio 1 ir 78 straipsnio 1 dalys, pagal kurias administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas apeliantas R.G. numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas bei savavališkas žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimas arba naikinimas (kirtimas, šakų laužymas ar kitoks pašalinimas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose.
Iš bylos medžiagos ir R.G. apeliacinio skundo matyti, jog pats R.G. grunto išpylimo ir poveikio derlingojo dirvožemio sluoksniui fakto neginčija, tačiau teigia, kad jis gruntą išpylė ne valstybei priklausančiame, o privačiame žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėdamas visus reikalingus leidimus tokiems veiksmams atlikti, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.
Tačiau Vilniaus RAAD pateikta kadastro žemėlapio ištrauka (b.l. 56 - 57) ir byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 47 - 49, 52) patvirtina faktą, kad R.G. gruntą išpylė ant šlaito šalia kelio būtent valstybei priklausančiame žemės plote, esančiame tarp Riovonių g. ir geležinkelio, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros patikrinimo aktai Nr. 612 ir Nr. 613 (b.l.46-51) ir vietovės fotonuotraukos (b.l. 47-49, 52) patvirtina aplinkybę, jog išpylus gruntą ant skardžio Riovonių gatvėje už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas natūralus sklypo reljefas, sunaikintas derlingas dirvožemio sluoksnis ir žolinė augmenija. Be to, pats R.G. savo paaiškinime, įrašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodė, kad „protokole pažymėtas faktas dėl neteisėto žemės grunto pasidėjimo įvyko dėl (savivaldybės administracijos) skyriaus vedėjo J.Gedvilo rašte pateiktos netikslios informacijos, dėl ko nuoširdžiai gailiuosi“ (b.l .39-40).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėti R.G. argumentai nepaneigia byloje surinktų faktinių duomenų. Šiems duomenims paneigti R.G. teismui nepateikė jokių papildomų akivaizdžių įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus vedėjo J. Gedvilo 2007 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr.A51-19931-(1.8-EUD-2), kuriame nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (b.l.16), R.G. kaltės, išpylus gruntą valstybei priklausančiame žemės sklype, nepaneigia, kadangi tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad žemės sklypas Riovonių g. 18 priklauso privačiam asmeniui, o pats R.G. pripažįsta, kad gruntą jis išpylė ne šiame žemės sklype, tačiau žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 3, 59). R.G. pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Leidimai avariniams kasinėjimams atlikti taip pat nepaneigia jo kaltės padarius ginčijamame Vilniaus RAAD nutarime nurodytus pažeidimus. Šie dokumentai suteikė R.G. teisę atlikti tik tam tikrus, t. y. tvoros remonto, darbus, todėl jie netraktuotini kaip dokumentai, suteikiantys R.G. teisę tam tikroje vietoje išpilti gruntą. Nors R.G. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2007 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. VR-14.6-509, - tačiau teisėjų kolegija šiuo įrodymu nesivadovauja ir jo nevertina. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių šis įrodymas teismui negalėjo būti pateiktas anksčiau, taip pat nepaaiškino dėl kokių priežasčių šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo būtent nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, R.G. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o R.G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.