Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-10-01 · Civilinė byla Nr. e2-23955-1087/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
e2-23955-1087/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14245-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Surblienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
Atsakovas
D. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23955-1087/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14245-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 1 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Agnė Surblienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovui D. V. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo teismo nustatyti, kad A. V., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis (toliau –butas).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovė atlieka A. V., mirusios (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėja), palikimo perėjimo valstybei procedūras (e. b. l. 11). Nekilnojamojo turto registre palikėjos vardu registruota nuosavybės teisė į butą esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pagal 1995 m. lapkričio 14 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Palikėja ir atsakovas buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau butas nebuvo padalintas, todėl šis butas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe (e. b. l. 8, 14, 20). Atsakovas po palikėjos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą, todėl ieškovė kreipėsi į Kauno rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau po palikėjos mirties nėra išspręstas turto padalijimo klausimas (e. b. l. 15–16).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paveldėjimo teisė į palikėjos nuosavybės teise valdytą turtą perėjo valstybei, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl palikėjos turto, iki pastarosios mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu (sutuoktiniu), dalies nustatymo. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, vertinimą ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių kad santuokoje įgytas butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, darytina išvada, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl pripažįstama, jog palikėja ir atsakovas santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki palikėjos mirties valdė nekilnojamąjį turtą – butą (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei nepriteistina 1,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes ši suma mažesnė nei 3,00 Eur (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Agnė Surblienė