Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mariusta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mariusta“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2016 m. balandžio 26 d. atsakovas pranešė ieškovui, kad draudimo išmokos nemokės, nes įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Atsisakymą mokėti draudimo išmoką atsakovas grindė Darbuotojų draudimo taisyklių Nr. 68-5 (toliau – taip pat ir Taisyklės) 13.5 p., numatančiu, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma apdraustojo mirtis dėl nelaimingo atsitikimo, kai apdraustasis prieš arba per įvykį vartojo alkoholį (jeigu alkoholio koncentracija apdraustojo kraujyje yra didesnė negu 0,4 promilės ir tai patvirtina dokumentais), narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo.

4. Taisyklių 13.5 p. nustato sąlygas, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta apdraustajam vairuojant transporto priemonę. Tai patvirtina šio punkto išvestinė dalis, t. y., 13.5.2. p., kuriame nustatyta, kad jei apdraustasis draudžiamojo įvykio metu buvo transporto priemonės keleivis (nepriklausomai nuo to, ar vartojo, ar nevartojo alkoholį), nelaimingas atsitikimas laikomas draudžiamuoju įvykiu. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendyje nustatyta, kad įvykio metu E. K. miegojo, o nuteistasis G. S. į E. K. šovė šiam iš nugaros. Taigi, akivaizdu, kad E. K. įvykio metu automobilio nevairavo, todėl jo neblaivumo faktas negali turėti įtakos įvykį pripažįstant nedraudžiamuoju.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Taisyklių 13.5.2. p. nustatyta, kad kai neblaivus apdraustasis yra transporto priemonės keleivis, įvykis laikomas draudžiamuoju. Pareigą įrodyti, kad įvykis yra nedraudžiamasis (apdraustasis nebuvo keleivis), turi atsakovas. Taigi, atsakovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad E. K. nebuvo transporto priemonės keleivis. Šios pareigos atsakovas nevykdė, neįrodė, kad E. K. nebuvo transporto priemonės keleivis. Akivaizdu, kad E. K. įvykio metu nebuvo transporto priemonės vairuotojas, nes transporto priemonės nevairavo (miegojo keleivio sėdynėje).

12. 13.5. p. atsiradimas Taisyklėse nėra ir negali būti savitikslis ar atsitiktinis. Neblaivūs asmenys nevisiškai kontroliuoja savo veiksmus, todėl neretai atsiduria situacijose, kurios kelia pavojų jų sveikatai ar gyvybei. Todėl nenuostabu, kad draudikas, siekdamas apriboti savo atsakomybę nuo neblaivių apdraustųjų sukeltų draudžiamųjų įvykių, į draudimo taisykles įtraukė 13.5 punktą. Tačiau apdraustojo neblaivumas, kuris neturi įtakos draudžiamųjų įvykių kilimui, neturėtų būti pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Šią aplinkybę patvirtina ir draudimo taisyklių 13.5.2. p. numatyta draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, jeigu neblaivus apdraustasis sėdėjo automobilyje kaip keleivis, t. y., jo neblaivumas neturi ryšio su draudžiamojo įvykio kilimu.

13. Iš tokio sisteminio Taisyklių aiškinimo galima padaryti išvadą, kad vertinant, ar įvykis yra draudžiamasis, svarbu ne pats apdraustojo neblaivumo faktas, o jo ryšys su įvykio kilimu. Apdraustojo neblaivumas, kuris neturėjo jokios įtakos įvykio kilimui, turėtų būti pripažįstamas draudžiamuoju. Kitoks Taisyklių 13.5. p. aiškinimas prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

15. Aiškinant visą Taisyklių 13.5. p. sistemiškai su 13.5.1.-13.5.3. p., nekyla abejonės, kad transporto priemonės keleivio sąvoka apibrėžiama per asmens atliekamas funkcijas (keliavimą transporto priemone). Transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl logiška ir racionalu tokiu objektu besinaudojančius asmenis (t. y., tuos, kuriems kyla didesnė rizika) aptarti atskirai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad „<...> nužudytasis asmuo neturėjo ketinimo keliauti, o jo atsiradimą automobilyje lėmė noras išvengti konflikto ir akivaizdžiai didelio alkoholio kiekio kraujyje nulemtas mieguistumas. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų nei apie automobilio vairuotoją, nei apie kitų asmenų ketinimą keliauti kartu su E. K..“

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas atmetamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. ieškovas su atsakovu sudarė darbuotojų draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. ieškovo darbuotojai, taip pat ir nuo 2015 m. birželio 29 d. ieškovo įmonėje pagalbiniu darbininku dirbęs E. K., buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų pagal šios sutarties ir Darbuotojų draudimo taisyklių Nr. 68-5 sąlygas. E. K. (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas.

21. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu kaltu dėl nužudymo pripažintas G. S..

22. Nuosprendyje nustatyta, kad G. S. (duomenys neskelbtini), apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų su E. K., paėmė iš ant kranto stovinčio jam nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikytą nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ir stovėdamas prie šio automobilio, tuo metu jame ant priekinių sėdynių esant R. P. ir E. K., tyčia vieną kartą šovė ant priekinės keleivio sėdynės miegojusiam E. K. į galvą, dėl ko E. K. netrukus įvykio vietoje mirė. Nuosprendyje nurodyta, kad E. K. kraujyje po įvykio rasta 2,66 prom. etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumą.

23. Atsakovas 2016 m. balandžio 26 d. raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl E. K. mirties (duomenys neskelbtini) įvykio metu.

24. Atsakovas nurodė, kad pagal Taisyklių sąlygas nedraudžiamuoju laikomas įvykis, jei apdraustasis prieš arba per įvykį vartojo alkoholį (jeigu alkoholio koncentracija apdraustojo kraujyje yra didesnė negu 0,4 promilės ir tai patvirtina dokumentais), narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo. Ši nuostata netaikoma, jei draudimo sutartyje pasirinkta „apsvaigimo sąlyga (Taisyklių 12.3. p.), apdraustasis draudžiamojo įvykio metu buvo transporto priemonės keleivis (Taisyklių 13.5.2. p.), apdraustojo veiksmai ar neveikimas buvo socialiai vertingi (pilietinės pareigos atlikimas ir pan. (Taisyklių 13.5.2. p.). E. K. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vartojo alkoholį ir jo kraujyje rasta 2,66 prom. etilo alkoholio, o draudimo sutartyje „apsvaigimo sąlyga“ nebuvo pasirinkta. Todėl pagal Taisyklių 13.5. p. draudimo išmoka nebus mokama.

25. Pagal Taisyklių 13.5. p. nedraudžiamuoju įvykiu yra apdraustojo mirtis dėl nelaimingo atsitikimo, kai apdraustasis prieš arba per įvykį vartojo alkoholį (jeigu alkoholio koncentracija apdraustojo kraujyje yra didesnė negu 0,4 promilės ir tai patvirtina dokumentais), narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo. Šio punkto nuostata netaikoma, jei tenkinama viena iš šių sąlygų: draudimo sutartyje yra pasirinkta „Apsvaigimo sąlyga“ (12.3. p.) ( 13.5.1. p.); apdraustasis draudžiamojo įvykio metu buvo transporto priemonės keleivis (13.5.2. p.); apdraustojo veiksmai ar neveikimas buvo socialiai vertingi (pilietinės pareigos atlikimas ir pan.) (13.5.3. p.).

26. Taisyklių 12.3. p. nustatyta, kad pasirinkus „Apsvaigimo sąlyga“ ir tai nurodžius draudimo sutartyje, apdraustojo mirtis dėl nelaimingo atsitikimo bus pripažinta draudžiamuoju įvykiu, kai apdraustasis prieš arba per įvykį vartojo alkoholį, narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis ar vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo.

27. Ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, „Apsvaigimo sąlygos“ nepasirinko.

28. Pagal CK 6.987 str. 1 d. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis.

29. Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 1 p. imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Pagal Draudimo įstatymo 92 str. 1 d. 3 p. nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse.

30. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su draudimo objektu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 10 d.). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 str. 28 d., CK 6.992 str.). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai.

31. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo teiginiu, kad pagal Taisyklių 13.5. p. sprendžiant, ar įvykis yra nedraudžiamasis dėl apdraustojo asmens neblaivumo, turi būti vertinama, ar neblaivumas yra susijęs priežastiniu ryšiu su įvykio kilimu. Apdraustojo neblaivumas, kuris neturi įtakos įvykio kilimui, neturi būti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Šią aplinkybę, ieškovo nuomone, patvirtina ir Taisyklių 13.5.2. p. numatyta draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, jeigu neblaivus apdraustasis sėdėjo automobilyje kaip keleivis, t. y., jo neblaivumas neturėjo ryšio su draudžiamojo įvykio kilimu.

32. Taisyklių 13.5. p. aiškiai nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra apdraustojo mirtis dėl nelaimingo atsitikimo, kai apdraustasis prieš arba per įvykį vartojo alkoholį, narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo. Šiame punkte nėra nuostatos, kad apdraustojo asmens alkoholio vartojimas turi turėti įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

33. Ta aplinkybė, kad neblaivūs asmenys nevisiškai kontroliuoja savo veiksmus, todėl neretai atsiduria situacijose, kurios kelia pavojų jų sveikatai ar gyvybei, savaime nesudaro pagrindo Taisyklių 13.5. p. nuostatos aiškinti ieškovo nurodytu būdu, t. y., kad įvykis yra nedraudžiamasis dėl apdraustojo asmens neblaivumo tuo atveju, jei neblaivumas yra susijęs priežastiniu ryšiu su nelaimingo atsitikimo kilimu.

34. Taisyklių 13.5 p. nuostata, kad apdraustojo mirtis dėl nelaimingo atsitikimo, kai apdraustasis prieš arba per įvykį vartojo alkoholį, narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo, yra nedraudžiamasis įvykis, netaikoma šiais konkrečiais atvejais: draudimo sutartyje yra pasirinkta „Apsvaigimo sąlyga“ (12.3. p.) ( 13.5.1. p.); apdraustasis draudžiamojo įvykio metu buvo transporto priemonės keleivis (13.5.2. p.); apdraustojo veiksmai ar neveikimas buvo socialiai vertingi (pilietinės pareigos atlikimas ir pan.) (13.5.3. p.).

35. Kad apdraustojo asmens neblaivumas kaip nedraudžiamasis įvykis nėra siejamas priežastiniu ryšiu su įvykiu, patvirtina Taisyklių 12.3. p. ir 13.5.1 p. sąlygos, pagal kurias apsirinkus „Apsvaigimo sąlygą“ ir tai nurodžius draudimo sutartyje, apdraustojo mirtis dėl nelaimingo atsitikimo bus pripažinta draudžiamuoju įvykiu, net jei apdraustasis prieš arba per įvykį vartojo alkoholį, narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo. Kaip jau nurodyta, ieškovas „Apsvaigimo sąlygos“ nebuvo pasirinkęs.

36. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo teiginiu, kad apdraustasis E. K. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo automobilio keleivis, nes įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, o buvo jame kaip keleivis (miegojo keleivio sėdynėje), todėl turi būti taikomas Taisyklių 13.5.2. p., nustatantis, kad įvykis yra draudžiamasis neatsižvelgiant į apdraustojo neblaivumą, jei apdraustasis asmuo buvo automobilio keleivis.

37. Taisyklių 13.5.2. p. taikytinas tais atvejais, kad įvykis įvyksta dėl eismo įvykio. (duomenys neskelbtini) įvykis nebuvo eismo įvykis, apdraustasis E. K. buvo nužudytas (nušautas) dėl jo ir G. S. asmeninio konflikto. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, šūvio metu automobilis stovėjo, nei E. K., nei G. S. ar kitas asmuo automobiliu nevažiavo ir nesirengė važiuoti, E. K. buvo stipriai išgėręs ir nuėjo į automobilį pamiegoti.

38. Taigi, apdraustajam E. K. (duomenys neskelbtini) buvus neblaiviam, nesant nei vienos iš Taisyklių 13.5.1. – 13.5.3. p. nustatytų sąlygų, dėl kurių apdraustojo asmens neblaivumas įvykio metu nelaikomas nedraudžiamuoju įvykiu, atsakovas Taisyklių 13.5 p. pagrindu pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

39. Apeliacinio skundo argumentams nesudarant pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.