- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- ATP-332-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00051-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo A. L. administracinių teisės pažeidimų byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-01-09 apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini) vairavo P. S. priklausantį automobilį Renault Laguna, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, A. L. vartojo alkoholį (nustatytas 4,59 prom. girtumas). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta transporto priemonė, tvora. Vairuotojas neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės techninio paso. Šiais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127, 221, 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. nutarimu A. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skyrė 28 Eur baudą; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. skyrė 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. skyrė 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. skyrė 5 Eur baudą.
Remiantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrino ir A. L. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 900 (devynių šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. L. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą panaikinti.
A. L. skunde nurodo, kad 2016 m. sausio 8 d. apie 22.00 val. jam važiuojant (duomenys neskelbtini), dėl blogo matomumo ir slidžios kelio dangos, nesuvaldė vairuojamo automobilio Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso P. S., nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. A. L. skunde nurodo, kad išlipęs iš automobilio apžiūrėjo tvorą. Tvora, kurią apgadino, juosė gyvenamąjį namą, kuriame tuo metu nieko nebuvo. Automobilis buvo įstrigęs, vienas jo ištraukti ar juo išvažiuoti, neturėjo jokios galimybės. Nuėjo pas draugą L., paprašė padėti ištraukti įstrigusį automobilį. Tokioje padėtyje, automobilio palikti negalėjo, nes dalis automobilio buvo ant važiuojamosios kelio dalies ir tai iš esmės būtų kliudę kitiems eismo dalyviams. Buvo įsitikinęs, kad rytą, pasikalbėjęs su tvoros savininkais, jų atsiprašys ir su jais susitars dėl žalos atlyginimo, už apgadintą tvorą, o vairuotą automobilį ketino suremontuoti pats. Su L. Z. automobilį ištraukė ir nutempė į L. Z. kiemą, kuris yra vos už 500 metrų nuo apgadintos tvoros.
Skunde nurodoma, kad buvo penktadienio vakaras, su draugu išgėrė degtinės, dėl streso ir kūno sudėjimo apsvaigo, liko nakvoti pas L. Z.. 2016 m. sausio mėn. 8 d. rytą, apie 9.30 val. abu nuėjo prie apgadintos tvoros, pasižiūrėti, ar namuose jau yra tvoros savininkai. Artėjant link apgadintos tvoros, pamatė prie jos stovinčius žmones, kurie ėmė šaukti, keiktis, vartojant necenzūrinius žodžius, jį įžeidinėjo. Jie visiškai nesiklausė jo atsiprašymų, jo paaiškinimų ir jo siūlymų atlyginti žalą už apgadintą tvorą ir iškvietė policijos pareigūnus.
Šalies argumentai
A. L. nurodo, kad atvykę policijos pareigūnai ir įtarę, kad jis yra neblaivus, nustatė girtumą 4,59 prom. Policijos pareigūnai nusivežė jį į policijos komisariatą, surašė kažkokius dokumentus, diktavo ką rašyti, liepė pasirašyti ir eiti namo. Nurodo, kad jokių dokumentų ar jų nuorašų policijos pareigūnai A. L. nedavė. Jis nieko nežinojo apie paskirto teismo posėdžio laiką ir vietą. Tikėdamasis sulaukti teismo šaukimo, iš 2016 m. vasario 2 d. iš teismo gavo 2016 m. sausio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo skundžiamą nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, tik savo vairuojamu automobiliu, dėl nelaimingo atsitiktinumo šiek tiek apgadino tvorą, už kurios apgadinimą atėjo atsiprašyti savininkų ir jiems pasiūlyti atlyginti žalą. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad jis pasitraukiau iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, dėl mano padarytos žalos kitiems asmenims. Todėl šiuo atveju Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
Apelianto teigimu skundžiamą nutarimą, teismas priėmė visiškai jo neišklausęs, todėl padarė esminius proceso pažeidimus. Policijos pareigūnai jam administracinio teisės pažeidimo protokolo neįteikė ir jo neinformavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką ir priėmė nutarimą šališkai remiantis vien tik policijos pareigūnų byloje pateikta medžiaga. Nurodo, kad paaiškinimą pareigūnai jam diktavo, o vėliau ant kažkokio lapo liepė pasirašyti, taigi rašytinis pasiaiškinimas, esant 4,59 prom. girtumui negali būti teismo laikytinas tinkamu. Nurodo, kad teismas neapklausė tvoros savininkų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai tinkamai neužfiksavo duomenų dėl jo neva neteisėtų veiksmų, to pasekoje jie negalėjo tinkamai individualizuoti pažeidimo, kas matyti iš skundžiamo nutarimo turinio.
