- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- N1-54-903/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04761-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kaltinamasis
- N. B., A. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, susijusią su lauko statybomis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per septynis mėnesius nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistą 1200,00 Eur turtinę žalą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
N.B. (N. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalį 10 MGL (500,00 Eur) dydžio baudos bausme, bauda priverstinai išieškota antstolės R. V. 2020 m. rugpjūčio 10 d.,
kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. atimdamas galimybę priešintis bei panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2019 m. vasario 4 d., apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie A. A. agresyviai nusiteikęs ir tokiu būdu įbaugindamas bei atimdamas galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti rankoje laikytą telefoną bei iš nukentėjusiojo rankų pagrobė 100 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs statybinio peilio geležtę stovėdamas greta A. A. pagrasino, kad perpjaus gerklę ir išmetė peilį per langą. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs virtuvinį peilį, nupjovė nukentėjusiajam A. A. priklausančios kuprinės raštelius ir iškratė kuprinės turinį ant lovos bei ne mažiau kaip 25 kartus rankomis bei kojomis smogė jam į galvos sritį bei 5 kartus šoko ant galvos, tokiu būdu, padarydamas A. A. galvos sumušimą su poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu kaktos vidurinėje dalyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje su odos nubrozdinimu, sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Ž. nenustatytu mobilaus ryšio telefonu paskambino N. B. ir liepė jam ateiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), saugoti A. A., kad nepabėgtų iš buto, o ryte, kartu su A. A. nueiti į pastarojo darbą paimti 300 Eur, kuriuos turėjo perduoti A. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes A. A. iš buto pabėgo. Tokiu būdu, A. Ž., atimdamas galimybę priešintis bei panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė A. A. priklausantį 100 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ bei iš A. A. pasikėsino pagrobti 300 Eur.
jis 2019 m. vasario 4 d., nuo 00.30 val. iki 6.00 val. ryto, tikslus laikas nenustatytas, A. Ž. nurodžius, saugojo A. A., kad šis nepabėgtų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. stebėjo jį, lydėjo į bendro naudojimo tualeto patalpas, nes ryte nukentėjusysis A. A., A. Ž. paliepimu kartu su S. L. (S. L.) turėjo nueiti į nukentėjusiojo darbovietę, tikslus adresas nenustatytas, paimti 300 eurų, kuriuos turėjo perduoti A. Ž.. Tokiu būdu N. B., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė nukentėjusįjį apibrėžtoje vietoje prieš jo valią, ir tokiu būdu neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. kaltės nepripažino, paaiškino, kad neprisimena datos, kada tai buvo. 2019 m. prieš kelias dienas buvo susiskambinęs su draugu ir važiavo pas jį į svečius. Pas jį buvo nukentėjusysis ir liudininkas. Jie išgėrinėjo, jis atėjo į svečius, prisėdo prie jų ir išgėrinėjo kartu. Kalbėjo su D. D., o nukentėjusysis specialiai lindo į pokalbį. Jis jam tris kartus pasakė „nelysk“, tada įvyko konfliktas. Nukentėjusysis jam susmūgiavo pirmas, jis tada gynėsi, neprisimena, kelis smūgius sudavė. Gindamasis rankos delnu sudavė tris ar keturis smūgius. Kur jam sudavė, tiksliai pasakyti negali, nes labai daug laiko praėjo, bet jam atrodo, kad į petį ir vieną kartą į pilvą. Švelniai gynėsi, nes nenorėjo stipriai sutrenkti. Kiek atsimena, paskui jis išėjo į koridorių, grįžo ir pamatė pas nukentėjusįjį rankoje peilį. Tada D. D. jį pastūmė, jis ištraukė iš jo peilį ir numetė ant palangės. Peilis buvo virtuvinis, baltos ar raudonos spalvos. Kai peilį numetė, dar truputį pabuvo ir išėjo. Atvažiavo N. B. ir tada jis su jais išėjo. N. B. atvažiavo, nes jis jį pasikvietė po konflikto su nukentėjusiuoju, kad palaikytų kompaniją, išgerti. Gėrė alkoholinius gėrimus. N. B. alkoholio neatsivežė, nes jis buvo netoli. Iki kurio laiko ten buvo, dabar neatsimena. N. B. konflikto nematė. Atvažiavęs N. B. pabuvo gal pusę valandos, gal valandą ir jie kartu išėjo. Kai išėjo, N. B. įsėdo į taksi ir išvažiavo namo, o jį D. D. palydėjo iki tilto ir jis taip pat išėjo namo. Kai pareigūnai pas jį atvažiavo, jo tuo metu nebuvo, nes buvo darbe. Jie pas jį atvažiavo apie 09.00 val. – 10.00 val. ryto. Pareigūnai jo bute darė kratą. Tą dieną skambino N. B.. Darė kratą dėl telefono ir jis galvojo, kad tas telefonas yra pas N. B.. Kad N. B. galėjo paimti telefoną pagalvojo, nes jis buvo išgėręs. Sakė jam, kad jį atiduotų. Pasirodo, kad jis buvo telefoną iš karto atidavęs. Jam paskambino tėtis ir pasakė, kad daro kratą, ieško kažkokio telefono. Tada suprato, kad tai dėl jo, todėl paskambino N. B., kad jis atiduotų telefoną. Kalba apie nukentėjusiojo telefoną. Kai jie su nukentėjusiuoju apsistumdė, jis buvo iš jo paėmęs telefoną, kad jis nepaskambintų savo draugams. Konflikto metu nukentėjusysis, išsitraukęs SIM kortelę, pats jam davė telefoną. Išeidamas telefoną padėjo ant stalo ar ant lovos pas D. D.. Kodėl skambino ne D. D., nežino. Kiek kartų skambino N. B., neprisimena, gal porą ar tris kartus. Jam skambino savo telefonu, bet dabar to numerio jau nebeturi. Numeris buvo lietuviškas. Dar skambino iš savo brolio draugo, iš norvegiško numerio. Iš jo skambino, nes nebeturėjo sąskaitoje. Lyg ir tą pačią dieną skambino, kai darė kratą. Apie telefoną su N. B. kalbėjo ir pasakė „eik, atiduok tą telefoną“, tai jis jam pasakė, kad telefonas ten yra, ant lovos. N. B. žinojo, kur telefonas, nes jis jam buvo jį padavęs. Kai išeidinėjo, jis telefoną padėjo ant lovos ar ant stalo. Atrodo, kad kalbėjo, kas kam turi nunešti ir atiduoti telefoną, bet gerai nepamena. Telefonas buvo pas N. B., nežino, kaip jis atsirado pas D. D.. Atrodo, kad pokalbio metu su N. B. kalbėjo apie to vakaro aplinkybes. Kalbėjo, kad eidamas buvo nukritęs nuo tilto, kad susibraižė ranką, koją. Kai nukrito nuo tilto, buvo vienas. Buvo subraižytas ir patinęs kelis. Tiltas – geležinkelio, pėsčiųjų. Šiaip parkrito, nuo pačio tilto nenukrito. Kai krito, D. D. tada nebuvo. Jis jį palydėjo tik iki tilto. Kai išėjo, bute pas D. D. liko S. L. ir nukentėjusysis. S. L. pas D. D. gyveno. Pasakojo, kad pas jį kratą darė ir telefono ieškojo. Neatsimena, ar minėjo kiek žmonių buvo atvykę. Ar po įvykio jam skambino moteris ir kalbėjo apie N. B., neprisimena. Nukentėjusiojo kuprinės netikrino. Peilio neturėjo, raištelių nepjaustė. Kai peilį atėmė iš nukentėjusiojo, peilis buvo jo rankose. D. D. jį pastūmė, tada jis jam spyrė iš kojos į ranką ir kai peilis iškrito, jis jį paėmė ir numetė lyg ir ant palangės, kažkur į šoną. Tada jis to peilio nebelietė. Peilis buvo didelis, virtuvinis. Peilį turėjo nukentėjusysis. Iš kur jis jį paėmė, jis nematė, tuo metu buvo virtuvėje. Be jo nukentėjusiajam daugiau niekas smūgių nesudavė. Sudavė jis vienintelis, kadangi gynėsi. Smūgius sudavė tada, kai jis jam trenkė. Tai vyko prieš pasiimant peilį. Nukentėjusysis jam pataikė į žandikaulį. Pas medicinos ekspertus nesikreipė. Kad buvo sužalotas gali patvirtinti tėvai, nes jie matė. Buvo maža mėlynė. Jis nėra toks, kad rašytų pareiškimus. Niekas iš šitos kompanijos jam nebuvo skolingas. Neprašė grąžinti skolą. A. A. jo vaikystėje neskriaudė, pykčio jam nelaiko. Kiek žino, A. A. telefoną D. D. atradęs atidavė pareigūnams. Tada jis to neprisiminė. Jis nebūtų mušęs A. A., jei jis nebūtų pirmas jam sudavęs. Pretenzijų A. A. dėl suduoto smūgio ir grasinimo peiliu neturi, norėtų viską baigti taikiai. Nežino, kodėl D. D. nežino, kaip pas jį atsirado telefonas. Kalbos apie tai, kad nukentėjusysis turi nueiti į darbą, paimti pinigus ir atiduoti jam, nebuvo. Prie jo kalbos apie pinigus nebuvo iš nukentėjusiojo 200 Eur nereikalavo. Dabar turi mobilų telefoną, numeris – (duomenys neskelbtini), koks numeris buvo prieš tai, neatsimena. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) girdėtas. Gal ir gali būti, kad tai buvo jo telefono numeris. Kai iš D. D. namų išėjo, jau buvo tamsu, gal 02.00 val. nakties. Kitą rytą 8.00 val. nuėjo į darbą. Darbe buvo iki pietų, t. y. iki 15.00 val. Darbe nukentėjusiojo telefono neturėjo. Savo telefono tuo metu niekam nebuvo davęs. Jį darbo metu buvo pasidėjęs spintelėje. Nemano, kad kas nors svetimas galėjo ten lįsti. Savo SIM kortelę buvo įdėjęs į nukentėjusiojo telefoną, kai skambino N. B., nes jo telefonas tuo metu buvo išsikrovęs. Kelinta valanda buvo, neatsimena, nes buvo išgėręs. S. L. neliepė eiti su nukentėjusiuoju paimti pinigų. R. Ž. yra jo brolis, kurio telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Nežino, gal ir skambino savo broliui, jei taip yra užrašyta, tai tikriausiai taip ir buvo. Turi atlikti privalomąją karo tarnybą. Pusę metų tarnyba yra atidėta, nes reikia išsitraukti metalus iš peties. Yra nubaustas administracine tvarka už tai, kad nenuvyko atlikti privalomos karo tarnybos, nes nežinojo, kad yra pašauktas ir, kai gavo šaukimą, jau buvo kelios dienos praėjusios, todėl gavo 15 Eur baudą. Baudos nesumokėjo. Jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, ją atliko 2020 m. gegužės 22 d. ar 23 d.