Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-10-07 · Civilinė byla Nr. 2-1210/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
2-1210/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
V. Š.
Ieškovas
G. Š., J. Š.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1210/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.(S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2010 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria, civilinėje byloje Nr. 2-891-460/2010 pagal ieškovių G. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės G. Š. ir J. Š. kreipėsi į teismą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalinti ieškovės G. Š. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovo V. Š. 81 270 Lt piniginę kompensaciją, o atsakovui priteisiant ieškovei priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį; 2) atidalinti ieškovės J. Š. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovei iš atsakovo 34 615 Lt piniginę kompensaciją, o atsakovui priteisiant ieškovei priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės nurodė, kad nutraukus G. Š. ir A. Š. santuoką, buvo padalintas jiems bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausantis turtas, tarp jo ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, jog šis butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje G. Š. priklauso 54/100 nuosavybės teisės dalys, o A. Š. priklauso 46/100 nuosavybės teisės dalys. 2005-10-16 mirus A. Š., jo turtą lygiomis dalimis (po 23/100 viso turto dalis) paveldėjo vaikai V. Š. ir J. Š.. Šiuo metu visu ginčo butu naudojasi atsakovas V. Š., ieškovė G. Š. šiuo metu neturi galimybės įgyvendinti savo kaip savininkės teisių, kadangi atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Ieškovei J. Š. priklauso 23/100 buto adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalys, tačiau nurodyta buto dalis neatitinka nei vieno bute esančio kambario, ir, norėdama įgyvendinti savo, kaip savininkės teises, ieškovė turėtų gyventi viename kambaryje kartu su atsakovu, tačiau gyvenimas kartu viename kambaryje neįmanomas.

2010 m. kovo 25 d. ieškovių atstovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0005/09/00260, Nr. 0005/09/00857, Nr. 0005/09/00261, Nr. 0005/09/00854, Nr. 0005/09/00862, Nr. 0005/09/00863. Atstovas prašyme nurodė, kad minėtose vykdomosiose bylose yra pradėtas išieškojimas išieškotojo V. Š. naudai iš skolininkės G. Š. turto, esančio (duomenys neskelbtini) (54/100 dalys). Ieškovių teigimu, nesustabdžius išieškojimo, ieškinio tenkinimo atveju, nebus galima įvykdyti teismo sprendimo, kadangi ieškovė neteks turto, už kurį atsakovas turėtų sumokėti kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi patenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė išieškojimą vykdymo procese, vykdomosiose bylose Nr. 0005/09/00260, Nr. 0005/09/00857, Nr. 0005/09/00261, Nr. 0005/09/00854, Nr. 0005/09/00862, Nr. 0005/09/00863. Teismas nurodė, jog ginčo suma yra didelė, o dėl pradėto išieškojimo vykdomosiose bylose kyla grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai nesusiję su antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais ar jos priimtų patvarkymų panaikinimu. Antstolės vykdomi išieškojimo veiksmai nesusiję su nagrinėjama byla, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog siekiant užtikrinti tinkamą galimo ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesustabdžius išieškojimo, ieškovė G. Š. netektų nuosavybės teisės dalies, už kurią norėtų gauti kompensaciją – taip nukentėtų jos teisėti interesai gauti teisingą atlygį už perleidžiamo turto dalį (vykdomojoje byloje nepavykus parduoti turto iš varžytinių, atsakovas šį turtą galėtų perimti už mažesnę kainą, nei turtas iš tikrųjų yra vertas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog ieškovės prašo atidalinti joms priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, priteisiant iš atsakovo kompensaciją – atitinkamo turto dalies vertę pinigais. Tuo atveju, jei byloje būtų priimtas ieškovėms palankus teismo sprendimas, jo pagrindu pasikeistų buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Iš byloje pateikto 2010 m. kovo 17 d. antstolės B. Tamkevičienės rašto matyti, kad vykdomosiose bylose, kurias skundžiama nutartimi sustabdė pirmosios instancijos teismas, išieškomos skolos (bendra suma 29 333,34 Lt) iš skolininkės G. Š. (ieškovė nagrinėjamoje byloje) kreditoriaus (išieškotojo) V. Š. (atsakovas nagrinėjamoje byloje) naudai, ir areštuota 54/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (ginčo turtas nagrinėjamoje byloje). Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad antstolei pateiktas išieškotojo prašymas parduoti skolininkei priklausančią dalį minėto buto. Nagrinėjamoje byloje ieškovė G. Š. yra pareiškusi reikalavimą atidalinti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, priteisiant ieškovei iš atsakovo V. Š. 81 270 Lt piniginę kompensaciją. Civilinio proceso kodeksas numato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Todėl antstoliui ar jo pakviestam turto vertintojui įvertinus turtą, kuris bus parduotas prieš turto savininko valią, jo vertė paprastai būna mažesnė už rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, ieškovių atstovas pagrįstai atsiliepime nurodo, jog, nagrinėjamu atveju, nesustabdžius išieškojimo proceso ir pardavus ginčo turtą, o ieškinio tenkinimo atveju, priteisus iš atsakovo ieškinyje nurodytą sumą, teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skolų išieškojimas vykdomosiose bylose nesusijęs su nagrinėjama byla. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo susijęs su tuo pačiu turtu, kurį atsakovas (išieškotojas vykdomojoje byloje) prašo priverstinai realizuoti vykdymo procese, aukščiau paminėtose vykdomosiose bylose. Todėl apygardos teismas pagrįstas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Tačiau bylos medžiagos duomenimis, vykdomosiose bylose, kurias skundžiama nutartimi sustabdė pirmosios instancijos teismas, antstolė areštavo ir kitą ieškovei G. Š. priklausantį turtą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų dėl kito ieškovės G. Š. turto, tačiau, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, išieškojimo stabdymas iš kito skolininkei priklausančio turto, dėl kurio šioje byloje nėra ginčo, yra neproporcingas ir perteklinis, be to pažeidžia teisėtus išieškotojo interesus vykdymo procese (CPK 7 str., 145 str.).

Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Šiuo atveju, galimo ieškovėms palankaus teismo sprendimo tinkamas įvykdymas bus užtikrintas sustabdžius išieškojimą minėtose vykdomosiose bylose iš konkretaus turto, dėl kurio tarp šalių kilo ginčas - 54/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl pasakyto, pakeistina pirmosios instancijos teismo nutartis, panaikinant nutarties dalį, kuria sustabdytas išieškojimas vykdymo procese nurodytose vykdomosiose bylose iš kito skolininkei priklausančio turto, t. y. sustabdant vykdomosiose bylose išieškojimą iš G. Š. priklausančio ginčo turto - 54/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 4 p. 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį.

Rezoliucinę nutarties dalį išdėstyti taip:

,,Ieškovių G. Š. ir J. Š. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0005/09/00260, Nr. 0005/09/00857, Nr. 0005/09/00261, Nr. 0005/09/00854, Nr. 0005/09/00862, Nr. 0005/09/00863, iš G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančio turto – 54/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nutarties vykdymą pavesti antstolei Brigitai Tamkevičienei.“

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašus išsiųsti bylos šalims, antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Teisėjai: Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėKazys Kailiūnas