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. parodė, kad viskas vyko 2019 m., koks buvo metų laikas, nepamena. Po darbo išvažiavo pasivažinėti dviračiu. Jam paskambino D. D. ir pasakė „jei nori gali užvažiuoti į svečius“. Nuvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini)butą ir ten pas jį buvo. Alkoholinių gėrimų nevartojo. Jam atvažiavus, S. L. jau buvo ten. Jis ten buvo visą laiką. D. D. buvo neužsirakinęs durų. Tada pas D. D. reikalauti skolos užėjo A. Ž., nes eidamas pamatė, kad pas jį dega šviesa. A. Ž. nebuvo nusiteikęs draugiškai. Pirmiausia pradėjo mušti D. D.. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos. Tada tas vaizdas jam atrodė kraupus. Jam niekas nesipriešino. A. Ž. išsigando vos tik jis atėjo. Jį žinojo iš matymo. Su juo prasilenkdavo K gatvėje, nes ten gyveno. Vaikystėje jis jo nebuvo sutikęs, tuo metu net negyveno K. Vėliau, A. Ž., pamatęs, kad jis turi telefoną, iš jo paėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę. Telefoną liepė atiduoti prieš pradedant jį mušti. A. Ž. sakė „duok man telefoną“, jis padavė. Telefoną atidavė iš baimės, nes galvojo, kad jei atiduos, jo nemuš. Tik A. Ž. prašė, atiduoti jo SIM kortelę, nes D. D. jam buvo davęs kitą telefoną, kad įsidėtų savo SIM kortelę. A. Ž. SIM kortelę atidavė. Tada pradėjo mušti, spardyti jį. A. Ž. liepė D. D. taip pat jį mušti, buvo pasakyta „mušk tu, jei nemuši, dar gausi nuo manęs“ ir tada abu šokinėjo jam ant galvos, spardė. Pagrinde smūgiai buvo suduodami į galvą, šokinėjo ant galvos. Jis sėdėjo ant lovos, susigniaužė, o A. Ž. užsilipęs ant lovos šokinėjo jam ant galvos. A. Ž. užšoko ir vėl nušoko, jis stengėsi saugoti veidą, bet jam nepavyko to padaryti. Kad buvo šokinėjama jam ant galvos, matė D. D. ir S. L.. Jie visi buvo kambaryje. Jį mušė, tada pareikalavo 300 eurų ir įvardijo tai „nalogu“. Už ką, nežino. Ir vėl mušė. A. Ž. jį mušė ilgai. Kiek smūgių buvo suduota, neskaičiavo, bet mano, kad iki 25 ir daugiau. Smūgiai buvo suduoti kumščiais, delnais, kojomis, keliais ir iš batų. Mano, kad jam, sudavus tiek smūgių, rankos ir kojos galėjo skaudėti. Kodėl reikalavo tokios sumos, jis neįvardino. Pasakė „Ar tu jau esi tokią sumą uždirbęs?“, jis pasakė, kad yra tiek uždirbęs. Kokiu tikslu to buvo klausiama, nežino. A. Ž. pasakė, kad 300 eurų duos iš ryto, kad nueis į darbovietę (duomenys neskelbtini) gatvėje, atvažiuos direktorius ir perduos pinigus A. Ž.. A. Ž. pats pasakė, kad „paimsite pinigus ir man perduosit kai susitiksim“. Pagal A. Ž., jis su S. L. turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę paimti pinigų. Kol ten buvo, A. Ž. jį mušė tarpais. A. Ž. dar skambino broliui, sakė atvykti, bet šis pasakė, kad nevyks, nes neturi laiko. Paskui A. Ž. paskambino N. B. ir pasakė „esu pas D. D., ateik“. Jis atėjo pusvalandžio bėgyje, gal buvo 3.30 val. N. B. atėjęs atsisėdo, nieko nedarė. Kai N. B. atėjo, A. Ž. jau jo nebemušė. Jis pasakė „iškvieskite man greitąją, man yra bloga“. Jie atidarė langą ir jis stovėjo prie lango. Greitosios nekvietė. Kad iškviestų greitąją sakė ir A. Ž., ir D. D., sakė „duokit telefoną aš pats išsikviesiu“. Telefonus turėjo tiek D. D., tiek A. Ž.. Priežasties, kodėl A. Ž. jį mušė, nežino, gal buvo ko pavartojęs. A. Ž. išsireiškė taip, kad „tu mane mažą mušei, dabar aš tave galiu ir papjauti“. Jam grasino su abejais peiliais, t. y. su paimtu iš kuprinės ir atsineštu iš virtuvės. Pirmiausia, iškratė kuprinę, rado geležinį statybinį peilį. Jis, galbūt, buvo truputį silpnas, tai jį išmetė pro langą. Paskui iš virtuvėlės atsinešė virtuvinį peilį. Jis su tuo peiliu, kažkur penkių metrų atstumu, jam grasino, sakė „galiu tave papjauti, už tai galėsiu ir atsėdėti“. Jautėsi siaubingai, manė, kad bus viskas. Jam atrodo, kad laikydamas peilį A. Ž. iš jo jau nieko nereikalavo. Kai peiliai atsirado pas A. Ž., jo telefonas jau buvo pas jį. S. L. stebėjo, kas vyksta. Sėdėjo tai ant lovos, tai ant grindų. Jokių veiksmų nei A. Ž., nei jo atžvilgiu jis neatliko, tik stebėjo situaciją. N. B. vaidmuo – jį saugoti iš pradžių. Išeidamas A. Ž. N. B. pasakė „saugok. Rytmetį, 8.00 val. rytą eisit, paduos tau 300 eurų“. D. D. išlydėjo A. Ž., nes A. Ž. pats pasakė „einam, palydėsi, pasišnekėsim“. Jiems išėjus, jis neišėjo, nes buvo N. B. su S. L.. N. B. buvo pasakyta saugoti, kad jis nepabėgtų. S. L. to nesakė, tik N. B.. N. B. visur vaikščiojo jam iš paskos, net į tualetą. Į tualetą ėjo ne vieną kartą. Suprato, kad N. B. veiksmai buvo jį saugoti, kad nepabėgtų. Nebėgo, nes nebuvo taip lengva pabėgti, jam visą laiką ėjo iš paskos. Iš pradžių mintis pabėgti gal ir buvo, bet šios minties atsisakė, nes pagalvojo, kad N. B. vysis ir paskui bus dar blogiau. Manė, kad gali jį užmušti. N. B. prieš jį smurto nenaudojo, bet niekada negali žinoti, kas gali šauti žmogui į galvą. N. B. buvo iki 6.00 val. ryto, vėliau pasakė, kad išvažiuoja į darbą, nes jam kažkas, gal viršininkas, paskambino. Išeidamas pasakė, kad S. L. paims pinigus ir paskui perduos jiems. S. L. sutiko nueiti su juo paimti pinigų. N. B. išėjo, liko S. L.. N. B. jį saugojo nuo 3.00 val. iki 6.00 val., tai tikrai, nes A. Ž. 3.30 val. išėjo iš D. D. buto. D. D. grįžęs, pasiskambino mamai, ar kam, ir išėjo pas mamą. Tada jis liko vienas su S. L., su juo buvo gal valandą. Paskui S. L. nuėjo į tualetą, o jis išbėgo pro duris. Su S. L. į M g. nevažiavo. Kai jau nieko nebebuvo bute (duomenys neskelbtini), S. L. nuėjo į tualetą ir jis pabėgo. Nubėgo į turgaus aikštę, kur stovėdavo kalėdinė eglė, ir išsikvietė pareigūnus. Kai skambino policijai, jam atrodo, jau buvo rytas, po šešių. Policijos pareigūnų paklausė, ką daryti, jie jam nurodė būti vietoje, kur yra, kad atvyks ekipažas. Jis buvo aikštėje, prie kazino, už (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareigūnai jį nuvežė į policijos komisariatą. Tą vakarą buvo stipriai sumuštas, bijojo, kad neužmuštų. Buvo paimtas jo telefonas. Telefonas vėliau kažkaip atsirado pas D. D.. Jis tuo momentu buvo pas tyrėją, D. D. skambino ir rašė žinutę „Ateik pasiimti telefono, nes A. Ž. nėra“. Jis nepaklausė, kaip telefonas atsirado pas D. D.. Telefonas atsirado po vienos ar po kelių dienų, tiksliai pasakyti negali. Telefoną jam grąžino tyrėja. Dėl telefono ieškinio nereiškia, buvo kuprinė, bet ji buvo tuščia. Ją paliko pas D. D.. A. Ž. pravardė galėjo būti „C“. Tą vakarą jį vadino vardu. N. B. pravardės neturėjo. Tame rajone, kuriame jis gyveno, visi A. Ž. pažinojo. Jam sakė, kad jis - „chuliganas“. Kai A. Ž. mušėsi su D. D., jis policijos nekvietė, nes čia buvo jų reikalai dėl skolos, ne jo. Laukė kuo viskas pasibaigs, o paskui niekas nebeleido išeiti. Eiliškumas buvo toks: iškratė kuprinę, kuprinėje buvo geležtinis peilis, grasino tuo peiliu prie gerklės, paskui jį išmetė ir atsinešė iš virtuvės kitą peilį. Neprisimena, ar tokį patį eiliškumą nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šiandien nieko nemaišo, prisimena. Kokius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu užrašė tyrėja, skaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus dalį nukentėjusiojo A. A. 2019 m. vasario 5 d. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 74-78 b. l.), dalį 2019 m. vasario 6 d. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 79-83 b. l.), dalį 2019 m. spalio 9 d. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 91-99 b. l), nukentėjusysis A. A. parodė, kad A. Ž. buvo pasiėmęs peilį iš virtuvės. Dabar jis visko detaliai negali prisiminti. Su mažesniu peiliu jam buvo grasinama jį pridėjus prie gerklės. Mažesnis geležtinis peilis buvo jo, iš kuprinės.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 5 d. duotų parodymų matyti, kad iš jam 2019 m. vasario 5 d. pateiktų atpažinimui 6 asmenų nuotraukų jis atpažino vaikiną t. y. A. Ž., kurio pravardė „C.“. Jį atpažino iš veido bruožų: t. y. antakių linijos, akių formos, storesnių lūpų. Taip pat atpažino vaikiną, kurį pasikvietė A.Ž. tam, kad jį pasaugotų, t. y. atpažino N. B.. N. B. atpažino iš plaukų kirpimo, nosies platesnės formos, lūpų ir akių formos. 2019 m. vasario 4 d. jam svečiuojantis pas draugą D. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaip minėjo, apie 00.30 val. atėjo iš matymo pažįstamas vaikinas pravarde "C.", t. y. A. Ž.. Jis (A. A.) tuo metu buvo blaivus. Kambaryje be jo ir D. D. dar buvo S., kurio pavardės nežino, pastarasis gyvena pas D. D.. D. D. su S. taip pat, kaip jam atrodo, buvo blaivūs. Kambario durys buvo atrakintos, todėl A. Ž. pats į kambarį įėjo. Tik įėjęs A. Ž. iš D. D. ėmė reikalauti grąžinti skolą, t. y. kaip suprato 90 Eur. Girdėjo, kaip D. D. A. Ž. sakė "palauk iki penktadienio", t. y. kaip suprato iki 2019 m. vasario 8 d. teigdamas, kad tada grąžins jam skolą. Reikalaudamas iš D. D. skolos A. Ž. jam abiem rankų delnais sudavė per abi ausis. Po šio smūgio delnais A. Ž. D. D. smogė į veido sritį nemažiau kaip 7 kartus. Po to kumščiais sudavė nemažiau kaip 5 kartus į juosmens sritį bei nemažiau kaip 5 kartus spyrė D. D. į juosmens sritį. D. D. mušamas nesipriešino, jis sėdėjo tuo metu ant lovos. A. Ž. D. D. mušė jo ir S. akivaizdoje. A. Ž. buvo agresyviai nusiteikęs, jis jam pasirodė apsvaigęs nuo alkoholio. S. sėdėjo ir nesikišo į D. D. ir A. Ž. konfliktą. Jis taip pat nesikišo, nes A. Ž. bijojo. Po minėtų suduotų smūgių D. D. A. Ž. atsisuko į jį (A. A.) ir pamatęs, kad rankoje turi telefoną "(duomenys neskelbtini)", liepė jam jį atiduoti. A. Ž. pasakęs duok telefoną, niekaip negrasino, jis šį telefoną paėmė jam iš rankų nenaudodamas fizinio smurto, nes telefoną laisvai laikė savo delne. Išsigandęs, kad jis jo nemuštų, jis jam nesipriešino. Tada, A. Ž. nuėjęs į virtuvę, iš po kriauklės paėmė statybinį peiliuko geležtę ir priėjęs pasakė "perpjausiu tau gerklę". Sakydamas, kad dėl keturių žmonių sėdės ir dėl penkto pasėdės. Grasindamas šia geležte, A. Ž. nieko iš jo nereikalavo, tuo metu telefoną jam (A. Ž.) buvo jau atidavęs. Po šių žodžių A. Ž. šią geležtę išmetė per langą. Ir vėl nuėjęs į virtuvę iš po kriauklės paėmė ir atsinešė didelį virtuvinį peilį 20-25 cm. bendro ilgio. Peilio rankena buvo oranžinės spalvos ir geležtėje buvo oranžinės spalvos. Šiuo peiliu jis paėmė greta jo padėtą jo (A. A.) kuprinę bei nupjovęs raištukus iškratė kuprinės turinį ant lovos. Nieko vertingo kuprinėje nebuvo, todėl jis nieko iš jo daiktų, buvusių kuprinėje, nepaėmė. Tai matė D. D. ir S.. A. Ž. peiliu grasino tik jam. Paėmęs iš jo telefoną, A. Ž. jo telefoną pasidėjo ant žemės bei pats greta ant žemės atsisėdo sakydamas, kad jam reikia pailsėti, nes jo teigimu jam skauda ranką, kiek pamena, dešinę, sakydamas, kad jo ranka sulaužyta. D. D. dar prašė atnešti ledo. Prašydamas atnešti ledo jis D. D. niekaip negrasino. D. D. ledo neturėjo, todėl atnešė A. Ž. sniego. Iš kur D. D. tą sniegą paėmė, nežino, nes jis buvo išėjęs iš kambario. A. Ž. ant plaštakos užsidėjęs sniegą šiek tiek pasėdėjo ir ėmė jam sakyti, kad jis jam būnant penkerių metų su V. jam pripurškė dujų bei jį spardė. Kadangi to nebuvo, jis A. Ž. ėmė sakyti, kad taip nebuvo, sakydamas, kad kai jam buvo 5 m., jis gyveno Kretingoje. Tada A. Ž. jam pasakė, kad "kaip tu mane mušei, taip aš dabar tave mušiu". Kadangi A. Ž. šalia jo stovėjo, jis instinktyviai rankomis prisidengė veidą. Tada A. Ž. liepė jam nuo veido patraukti rankas sakydamas, kad jas sulaužys, jei jų nepatrauks sau nuo veido. Šiek tie rankas patraukė nuo veido, tačiau vis tiek dengėsi abiem rankomis veidą. Tuomet A. Ž. smūgiavo jam rankomis bei kojomis į veido sritį. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos, o A. Ž. stovėjo priešais jį. Tuo metu A. Ž. jam sudavė nemažiau kaip 25 kartus bendrai rankomis bei kojomis. Po to, jis užsilipo ant lovos bei 5 kartus šoko jam ant galvos. Tuomet A. Ž. D. D. liepė jam smūgiuoti į veido sritį sakydamas, kad jei nesmūgiuosi, tuomet gaus jis (t. y. D. D.). D. D. kumščiu nemažiau kaip 10 kartų smogė į dešinio veido sritį. Kai buvo mušamas A. Ž. ir D. D., S. sėdėjo greta jo ant lovos ir nieko nedarė. 2019 m. vasario 4 d., apie 03.00 val., A. Ž. iš jo SIM kortelės paskambino N. B. ir paprašė ateiti, sakydamas, kad yra pas D. D., bei dar vieną sutiko, kaip suprato, kad turėjo jį omenyje. A. Ž. iš jo paėmus jo paminėtą telefoną, jis jo paprašė leisti išsiimti savo SIM kortelę ir šią kortelę įsidėjo į D. D. duotą telefoną "Nokia", tikslesnio modelio nežino. Praėjus maždaug pusvalandžiui nuo A. Ž. skambučio, t. y maždaug apie 03.30 val. atėjo pas D. D. ir N. B.. A. Ž. N. B. pasakė, kad D. D. skolą perleidžia jam, t. y. kad D. D. skolingus pinigus turės grąžinti N. B.. N. B. tuomet D. D. pasikvietė į koridorių pasikalbėti. Jiems išėjus, po poros minučių iš kambario išėjo ir A. Ž.. Po kelių minučių jie visi trys grįžo į kambarį. Tuomet, A. Ž. pasakė, kad S. yra patikimiausias šiame kambaryje ir S. liepė 08.00 val. ryto eiti pas jį į darbovietę, kartu su juo bei paimti 200 Eur, o vakare dar 100 Eur. A. Ž. D. D. paprašė jį palydėti iki namų bei jie dviese iš kambario išėjo, tuo metu buvo apie 04.00 val. ryto. Jis su S. bei N. B. liko D. D. kambaryje. Apie 04.30 val. D. D. grįžo ir N. B. jo paprašė leisti paskambinti iš jo telefono jo direktoriui, kur dirba N. B.. Po skambučio apie 05.30 val. N. B. iš kambario vienas išėjo bei nebegrįžo. Jis, bijodamas D. D. ir S., iš D. D. buto nėjo. Apie 06.40 val. D. D. išėjo, kaip jis sakė, pas savo mamą sakydamas, kad grįš apie 11.00 val. Po to, netrukus S. nuėjo į tualetą ir tuo metu pabėgo bei apie įvykį pranešė policijai. A. Ž. prieš išeidamas S. liepė jo neišleisti iš buto, kol neisiu į darbą paimti pinigų. Kai liko trise, t. y. jis, D. D. ir S., jam D. D. sakė, „niekur tu vis tiek nepabėgsi, džiaukis, kad jis tave tik taip temušė“. Minėto įvykio metu buvo pagrobtas jam priklausantis telefonas "(duomenys neskelbtini)", kurio naudoto vertė 100 Eur. Jis buvo baltos spalvos korpusu, su sidabriniais kraštais. Telefonas buvo išmanusis, liečiamu ekranu. Ekranas buvo sudužęs. Telefono įsigijimo dokumentų neturi, todėl jo IMEI numerio nežino. Telefone iki minėto įvykio buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Sugadintos kuprinės, t. y. nupjautų raštelių jis materialiai nevertina. Šios kuprinės jis neturi, ji liko pas D. D.. Minėto įvykio metu patyrė fizinės, turtinės bei moralinės žalos. Jam buvo pamuštos abi akys, po jomis yra kraujosruvos. Kairėje kaktos srityje yra skausmingas guzas. Skauda visą sumuštą galvą, kurioje yra daug guzų. Skauda dešinės pusės smilkinio sritį po suduotų smūgių. Daugiau jokių sužalojimų jis nepastebėjo. Dėl sumušimo į gydymo įstaigą nesikreipė. N. B. jo atžvilgiu jokių fizinių veiksmų neatliko, jam negrasino bei iš jo jokių daiktų nepaėmė. D. D. jis sakė, kad jei iki 2019 m. vasario 8 d. negrąžins skolos, bus kita kalba, tačiau nei jo, nei S. atžvilgiu smurto nevartojo (1 t., 74-78 b. l.).
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 6 d. duotų parodymų matyti, kad iš jo 2019 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini), pagrobtas jam priklausantis telefonas yra grąžintas. Jį grąžino policijos pareigūnai, todėl dėl jo jam materialinė žala nepadaryta. Šį telefoną iš jo pagrobė A. Ž. bei matė, kaip jis šį jo telefoną išeidamas įsidėjo į striukės kišenę. A. Ž. jam buvo pridėjęs prie kaklo statybinio peiliuko geležtę ir sakė "perpjausiu tau gerklę". Jis pagalvojo, kad jis (A. Ž.) kalba rimtai, bei tikrai tai gali padaryti, todėl labai išsigando. Išmetęs šį peiliuką, jis iš virtuvės kaip minėjo pasiėmė ilgą peilį su oranžine rankena bei oranžine geležte ir stovėdamas maždaug metro atstumu šį peilį laikydamas prieš jį sakė, kad jam nesvarbu kiek sėdės, bet kai jis išeis jis (A. A.) vis tiek atsiims. Laikydamas peilį oranžine rankena jis jam nesakė, kad jį papjaus, ar kitais juo sužalos, bet iš to kaip jis peilį laikė nukreiptą prieš jį, jis manė, kad jis šį peilį ketina panaudoti prieš jį. D. D. suduoti smūgiai į veido sritį nebuvo stiprūs bei skausmingi, nes jis rankomis prisidengė veidą, kai jis smūgiavo. D. D. dėl šių suduotų smūgių pretenzijų neturi. Jam atrodo, kad D. D. jam smūgiavo dėl to, kad A. Ž. bijojo, nes matė, kaip D. D. drebėjo iš baimės. Kaip minėjo, minėto įvykio metu, N. B. buvo pasikvietęs į koridorių D. D. pasikalbėti. Išėjus jiems netrukus iš kambario išėjo ir A. Ž. prie jų pasikalbėti. Po to, D. D. jam sakė, kad šio pokalbio metu A. Ž. D. D. dar vieną kartą spyrė į krūtinės sritį. Apie ką jie kalbėjo koridoriuje, tiksliai nežino, D. D. jam sakė, kad apie jo skolą A. Ž.. Taip pat papildo, kad A. Ž. nupjovus jo kuprinės raištukus, A. Ž. iš jo kuprinės paėmė butelį nuo alaus ir „coca–colos“ buteliuką, kuriuose buvo paprastas vanduo, bet iš jų negėrė šio vandens. Jo kuprinėje nebuvo nei degtinės, nei alaus. Minėto įvykio metu tiek D. D., tiek S. vykdė visus A. Ž. nurodymus, nes mano, kad jie A. Ž. tikrai bijojo. Pats matė, kaip D. D. gavęs mušti nuo A. Ž. drebėjo iš baimės. S. jam taip pat yra pasakojęs, kad A. Ž. jį buvo stipriai primušęs. Dėl įvykio metu A. Ž. jam suduotų smūgių patyrė fizinės bei moralinės žalos, todėl nori, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl A. Ž. jam padarytų sužalojimų (1 t., 79-82 b. l.).
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 9 d. duotų parodymų matyti, kad jis pasilieka prie pirminių parodymų, tik nori patikslinti kai kurias įvykio aplinkybes. 2019 m. vasario 3 d. naktį, jau šiuo metu tikslios valandos neatsimena, jis buvo pas savo draugą D. D., kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje. Apie 1.00 val. nakties pas D. D. į svečius atėjo A. Ž., jis jį pažinojo iš matymo, nes seniai gyveno tame pačiame miesto rajone. A. Ž. pokalbio metu iš D. D. pradėjo reikalauti skolos apie 90 eurų. A. Ž. pradėjo mušti D. D. į įvairias kūno vietas ir su kojomis ir su rankomis. Po to, A. Ž. priėjo prie jo, jis tuo metu sėdėjo ant lovos ir pamatė, kad jis kelnių kišenėje turi mobilaus ryšio telefoną, jis iš jo kišenės kelnių pats ir išsitraukė mobilaus ryšio telefoną. Jis bijojo jam ką nors sakyti, nes bijojo, kad jį sumuš kaip D. D.. Po to, A. Ž. prisiminė, kad galimai jis jį vaikystėje mušė, todėl jis jį (A. A.) pradėjo mušti iš kojų ir rankų į įvairias kūno vietas. Jis tik spėjo rankomis saugoti save. Po to, A. Ž. liepė D. D. mušti jį, matyt D. D. bijodamas A. Ž., jį mušė su rankomis, t. y. kumščiais į įvairias kūno vietas ir pataikė į galvą. Taip pat A. Ž. šokinėjo ant jo galvos ir kūno. Kiek kartų buvo suduota smūgių A. Ž., jis jau šiandien nebeprisimena. Po to A. Ž. pasiėmė iš virtuvėlės peilį, kurios spalvos jis šiandien nebeatsimena, jam pradėjo grasinti „papjauti“ jį. Jis apsimetė, kad jam yra blogai, tada A. Ž. apsiramino. A. Ž. iš savo telefono numerio pasiskambino N. B. ir pasakė ateiti pas D. D.. Kokiu tikslu A. Ž. jį kvietė jis nežino. Jis N. B. žino taip pat iš matymo, nes vaikščiodavo su A. Ž.. Kai atėjo N. B., A. Ž. jam liepė jį saugoti, todėl kad jis nueitų ryte į darbą paimtų 300 eurų ir paduotų A. Ž.. Dėl kokių priežasčių jis jam turėjo paduoti 300 eurų, jis nežino. Tada D. D. išlydėjo A. Ž. namo, o jis liko kambaryje su N. B. ir S. L.. Jis sėdėjo ant lovos. A. Ž. liepė N. B. saugoti jį (A. A.) ir visur lydėti, net kai eis į tualetą, kad nepabėgtų. N. B. jį lydėdavo į tualetą, kai jis to paprašydavo. N. B. prieš jį nesmurtavo, tik jį saugojo, kad jis negalėtų pabėgti iš D. D. namų. D. D. grįžęs namo ir atėjus rytui, išėjo į darbą, tada po kiek laiko apie 6.00 val. ryte į darbą išėjo ir N. B.. Su juo liko S. L., kuris su juo turėjo nueiti paimti pinigus, bet S. L. nuėjus į tualetą, jis pabėgo iš kambario ir išėjęs į lauką nubėgo į „A.“ aikštę, pasiskambino policijai ir papasakojo visą įvykį. Kiek jis matė prieš išeinant A. Ž., jo mobilaus ryšio telefonas "(duomenys neskelbtini)" buvo pas A. Ž.. Kaip po to telefonas vėl atsirado pas D. D., jis nebežino (1 t., 91-94 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. L. parodė, kad nukentėjusysis jam matytas. Kaltinamuosius žino iš matymo. Adresą (duomenys neskelbtini) žino, anksčiau ten gyveno D. D., jis pas jį užeidavo. Ten yra vieno kambario butas. Jis tada atėjo pas D. D., dar nieko nebuvo. Atsisėdo atsigerti alaus, paskui atėjo nukentėjusysis. Jis buvo vienas. Vėl gėrė alų. Jam atrodo, nukentėjusysis irgi alaus atsinešė. Paskui atėjo kiti žmonės. Jo (kaltinamojo A. Ž.) vardo ir pavardės tiksliai nežino. Jį atpažįsta tik iš veido. Dėl konflikto, tai nieko ten baisiai neįvyko, jis nesidomėjo, jo tai nelietė. „C.“ – tai tas asmuo, kuris sėdi šalia advokatės. Kiek prisimena, jie su D. D. buvo dviese. Jis su juo negyveno, tik dažnai užeidavo. Paskui užėjo nukentėjusysis ir vėliau kiti. Šitas asmuo (A. Ž.) su D. D. nekonfliktavo. Jis iš karto sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. Konfliktas prasidėjo, nes kažkas kažką vaikystėje mušė ar skriaudė. Suprato, kad nukentėjusysis vaikystėje skriaudė A. Ž.. Tokie ten veiksmai, niekas nieko neužmušė, pastūmė ir viskas. Ten kažkas buvo dėl pinigų. Taip išeina, kad A. Ž. reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo, atseit skolos. Jie tiesiog garsiai kalbėjo. Prie jo pinigų neatidavė. Jie turbūt kalbėjo kaip ir kada tuos pinigus turi atiduoti. Čia seniai buvo, pinigų niekas neatidavė, bent jau jis nematė. Kol buvo tame bute, daugiau jokių žmonių nebeatėjo. Galbūt, vienas iš atėjusių buvo „C.“, o kitas vyriškis tamsiais plaukais, apie 180 cm. Kalbėjo, kad šitas žmogus (nukentėjusysis) buvo skolingas. Kokią sumą, nežino. Ten labiau buvo pasistumdymas. Nematė, ar buvo suduotas smūgis kumščiu į veidą. Nematė, ar buvo ko nors ieškoma nukentėjusiojo kuprinėje, gal jis tuo metu buvo išėjęs parūkyti. Nežino, ar jie paėmė nukentėjusiojo piniginę. Atrodo, kad mobilaus niekas neėmė, net nežino, ar jis jį turėjo. Buvo reikalavimas, kad nukentėjusysis turi atiduoti pinigus. Kiek atsimena, jis sakė, kad kažkur dirba ir jam turi sumokėti. Jie su „C.“ stumdėsi vienas prieš vieną. Jam reikėjo nukentėjusįjį lydėti iki darbo, paimti pinigus. Taip liepė A. Ž.. Neprisimena, kokią sumą reikėjo paimti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus 2019 m. vasario 4 d. liudytojo S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 116-119 b. l.), jis parodė, kad parašas jo, protokolą perskaitė. Ten viskas surašyta teisingai. Neprisimena, ar vyriškiai atėjo kartu, ar atskirai, nes seniai buvo. Pinigų reikalavimas truko neilgai. Buvo išėjęs parūkyti, vėliau jam pasakė važiuoti su nukentėjusiuoju paimti pinigų. Važiavo su nukentėjusiuoju paimti pinigų, bet Mokyklos gatvėje jis nuo jo pabėgo. Nuo tada, kai į butą atėjo tie du vyriškiai, iki tada, kai jis su nukentėjusiuoju išvažiavo paimti pinigų, praėjo beveik valanda laiko. Galbūt ir buvo taip, kad jis nuėjo į tualetą ir nukentėjusysis iš buto pabėgo. Jis jo labai nesaugojo, jam jo nereikėjo, jis jam neskolingas. A. A. rankoje peilio nematė. Peilis buvo kuprinėje. Peilio spalvos nežino. Tai buvo virtuvinis peilis. Kas tikrino kuprinę, tiksliai nepamena. Kas iš kuprinės paėmė peilį, nežino, tik žino, kad peilis buvo. Peilis buvo pas tą žmogų (nukentėjusįjį). Su peiliu niekas negrasino.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo S. L. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 4 d. duotų parodymų matyti, kad jis paskutiniu metu gyveno pas savo draugą D., kurio pavardės tiksliai nepamena, jam priklausančiame bute, esančiame H. Manto g. 8, tikslaus buto numerio nepamena. Minėtame bute jis gyvena apie mėnesį. 2019 m. vasario 3 d. pas D. į svečius atėjo pastarojo draugas A., kurio pavardės nepamena. Jis atėjo vakare, buvo tamsu, tačiau laiko nepamena. Jie trise buvo bute, gėrė alų, kalbėjosi. Vėlai vakare, laiko nežino, į buto duris kažkas pasibeldė. D. jas atidarė ir į kambarį įėjo du jam nepažįstami vyrai. Jų jis nepažinojo, vieną jų matė pirmą kartą, kitą, pravarde "c.", buvo matęs ir anksčiau. "C." buvo apie 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, pilkos spalvos plaukais. Akių spalvos nepamena. Jis buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos žieminę striukę su kapišonu. Pro atsegta striuke matėsi taip pat mėlynos spalvos sportinio tipo megztinis. Vilkėjo mėlynos spalvos džinsus. "C." kalbėjo lietuvių kalba. Daugiau minėto vyriškio jokių išvaizdos ar aprangos detalių neįsidėmėjo, vyriškį atpažinti galėtų. Su "C." buvęs vyriškis taip pat buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Vyriškis vilkėjo tamsios spalvos žieminę striukę, kalbėjo rusų ir lietuvių kalba be akcento. Daugiau minėto vyriškio jokių išvaizdos ar aprangos detalių neįsidėmėjo. Jis nėra įsitikinęs, ar galėtų jį pažinti. Įėję į butą, jie ėmė su buto savininku D. D. kalbėti apie kažkokią skolą. Jis suprato, kad skolingas yra D. D. ir jie atėjo atsiimti skolos. Jie D. D. nemušė, keletą kartų jį pastūmė. D. D. pažadėjo, kad skolą artimiausiu metu atiduos, kad paprašys pinigų iš savo tėvų. Tada jie kreipėsi į kambaryje buvusį A. A., ėmė kalbėti, kad vaikystėje neva jis juos įžeidė, ėmė reikalauti iš jo pinigų. Taip pat, jie ėmė smurtauti prieš A. A., matė, kaip abu vyriškiai sudavė A. A. po keletą smūgių kumščiais, kiek tiksliai nepamena. A. A. buvo užsidengęs, vyriškiams smūgių nesudavė. A. A. atrodė išsigandęs, žadėjo vyriškiams atiduoti pinigus. Kalbėjo apie 200 eurų, tačiau tiksliai nepamena. Jie buvo paėmę A. A. priklausančią kuprinę ir apžiūrinėjo joje esančius daiktus. Kuprinėje jie rado butelį degtinės ir alaus, kuriuos ėmė gerti tame pačiame bute. Jie taip pat tikrino A. A. kišenes, piniginę, tačiau ten nieko vertingo nerado. Jis nematė, kaip iš A. A. minėti vyriškiai pagrobė pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau jis galėjo to ir nepastebėti, buvo išsigandęs, negerai jautėsi dėl ten susiklosčiusios situacijos. Minėti vyriškiai bute buvo keletą valandų, tačiau, kiek tiksliai - nepamena. Išeidami iš buto, jie pasakė, kad A. A. turi nuvažiuoti paimti pinigų ir atvežęs paduoti jam, o jie ateis jų pasiimti. Pasakė, kad jį suras, jei jis pinigų neatneš. Vyriškiams išėjus iš buto, jis nuėjo į tualetą o A. A. iškart išbėgo iš buto. Minėti bute buvę ir grasinę vyriškiai, jam negrasino, iš jo nieko neprašė. Jie pinigų reikalavo tik iš D. D. ir A. A., jiems grasino, o smurtavo tik prieš A. A.. Minėtą "c." jis matė nebe pirmą kartą, jis, jam būnant, yra užėjęs pas D. D. ir anksčiau. Ir ankstesnį kartą jis reikalavo iš D. D. atiduoti skolą, tačiau nesmurtavo, jie tiesiog kalbėjo. Abu vyriškiai grasino A. A., abu prieš jį smurtavo, abu tikrino jo kišenes ir daiktus, tikrai negali pasakyti, ką konkrečiai darė kiekvienas iš jų, taip detaliai nepamena. Daugiau apie minėtą įvykį nieko pasakyti negali (1 t., 116-119 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. D. parodė, kad nelabai ką prisimena. Jam pažįstami abu asmenys, sėdintys kairėje. Tai - A. Ž. ir N. B.. Jie yra jo draugai. Susipažino per draugus. Buvo skolingas A. Ž., bet skolą jau yra atidavęs. 2019 m. vasario 4 d. A. Ž. ir N. B. nebuvo atėję pas jį reikalauti skolos, nes jis jam pats pasiskambino ir padavė. Liudytoją S. L. pažįsta, jie kartu su juo kurį laiką gyveno. Asmenį, jam iš dešinės pažįsta, tai - A. A.. Nelabai prisimena to įvykio, kai su S. L. ir A. A. gėrė alų. Taip pat neprisimena, kad tuo metu atėjo A. Ž. su N. B.. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), A. Ž. pas jį atėjęs buvo gal kokius du kartus. Neprisimena, kad A. Ž. būtų pas jį atėjęs ir smurtavęs prieš A. A.. Vieną kartą A. Ž. pas jį buvo atėjęs parūkyti ir viskas. Kitą kartą ką veikė, neprisimena. Neprisimena, ar kas nors turėjo peilį. Su A. Ž. jų santykiai buvo visai normalūs, draugiški. Neprisimena to, kad būtų visi pas jį susirinkę ir gertų alų. Kitus kartus, kai ateidavo, konfliktų nebūdavo. Šitą telefoną ir numerį turi gal kokius du metus. Nežino, ar A. Ž. turi jo telefono numerį. Jie kartais susisiekdavo per „Facebook‘ą“ arba jis ateidavo. Prieš teismo posėdį iš A. Ž. negavo nei skambučių, nei SMS žinučių.
Teismui pagarsinus 2019 m. birželio 6 d. liudytojo D. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 145-148 b. l.), jis parodė, kad prierašas ir parašas jo. Teismui pagarsinus 2019 m. liepos 9 d. liudytojo D. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 140-152 b. l.), jis parodė, kad prierašas ir parašas jo. Tikslesni parodymai yra pirmieji. A. A. telefonas buvo rastas pas jį bute. Rado S. L., nes jis tuo metu buvo darbe. Policijai paskambino, nes norėjo A. A. telefoną perduoti. Niekas jam nepatarė, kad reikia skambinti į policiją. S. L. žino, kad telefonas buvo rastas. Dabar neprisimena, bet gal S. L. ir matė, kai A. A. stovėjo prieš A. Ž. su peiliu. Gyvena vieno kambario bute. Kvadratūros nežino. Iš buto pirmi išėjo A. Ž. su N. B.. Jis išėjo su jais kartu ir kai grįžo, A. A. nebebuvo. Jis pabėgo, kodėl pabėgo, nežino. Buvo likęs tik S. L.. Grįžo gal po valandos. Į K. g. ėjo palydėti A. Ž., pasivaikščiodamas. A. A. jo bute neatrodė sumuštas. Kai grįžo, A. A. nebebuvo, su juo susitikęs po įvykio nebuvo. Laikosi priminių parodymų. Tos dienos ir antros apklausos nelabai prisimena. Į antrą apklausą jį atsivežė policija. Kodėl pildė apklausą, nelabai atsimena. Antroje apklausoje nurodė, kad buvo skoloje A. Ž.. Jis buvo skolingas A. Ž., tik pirmoje apklausoje to nepaminėjo. Nepamena, ar tarp nukentėjusiojo ir A. Ž. buvo kalba apie vaikystės skriaudas. Tokio peilio jo namuose nebuvo. To vakaro neprisimena. Parodymuose gali būti ir prikurta, kas prikūrė, nežino, jis neskaitė, jam jų neperskaitė. Pasirašė, nes skubėjo į darbą. Nežino, ar tyrėja žinojo apie jo skolą A. Ž.. Per apklausą policijos pareigūnai iš jo nieko nereikalavo. Kalbėjo pats. Nematė sumušto A. A. ir ar koks nors asmuo lydėtų A. A. į tualetą. Nepamena, dėl ko kilo ginčas. Neprisimena, kokie buvo jo veiksmai prieš A. A., kai pamatė, kad jis laiko peilį. Kad peilį laikė, prisimena. Nepamena, kokiu tikslu A. Ž. išsikvietė N. B.. A. Ž. jo nemušė. Jam skoloje buvo prieš įvykį. A. Ž. jam neliepė mušti nukentėjusiojo. Nepamena, ar jis davė nukentėjusiajam savo telefoną. Palydėjus A. Ž., jis nepadavė jam nukentėjusiojo telefono. Neparašė nukentėjusiajam „nebijok, Ž. nėra, ateik pasiimti telefono“.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 6 d. duotų parodymų matyti, kad 2019 vasario mėnesio pradžioje, vakare, apie 22.00-23.00 val., pas jį į tuo metu buvusius jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atėjo jo pažįstamas A., jo pavardės nežino, jis buvo vienas ir blaivus. Tuo metu pas jį namuose buvo S. L., kuris laikinai pas jį buvo apsistojęs. Kai A. A. atėjo, jie su S. L. žaidė kortomis, alkoholio nebuvo vartoję. A. A. pas jį atėjo nekviestas, nepranešęs apie savo atvykimą telefonu. A. A. pasibeldęs į jo kambario duris paklausė, ar turi jie cigarečių. Jiems pasakius, kad turi A. A. ir užėjo pas jį į kambarį. A. A. prisijungė prie jų su S. L. ir kartu trise sėdėjo ir žaidė kortomis. Praėjus maždaug valandai po A. A. atėjimo, pas jį atėjo vienas A. Ž.. Tuo metu, kai jis atėjo, kaip jam atrodo, buvo po 24.00 val. Apie savo atvykimą A. Ž. jam nebuvo pranešęs. Prieš porą dienų jie su juo buvo susirašę, bei kvietė jį užeiti į svečius, kai galės, šiaip pabendrauti, nes jie yra su juo draugai. Kaip jam atrodė, A. Ž. pas jį atėjo blaivus. Jis atsinešė butelį degtinės. Jie visi keturi, t. y. jis, A. Ž., A. A., bei S. L. gėrė A. Ž. atsineštą degtinę. Išgertuvių metu A. A. su A. Ž. pradėjo ginčytis. Dėl ko tarp jų prasidėjo ginčas, jis nepamena. Konfliktą tikrai pirmasis pradėjo A. A.. Jam trumpam nuėjus į tualetą ir grįžus vėl į kambarį, pamatė, kad A. A. turi rankoje virtuvinį peilį, kiek pamena, raudonos spalvos, kuris tikrai buvo ne jo. A. A. šį peilį laikė atstatęs prieš A. Ž., tarp jų tuo metu, kaip jam atrodė, buvo maždaug 2 m. atstumas. Pamatęs peilį, jis nieko nelaukdamas A. A. pastūmė, kad pastarasis nepanaudotų peilio prieš A. Ž.. Kai A. A. laikė peilį atstatęs prieš A. Ž., S. L. tuo metu sėdėjo ant lovos ir nesikišo. Ar A. A. laikydamas atstatęs peilį prieš A. Ž., jam ką nors sakė, jis negirdėjo, nes iškart, tik įėjęs į kambarį bei pamatęs atstatytą peilį, jis A. A. pastūmė bei iš jo rankų ištraukė laikytą peilį. Paimdamas iš A. A. peilį, prieš jį jokio smurto nenaudojo. Nuo jo stumtelėjimo A. A. atsisėdo ant lovos, greta S. L.. Tuomet A. Ž. priėjęs prie sėdinčio ant lovos A. A., jam nemažiau kaip keturis kartus kumščiu smogė į veido sritį. Po suduotų šių smūgių iškart jokių sužalojimų nepastebėjo. Po šių suduotų smūgių A. A. su A. Ž. ėmė vėl tarpusavyje ginčytis. Nenorėdamas kištis į jų reikalus, jis kartu S. L. išėjo į koridorių parūkyti. Jiems su S. L. išėjus iš kambario į koridorių, kambario durys liko praviros ir jis girdėjo, kad jie dar kurį laiką barėsi, dėl ko tiksliai jie barėsi jis negirdėjo. Į kambarį su S. L. grįžo maždaug po pusvalandžio, kai jį pakvietė A. Ž.. A. Ž. jo neprašė išeiti iš kambario, jis pats taip nusprendė, nes nenorėjo kištis į jų barnį. Jam sugrįžus į kambarį, A. Ž. su A. A. dar kažką tarpusavyje kalbėjosi, tačiau nebesibarė. Kai grįžo į kambarį, A. A. sėdėjo ant lovos, prie krašto. Ant jo jokių sužalojimų jis nematė. Jam tuo metu A. A. nepasirodė, kad kažko bijotų, t. y. kad būtų išsigandęs. Po to A. Ž. iš jo telefono paskambino N. B. bei pakvietė ateiti pas jį. N. B., kaip jam atrodė, atėjo maždaug už 15 minučių. A. Ž. su N. B. kažką trumpai tarpusavyje pasikalbėjo ir jie iš jo namų kartu išėjo. Kiek pamena, N. B. su A. A. tik pasisveikino, kaip ir su visais, daugiau su A. A. jis nebendravo ir tarp jų jokio fizinio kontakto nebuvo. A. Ž. ir N. B. išėjus, jis su jais išėjo kartu, nes norėjo prasivaikščioti bei juos palydėti. N. B. palydėjo iki artimiausio autobuso sustojimo, kur jis pasigavęs taksi išvyko namo. Jie su A. Ž. nuėjo link pėsčiųjų tilto per geležinkelį, esantį netoli K. gatvės. Prie šio tilto su A. Ž. jis išsiskyrė ir grįžo namo. Jam parėjus, pas jį A. A. jau nebuvo, jis buvo pabėgęs, t. y. išėjęs iš jo namų. A. A., būdamas jo namuose, turėjo mobilaus ryšio telefoną "S.", tikslesnio modelio pavadinimo nežino, baltos spalvos korpusu. Šio telefono ekranas matė, kad buvo sudaužytas, jis tokį jau pas jį atsinešė. A. A. jo akivaizdoje šiuo telefonu su kažkuo susirašinėjo. Nei jis, nei A. Ž. ir N. B. ir S. L. jo akivaizdoje A. A. telefonu nesinaudojo, jo neprašė duoti paskambinti. Po to, kai A. A. iš jo namų išėjo, tą pačią dieną, apie 18.00-19.00 val., jiems su S. L. tvarkantis kambarį, už lovos rado A. A. užkritusį telefoną. Tada jis A. A. ėmė skambinti į kitą jo telefoną, nes jis turėjo juos du, tačiau A. A. ragelio jam nekėlė. Sekančią dieną, po to kai rado A. A. telefoną, atvykę policijos pareigūnai rastą A. A. telefoną iš jo paėmė. Iš A. A. jis jokių pinigų nereikalavo. Jo akivaizdoje niekas iš A. A. jokių pinigų nereikalavo. A. A. niekas per prievartą jo namuose nelaikė. Ar A. A. prieš A. Ž. tik laikė atstatęs peilį ar, kaip paaiškinime nurodė, norėjo jam smūgiuoti peiliu į šonkaulius, jis tiksliai nepamena. Jo akivaizdoje A. A. A. Ž. atžvilgiu smurto nenaudojo bei mušamas nesigynė. Jis Andriui nesudavė nei karto, tik pastūmė jį ant lovos (1 t., 145-148 b. l.).
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 9 d. duotų parodymų matyti, kad jis nori papildyti savo pirminę apklausą, nes dėliojant įvykio aplinkybes, jis prisiminė A. Ž. ir A. A. konfliktą ir nori patikslinti savo pirminę apklausą. 2019 m. vasario 3 d. naktį, tikslios valandos neatsimena, pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pas jį svečiavosi A. A. ir tuo metu dar su juo gyveno S. L.. To vakaro eigoje, neatsimena tikslaus laiko, bet pas jį į butą atėjo A. Ž., jis buvo vienas, su savimi atsinešė tik vieną stipraus alkoholinio gėrimo butelį, kiek prisimena, degtinę. A. Ž. atsisėdo jo kambaryje ir jie visi keturi pradėjo kalbėtis įvairiomis temomis. Pokalbio metu išsivystė tema, kad A. A. kažkada A. Ž. vaikystėje padarė kažką blogai, bet ką, jis tiksliai nežino. Tada tarp A. A. ir A. Ž. prasidėjo muštynės. Jis buvo grįžęs iš po darbo visas murzinas ir nenorėdamas įsivelti į jų konfliktą, jis nuėjo į dušą praustis. Kai grįžo iš dušo jau A. A. ar A. Ž. rankose matė peilį. Bet įvykis buvo seniai ir jau tiksliai neatsimena, pas kurį rankoje buvo peilis. Kiek prisimena, peilis buvo raudonos spalvos. Tiksliai nežino, iš kur jie gavo tą peilį, bet galimai A. A. savo kuprinėje nešiojasi tą peilį, nes jo namuose tokio peilio nebuvo. Kai grįžo iš dušo, A. Ž. jam liepė mušti A. A., dėl kokių priežasčių, jis nežino. Jis bijodamas A. Ž., su kumščiu trenkė A. A. į galvos sritį, bet kiek kartų, jis šiuo metu neatsimena. Jis bijojo A. Ž., nes jis linkęs į agresiją ir bijojo pats gauti nuo jo. Po visų muštynių A. Ž. A. A. liepė atsiklaupti, o dėl kokių priežasčių jis nežino, nenorėjo kištis į jų konfliktą. Kada A. Ž. paskambino Nikolajui, kurio pavardės nežino, tiksliai nematė. Iš kokio mobiliojo ryšio telefono A. Ž. N. B. skambino, jis šiuo metu neatsimena. Atėjus N. B., A. Ž. prisiminė jo piniginę skolą jam ir už skolą A. Ž. jam daugiau negu vieną kartą trenkė su kumščiu į galvą. Tiksliai valandos neatsimena, bet galimai jau buvo vėlyvas vakaras ir galėjo būti jau link ryto, A. Ž. išėjo namo. A. Ž. N. B. liepė saugoti A. A., kad A. A. paimtų pinigų ir paduotų A. Ž., dėl kokių priežasčių, jis nežino. N. B. jo bute prabuvo iki maždaug 5 ryto ir išėjo į darbą, jis iš namų išėjo į darbą apie 7.00 val. ryto. Bute liko S. L. ir A. A.. Kai grįžo iš darbo, ant stalo rado A. A. telefoną ir iškart paskambino policijai pasakyti apie A. A. telefoną. S. L. jam nepasakė, iš kur atsirado A. A. telefonas. Taip pat nori pridurti, kad N. B. A. A. lydėdavo į bendro naudojimo tualetą, kad A. A. nepabėgtų iš jo namų. S. L. visame šitame konflikte nedalyvavo ir buvo tik stebėtojas tikriausiai irgi bijojo A. Ž. (1 t., 149-152 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. A. nurodė savo 2019 m. vasario 3 d. neteisėto laisvės atėmimo bei panaudojant fizinį smurtą turto pagrobimo aplinkybes (1 t., 1-5 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 6 d. A. A. pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2019 m. vasario 4 d., apie 00.00 val., jam būnant pas pažįstamą D., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atėjus iš matymo pažįstamam asmeniui A. Ž., jis be jokios priežasties pradėjo jį mušti. Rankomis bei kojomis sudavė 25 smūgius į įvairias kūno vietas. Paskui užlipęs ant lovos 5 kartus šoko jam ant galvos. Dėl minėtų A. Ž. veiksmų patyrė fizinę bei moralinę žalą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Ž. padaryto smurto prieš jį (1 t., 16 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 4 d. apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas peilis, kuris supakuotas į paketą Nr. 500816. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nuotraukos įrašytos į CD laikmeną (1 t., 58-61 b. l.).
Iš 2020 m. vasario 25 d. daiktų apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, kuris paimtas 2019 m. vasario 4 d. iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Peilio bendras ilgis yra 34 cm, geležties ilgis – 20,5 cm. Peilio briaunos ilgis – 13, 5 cm. Peilis yra raudonos spalvos. Ant peilio geležties matomas užrašas „Royality line“ „Non-stik coating“. Peilio briaunos raudonos su baltais užrašais. Ant peilio matosi nusidėvėjimo požymiai, apibraižymai (1 t., 62-67 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. atpažino nuotraukoje Nr. 3 N. B. (1 t. 160-163 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. atpažino nuotraukoje Nr. 5 A. Ž. (1 t. 164-167 b. l.).
Iš 2019 m. lapkričio 21 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. A. ir kaltinamojo A. Ž., akistatos metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (1 t., 168-172 b. l.).
Iš 2020 m. vasario 26 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp A. A. ir kaltinamojo N. B., akistatos metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (1 t., 173-177 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 4 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata kaltinamojo A. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kratos metu mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ nerastas ir nieko nepaimta (1 t., 183-185 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. D. pateikė nukentėjusiojo A. A. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Grand Duar“, IME1 (duomenys neskelbtini) (2 t., 1-3 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Grand Duar“, IME1 (duomenys neskelbtini), kurio korpusas baltos spalvos, sidabriniais kraštais. Nugarėlės viršuje integruota kamera, žemiau užrašas „Samsung“. Telefono ekranas visas suskilęs, kraštai nusitrynę, aptrupėję. Telefonas, pagal pakvitavimą, grąžintas nukentėjusiajam A. A. (2 t., 4-10 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 22 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog pagrobtojo mobiliojo ryšio telefono "Samsung" IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini). Atlikus šio IMEI numerio kontrolę, nustatyta, kad į telefoną 2019 m. vasario 4 d. nuo 11.53 val. iki 12.04 val. buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini). Ši SIM kortelė galimai naudojama lombardo darbuotojų, nes per trumpą laikotarpį SIM kortelė dėta į kelis mobiliojo ryšio telefonus. Todėl tikėtina, kad telefonas buvo užstatytas lombarde. Siekiant visapusiškai išaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti kaltą asmenį, galimus bendrininkus bei kitas įvykio aplinkybes, tikslinga susipažinti su mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių, SMS žinučių bei telefono veikimo zonų išklotine laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. (2 t., 16 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 26 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus pagrobtojo mobiliojo ryšio telefono "Samsung", IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini), kontrolę, nustatyta, jog į telefoną 2019 m. vasario 4 d. nuo 11.53 val. iki 12.04 val. buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. vasario 4 d. 21.05 val. iki 2019 m. vasario 5 d. 14.46 val. buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiuo abonentiniu numeriu naudojasi D. D.. Siekiant nustatyti, kas naudojasi SIM kortele, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini) buvo gautos šio numerio skambučių išklotinės. Nustatyta, kad šiuo abonentiniu numeriu naudojasi A. Ž.. Taip pat atlikus išklotinės analizę, nustatyta, kad nusikaltimo padarymo momentu (2019 m. vasario 4 d. apie 02.19 val.) A. Ž. mobiliojo ryšio telefonas rišosi prie GSM retransliacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tai yra telefonas veikė įvykio vietoje. Tuo metu A. Ž. skambino savo broliui R. Ž., kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Be to nustatyta, kad tuo metu, kai A. Ž. dėjo savo SIM kortelę į pagrobtą telefoną, jis buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančio GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje (netoli savo namų) (2 t., 32-33 b. l.).
Iš 2019 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo Ž. S. surašyto Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuota: 2019 m. vasario 4 d. 13:14:43 val. įeinantis skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (N. B.). Pokalbio metu A. Ž. skambina N. B. ir pasakoja, kad pas jį darė kratą ieškojo telefono. Taip pat sakė D, kad L paliktų lombardo lapelį (užstatyto telefono) N. B. klausė, ar rado tą telefoną, gavęs atsakymą, kad nerado, siūlo jį išmesti. A. Ž. sako, kad reikia paduoti telefoną merginai, kuri nuneštų nukentėjusiajam ir policijoje pasakytų, kad jis prisigėrė ir pametė pas save virtuvėje, po to rado. Taip pat pamini, kad skambina iš norvegiško numerio. 2019 m. vasario 4 d. 15:33:29 val. įeinantis skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (N. B.). Paskambinęs asmuo pasako, kad kalbės „č.“ (A. Ž.). A. Ž. N. B. sako, kad nuneštų telefoną nukentėjusiajam ir tas lai atsiima pareiškimą. Taip pat, kad pas jį darė kratą policija. Kad dėl telefono dabar turės ikiteisminį tyrimą. Taip pat sako, kad be reikalo ėjo pas nukentėjusįjį ir prisidarė sau bėdų. Šneka, kad skauda rankas, alkūnes, kelieną rankos ištinusios, kelienas ištinęs. Primena, kad nuneštų N. B. telefoną nukentėjusiajam ir atsiprašytų už A. Ž., pasakytų, jog vakar pergėrė, kad atsiimtų pareiškimą ir ramiai gyventų. Pergyvena, kad gali nuteisti laisvės atėmimo bausme. Klausia N. B. ar pas nebuvo atvažiavus policija. Nurodytas protokolo priedas – suvestinė Nr. 30-15 (DS)-187-RN (2 t., 34 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu perklausant byloje esantį garso įrašą A. Ž. parodė, kad -„Kur tu esi asile?“ sako jis. „Pas mane ką tik kratą darė“ taip pat jis sako, tai jo balsas. „Pas mane devintą jie kažkur atvažiavo“ čia kalba jis. -Kur kalba apie lombardą, tai čia N. B. balsas. -„Tai rado jie tą gaidį ar ne?“ čia N. B. balsas. -Kur kalbama apie R., tai ten jo balsas. -Kai sako „tai kelintą tu išėjai iš tų?“, neprisimena, apie ką kalbėjo. „S.“, kaip supranta, yra liudininkas S. L.. Žodžiai „nu, kur esi“ yra jo. „Man čia skambinėja, atsijungiau net, nes man čia skambina“, nepamena, apie ką čia kalbėjo. „Čia skambina ar paduoti nori ką“, kas ką čia turėjo perduoti nelabai prisimena, nenori sumeluoti. „Gal pasakyk man nieko nereikia, lai viską pasiima sau, svarbiausia, kad atsiima pareiškimą“, ką čia turėjo omenyje nežino. Nežino, apie kokį pareiškimą čia kalba, gal ne apie jį iš viso kalbėjo, nes įraše visokių temų girdėjo. „Kad Kolią uždarė“ buvo pasakyta, jog paskambino iš mamos numerio. Taip, jam pasakė, kad N. B. yra uždarytas, t. y. sulaikytas. Nežino, ką turėjo galvoje sakydamas „užsilenkė“, gal šiaip koks priežodis buvo. Mano, kad čia kalbėjo apie daiktą, ne apie žmogų. Kai sako „užsilenkė“, tai tikrai turi galvoje ne tą blogąją prasmę. Blogąja prasme „užsilenkė“ reikštų, kad mirė, bet jis ne ta prasme sakė. Šita frazė gal nebuvo apie nukentėjusįjį.
Teisiamojo posėdžio metu perklausant byloje esantį garso įrašą N. B. parodė, kad „blet, ryte“ šitą frazę sako jis. Frazę „turėjo aštunta S. su tuo eiti“ neprisimena, ką čia sako. „S.“ yra S. L., kur jis aštuntą valandą turėjo eiti, neprisimena.
Iš garso įrašo turinio bei aptartų kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad šio garso įrašo suvestinėje išdėstytos frazės atitinka garso įrašo turinį, tačiau kai kuriose vietose jos neteisingai priskirtos pagal raides A. Ž. ir N. B., todėl žemiau dėstoma suvestinė su ištaisytomis klaidomis.
2019 m. vasario 4 d. pokalbių suvestinėje Nr. 30-15 (DS)-187-RN užfiksuoti tokie pokalbiai tarp A. Ž. ir N. B.:
1) Pokalbis Nr. 4683 2019-02-04 13:14:43 įeinantis Nr. (duomenys neskelbtini) CELĖ 882E:
N - tavo motina taip pasakė, man paskambino, sako tipo K. uždarytas, palauk, duok čia tu draskytis vėl kaip visą laik pradėsi, pas manęs ką tik kratą darė
N - dėl to telefono, asilo, kur aš pasiėmiau, ir nežinau gal ten pas tave gal išvažiavo gal ne
K - nu nieko tipo, tas turėjo aštuntą, Sieras su tuo eiti tipo iki to darbo, tas karoče, pasiėmė ten tą, tą, tipo ir viskas
N - khe, nes pas manęs pusę devynių, kelintą ..., kelintą D. tu atėjai? Pusę devynių a ne? Tai pas manęs devintą valandą kažkur jie atvažiavo, vėl manęs ieškojo
Žemesnės instancijos teismas
K - nes aš sakau, aš kaip išėjau b***a iš viso kas nieko kalbos dar D. sakau tipo sakau
N - ir dabar penkiese atvažiavo kratą karoče piso
K - dar sakau dar D. sakau karoče, pasakyk sakau tu Lukui, jeigu sakau ateis sakau, kad paliktų tipo lapelį lombardo, sakau, kad paliktų lombardo lapelį, sako gerai
N - karoče ...
K - a?
Žemesnės instancijos teismas
N - nu nežinau, pačiai, b**t kokiai R. pasuksiu, R. nueis karoče paduos jam, aš pats b**t kojos ten gyvenime nekelčiau, nueisiu aš jam paduosiu tą telefoną, jisai nueis į mentūrą, ne, ne, jis nueis į mentūrą pasakys nu prisigėriau pamečiau pas tavęs virtuvėj, apsirikau ir tipo parašiau, ... tai va karoče
K - cha, normaliai, normaliai, b**t
N - ką aš žinau karoče, jaučiu susitiksim tenais
K - a, tai iš ko tu skambini?
K - ...
2) Pokalbis Nr. 4687 2019-02-04 15:33:29 įeinantis Nr. (duomenys neskelbtini) CELĖ 882E (A. Ž. - raidė Č, N. B. - raidė N, Asmuo - raidė A).
Žemesnės instancijos teismas
N - nu ką aš žinau
Č - a girdi nuneši tam maugliui tą k***a gaidį šiandieną, paduosi, pasakysiu ką pasakyti, nes p***a čia bus, man čia skambinėja, atsijungiau net telefoną, nu nes jisai man čia skambina, tai paliūbomų su kokiais krymais yra arba b**t, b**i žino, gal šiaip skambina, gal tau ten b**t paduot kažką nori, b**i dėjau n***i, man nieko nereikia, lai pasiima viską k***a sau ir ... ir k***a eina svarbiausia atsiima pareiškimą, nes aš b**i dėjau k**a, n***i čia, man tos paliavos vaikščiot po tą k***a miestą
N - nu n***i, nu n***i
Č - nu sakau bam, bam, bet taip staigiai, b**t aš penktą iš kažkur grįžau namo jau karoče devintą, po devynių dešimt jau jie pas mane atmetę čia karoče, taip iš pradžių manęs klausė, po to metėsi jau karoče su orderiu, kad kratą daryti, šeši krymai, primesk
N - ... greitai ... dirba
Č - nu baisiai, baisiai, aš sakau, net nespėjau išsimiegoti, bam, bam, bam, puch, puch, na n***i, turėk b**t, baudžiaką k***a už kažkokį gaidį
N - cha, cha, cha
Č – k***a, n***i, aš iš viso ten ėjau, k***a reikėjo eit ir nueit namo man b**t
N - nu ką aš žinau b**t, ėjai namo ką aš žinau kaip tu ten užklydai
Č – k***a, k***a asilas j***s, pats save d****s k***a, sau prisimūtinau vandens dabar b**t
N - nu
Č- rankos, p***ą, skauda, tas b**t., alkūnes skauda, kelėną skauda, eik tu n***i, viską skauda sakau, ištinusios visos rankos, kelėnas ištinęs k***a, alkūnė ištinusi b**t, (girdisi pašaliniai garsai) sakau šiandien nuneši paduosi jam, sakyk viskas vvsio, viskas gerai sakysi, atsiprašau, n****i ir aš vakar, vakar pergėriau, c****u, b**i dėjau, lai atsiima pareiškimus ir ramiai gyvena jie n***i, aš gyvensiu ramiai ir viskas, aš jų nepažįstu, jie manęs nepažįsta n***i, jo n****i ir tuom kad baigtųsi, nes kitaip čia p***ą sakau bus man, važiuosiu k***a pailsėti k***a ne į Norvegiją o k***a į Kauną blet
N - nu ... b**t
Č - nu
N - ką?
Č - nu nežinau nu tipo čipas paklausė sako ar tu tipo uždarytas esi, jie pažiūrėjo per kompą, ne sako net nebuvo sulaikytas
Č - man iš tavo motinos numerio paskambino, sakau alio, jinai man alio tipo, boba irgi, bet kaip tavo motina grynai, ir šaukt pradėjo ant manęs, per tave čia Kolia uždarė karoče . . . kažką n***i, vau, vau, kažką, nieko nesupratęs likau karoče, kas čia per c****e galvoju, bim ...
Č - aš iš tikrųjų ... kad jisai užsilenkė karoče, aš sakau aš jiems ... nu karoče susitiksim papasakosiu
N - nu aš dar pingvino karoče lauksiu, ateis, neateis žiūrėsiu
Č - dabar kiek tų valandų yra palauk, bet tik ketvirtą valandą tu baigsi a ne kažkur darbą?
Č - važiuosiu, važiuosiu, tai dėl to pasuksiu ketvirtą ir susitarsiu kur susitikti
Č – nu davai (2 t., 46-47 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 236/2019(03) matyti, kad A. A. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu kaktos vidurinėje dalyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje su odos nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas galvos vietas kietais bukais daiktais. Apžiūros metu stebėta poodinių kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimo gijimo laipsnis leidžia teigti, kad sužalojimai padaryti maždaug 2-3 paras iki objektyvios apžiūros, galimai 2019 m. vasario 4 d. paros pirmoje pusėje. A. A. galvoje išskiriamos keturios trauminio poveikio priemonės. A. A. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 t., 51 b. l.).
Dėl nusikalstamų veikų
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas turto užvaldymo tikslu.
Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580-895/2015).
BK 146 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Šio nusikaltimo objektas – žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietą. Vienas iš neteisėto laisvės atėmimo formų yra žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas, laikant jį apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiškai sulaikant žmogų esamoje vietoje prieš jo valią ir nukentėjusiajam tai suvokus. Tai, kokiu tikslu žmogus yra neteisėtai laikomas nelaisvėje, jeigu nėra žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, veikos kvalifikavimui pagal BK 146 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.
Kaltinamasis A. Ž. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto A. A. turto pagrobimo neprisipažino, nurodė, kad įvykus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, jis gindamasis rankos delnu jam sudavė tris ar keturis smūgius. Buvo iš nukentėjusiojo paėmęs telefoną, kurį jis pats jam davė, kad jis nepaskambintų savo draugams, tačiau išeidamas telefoną padėjo ant stalo ar ant lovos, pas D. D.. Kaltinamasis N. B. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto A. A. neteisėto laikymo bute esančiame (duomenys neskelbtini), neprisipažino, paaiškino, jog jis į butą atėjo paskambinus A. Ž., kiek pabuvo ir kartu su A. Ž. bei D. D. išėjo palydėti A. Ž., nukentėjusiojo niekaip negalėjo saugoti iki pat ryto, nes jam 7.00 val. reikėjo būti darbe. Teismo nuomone, anksčiau išdėstytos kaltinamųjų versijos yra paneigtos byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. A. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog naktį iš 2019 m. vasario 3 d. į 2019 m. vasario 4 d. bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis į svečius atėjo pas D. D., kur po vidurnakčio į butą įėjo agresyviai nusiteikęs A. Ž., kuris iš karto trenkė D. D. į veidą ir pradėjo reikšti priekaištus dėl jam neva negrąžintos skolos. Sumušęs D. D., A. Ž. priėjo prie jo, grasindamas pareikalavo mobilaus ryšio telefono, o jis bijodamas, kad jo nesumuštų, mobilaus ryšio telefoną atidavė. Tada A. Ž. prisiminė, kad jis jį mušęs vaikystėje ir, neva keršydamas už vaikystėje padarytą skriaudą, ėmė jį mušti, suduodamas daugiau nei 25 smūgius kumščiais, delnais, kojomis bei šokinėdamas ant galvos. Po to A. Ž. pareikalavo 300 Eur, jis A. Ž. pasakė, kad juos galės atiduoti ryte, kai nueis į darbą, tada A. Ž. paskambino N. B., šiam atėjus, jam nurodė saugoti jį (A. A.), kad šis nepabėgtų, o ryte nueitų su juo paimti pinigų, kuriuos perduotų A. Ž.. A. Ž. išėjus, N. B. liko ir jį saugojo, lydėjo jį į tualetą. Jis suprato, kad N. B. jį saugo, kad jis nepabėgtų iš namų, nes turėjo ryte eiti perduoti pinigus. Jis nebėgo, nes nebuvo taip lengva pabėgti, jam visą laiką ėjo iš paskos. Iš pradžių mintis pabėgti gal ir buvo, bet šios minties atsisakė, nes pagalvojo, kad N. B. vysis ir paskui bus dar blogiau. Manė, kad gali jį užmušti. Apie 5-6 val. N. B. išėjo į darbą ir nurodė S. L. būti su juo bei eiti kartu ir paimti pinigus. S. L. išėjus į tualetą, jis pabėgo.
Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, į policijos įstaigą kreipėsi iškart po įvykio (jo pareiškimas priimtas 2019 m. vasario 4 d. 08.05 val.), jo nurodytas aplinkybes dėl daugybinių smūgių sudavimo patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. A. 2019 m. vasario 4 d. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas, minkštųjų audinių patinimas, kraujosruvos akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, dešinės ausies kaušelio viršutinė dalis su odos nubrozdinimu, sužalojimai padaryti paveikus nurodytas galvos vietas kietais bukais daiktais. Nors šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad A. A. galvoje išskiriamos keturios trauminio poveikio priemonės, tačiau, teismo nuomone, tai neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytas smūgių skaičiui, kadangi nukentėjusiajam esant statinėje padėtyje A. Ž. smūgiai galėjo pataikyti į tas pačias. Be to, tai, kad A. A. buvo mušamas intensyviai ir stipriai, patvirtina byloje esančios telefono pokalbių tarp A. Ž. ir N. B. išklotinės Nr. 4687 turinys, iš kurio matyti, kad A. Ž. N. B. sako, jog jam skauda rankas, alkūnes, kelieną, rankos ir kelienas ištinę. Taip pat sako, kad jis pamanė, jog A. A. „užsilenkė“. Teisiamojo posėdžio metu A. Ž. paaiškino, kad žodis „užsilenkė“ reiškia „mirė“.
Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog jo telefoną paėmė ir išsinešė būtent A. Ž., visiškai patvirtina vėlgi byloje esančios telefono pokalbių tarp A. Ž. ir N. B. išklotinės Nr. 4687 turinys, iš kurio matyti, kad jie pokalbio metu aptaria A. Ž. iš nukentėjusiojo paimto ir galimai priduoto į lombardą telefono grąžinimo galimybes. Pažymėtina, kad iš A. A. pagrobtas telefonas buvo D. D. perduotas policijos pareigūnams sekančią dieną, kas tik patvirtina, kad A. Ž. išpildė minėto pokalbio metu išdėstytą sumanymą. Tai, kad telefonas buvo paimtas ir negrąžintas nukentėjusiajam patvirtina ir byloje esantis 2019 m. vasario 26 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo tyrinys, iš kurio matyti, kad atlikus pagrobtojo mobiliojo ryšio telefono "Samsung" IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini), kontrolę, nustatyta, jog į telefoną 2019 m. vasario 4 d. nuo 11.53 val. iki 12.04 val. buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini) (šiuo abonentiniu numeriu naudojasi A. Ž.), o nuo 2019 m. vasario 4 d. 21.05 val. iki 2019 m. vasario 5 d. 14.46 val. buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini) (šiuo abonentiniu numeriu naudojasi D. D.). Be to nustatyta, kad tuo metu, kai A. Ž. dėjo savo SIM kortelę į pagrobtą telefoną, jis buvo (duomenys neskelbtini), esančio GSM retransliacijos bokšto veikimo zonoje (netoli savo namų).
Nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, jog A. Ž. išėjus, N. B. liko ir jį saugojo, t. y. priešingai nei nurodo kaltinamieji, kad jie išėjo kartu, patvirtina vėlgi byloje esančios telefono pokalbių tarp A. Ž. ir N. B. išklotinės Nr. 4687 turinys, iš kurio matyti, kad A. Ž. paklausus N. B. „a gi, kelintą išėjai iš tų?“, N. B. atsako „b**t, ryte“, tada A. Ž. paklausia N. B. „ir viskas ten normaliai, nieko nešnekėjot ten ar kažką?“, N. B. atsako „nu nieko tipo, tas turėjo aštuntą, S. su tuo eiti tipo iki to darbo, tas karoče, pasiėmė ten tą, tą, tipo ir viskas“. Beje, paminėti N. B. žodžiai vėlgi patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad N. B. išeidamas saugoti nukentėjusįjį įpareigojo S. L..
Liudytojas S. L. teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad A. Ž. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, reikalavo iš jo pinigų, o jis turėjo su nukentėjusiuoju nuvykti ryte į darbą ir paimti pinigus, kuriuos turėjo perduoti A. Ž., tačiau nukentėjusysis, dar būnant bute, nuo jo pabėgo. Taip pat jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama, apžiūrėta nukentėjusiojo kuprinė, reikalaujama pinigų.
Nors liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nematė A. Ž. smurtaujant prieš nukentėjusįjį ir įvykio aplinkybių neprisimena, be to, nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 9 d. duoti parodymai neteisingi, teismas, esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, visgi laiko, kad būtent D. D. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 9 d. duoti parodymai atitinka faktines įvykio aplinkybes ir patvirtina iš esmės nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog:
1) A. Ž. 2019 m. vasario 4 d., apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie A. A. agresyviai nusiteikęs ir tokiu būdu įbaugindamas bei atimdamas galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti rankoje laikytą telefoną bei iš nukentėjusiojo rankų pagrobė 100 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs statybinio peilio geležtę stovėdamas greta A. A. pagrasino, kad perpjaus gerklę ir išmetė peilį per langą. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs virtuvinį peilį, nupjovė nukentėjusiajam A. A. priklausančios kuprinės raštelius ir iškratė kuprinės turinį ant lovos bei ne mažiau kaip 25 kartus rankomis bei kojomis smogė jam į galvos sritį bei 5 kartus šoko ant galvos, tokiu būdu, padarydamas A. A. galvos sumušimą su poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu kaktos vidurinėje dalyje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje su odos nubrozdinimu, sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Ž. nenustatytu mobilaus ryšio telefonu paskambino N. B. ir liepė jam ateiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), saugoti A. A., kad nepabėgtų iš buto, o ryte, kartu su A. A. nueiti į pastarojo darbą paimti 300 Eur, kuriuos turėjo perduoti A. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes A. A. iš buto pabėgo. Tokiu būdu, A. Ž., atimdamas galimybę priešintis bei panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė A. A. priklausantį 100 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ bei iš A. A. pasikėsino pagrobti 300 Eur.;
2) N. B. 2019 m. vasario 4 d., nuo 00.30 val. iki 6.00 val. ryto, tikslus laikas nenustatytas, A. Ž. nurodžius, saugojo A. A., kad šis nepabėgtų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. stebėjo jį, lydėjo į bendro naudojimo tualeto patalpas, nes ryte nukentėjusysis A. A., A. Ž. paliepimu kartu su S. L. turėjo nueiti į nukentėjusiojo darbovietę, tikslus adresas nenustatytas, paimti 300 eurų, kuriuos turėjo perduoti A. Ž.. Tokiu būdu N. B., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė nukentėjusįjį apibrėžtoje vietoje prieš jo valią, ir tokiu būdu neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę. Taigi kaltinamojo A. Ž. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamojo N. B. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Dėl bausmių
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamųjų A. Ž. ir N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. Ž. padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, po šios nusikalstamos veikos dar padarė dvi nusikalstamas veikas (turto vagystę ir viešosios tvarkos pažeidimą), už kurias buvo nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, taip pat baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus. Tai rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepateisino jam parodyto teismo pasitikėjimo ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Kita vertus šią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, ankstesnes bausmes atliko, yra pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jo dydį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai A. Ž. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamasis N. B. padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus laisvei, anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus. Tai rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepateisino jam parodyto teismo pasitikėjimo ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Kita vertus, ankstesnę bausmę atliko, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausią BK 146 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jo dydį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai N. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su jo turto pagrobimu, priteisimo iš kaltinamojo A. Ž. ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su neteisėtu jo laisvės atėmimu, priteisimo iš kaltinamojo N. B. (3 t., 25-27 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis A. A. parodė, kad civilinius ieškinius palaiko visa apimtimi. Iš A. Ž. prašo priteisti 5 000 Eur, kadangi ta situacija galėjo pasibaigti mirtimi. Jį mušė visur, šokinėjo ant galvos, galėjo tapti neįgalus arba mirti, abi akys buvo mėlynos, svaigo galva. Iš N. B. – 1 000 Eur, nes jo bijojo, buvo jų abiejų įbaugintas. Buvo atlikta tik ekspertizė. Gydymo įstaigoje nebuvo. Per tą laiką beveik negalėjo dirbti, nes svaigo galva. Dirbo neoficialiai. Vaistus ir pirko, ir savo turėjo. Blogai jautėsi apie šešis mėnesius. Į gydytojus nesikreipė, nes galvos svaigimas buvo ir anksčiau, kadangi buvo po sunkios traumos. Svaigimas po įvykio atsinaujino.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teismui taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų A. Ž. (turto pagrobimo, grasinimo peiliu, daugybinių smūgių į galvą bei kitas kūno vietas) ir N. B. (neteisėto jo laisvės atėmimo) tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam A. A. buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, jis patyrė išgąstį, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajam nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, jam nebuvo sukeltos ilgalaikės itin neigiamos pasekmės. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, t. y. iš kaltinamojo A. Ž. jam priteistina 1 000,00 Eur, o iš kaltinamojo N. B. 250,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 227,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. A. suma (3 t., 55-58 b. l.). Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad „pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.“. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamieji dėl sunkios turtinės padėties neturės galimybių atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos, kurios paskaičiuotu dydžiu teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti. Esant išdėstytam, iš nuteistųjų A. Ž. ir N. B. valstybei priteistina po 113,50 Eur (iš viso 227,00 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Ž. atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
N. B. (N. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą N. B. (N. B.) atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. Ž. ir N. B. (N. B.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui A. A. iš nuteistojo A. Ž. 1 000,00 Eur (vieno tūstančių eurų) ir iš N. B. (N. B.) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalį dėl likusios neturtinės žalos atmesti.
Priteisti valstybei iš nuteistųjų A. Ž. ir N. B. (N. B.) po 113,50 Eur (vieną šimtą trylika eurų 50 euro cento) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2020 m. balandžio 23 d. kvitas serija BBB Nr. 038503 20/259), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.