A. L. nuomone, pirmos instancijos teismo priimtas nutarimas prieštarauja ir aukštesnės instancijos teismų analogiško pobūdžio bylose formuojamai praktikai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal LVAT praktiką „Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti".
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo skundo netenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą. Institucija nurodo, kad visi skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės.
A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. L. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus.
Priešingai, negu tvirtinama skunde, A. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Iš patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimo ir apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad dėl įvykio faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Apeliantas neneigia, kad dėl slidžios kelio dangos, nesuvaldė vairuojamo automobilio Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į tvorą, kurią apgadino Skunde nurodo, kad su draugo pagalba automobilį iš eismo įvykio patraukė, o ryte ketino atsiprašyti sugadintos tvoros savininkų.
Eismo dalyvių pareigas, įvykus eismo įvykiui numato Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) XXIX skyrius. KET 220 punktas numato atvejus, kuomet į eismo įvykio vietą gali būti nekviečiama policija, t. y. jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Šiuo atveju turi būti pildoma eismo įvykio deklaracija arba eismo įvykio aplinkybės ir kita informacija aprašoma ant švaraus popieriaus lapo. Nagrinėjamu atveju, apgadintos namą juosiančios tvoros savininko, A. L. teigimu, namuose nebuvo. Pagal KET 222 punktą jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtine žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kadangi A. L. apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos automobilį patraukė, darytina išvada, kad A. L. pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kuriame už šį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. A. L. skunde nurodydamas faktines aplinkybes ir motyvus teigia, kad dėl slidžios kelio dangos atsitrenkęs į tvorą, jis tvorą nežymiai apgadino, patraukė automobilį iš įvykio vietos, tačiau ketino tvoros savininkams atlyginti žalą. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tvora apgadinta ne šiek tiek, kaip teigia skunde A. L., o byloje esančiose fotonuotraukose matyti žymūs tvoros apgadinimai ir akivaizdi žala. Apelianto teigimu, jis nepadarė minėto administracinės teisės pažeidimo, nes apgadintos tvoros savininkai jam pretenzijų nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. L. pasitraukdamas iš eismo įvykio, kurio metu padaryta žala, vietos ir nepranešdamas policijai apie įvykį, būdamas pilnametis asmuo turėjo suprasti ir suprato savo veiksmų neteisėtumą ir taip siekė išvengti atsakomybės. A. L. apeliaciniame skunde nurodomos pasitraukimo iš eismo įvykio priežastys ir jo ketinimai atsiprašyti apgadintos tvoros savininkų neturi reikšmės ir neatleidžia asmens nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. L. veiksmuose yra visi ATPK 130 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų požymiai. Jo kaltę dėl šių pažeidimų įrodo paties A. L. paaiškinimai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema, fotonuotraukos, taip pat apeliaciniame skunde išdėstyta argumentacija, patvirtina šių pažeidimų padarymo faktą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone už šiuos pažeidimus A. L. teisingai paskirtos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. L. po eismo įvykio norėdamas atsipalaiduoti gėrė alkoholinius gėrimus. KET 221 punktas reglamentuoja, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Taigi akivaizdu, kad A. L. teisingai protokole buvo kaltinamas pažeidęs kelių eismo taisyklių 221 p. Už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. A. L. neneigia fakto, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Byloje A. L. neblaivumo faktą patvirtina alkotesterio duomenys, pagal kuriuos jam nustatytas 4,59 prom girtumo laipsnis, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir paties A. L. paaiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmos instancijos teisams pagrįstai A. L. veiksmus perkvalifikavo iš ATPK 130² str. 1 d. į 126 str. 4 d., nes pagal bylos medžiagą A. L. anksčiau nėra baustas už ATPK 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Konstatuotina, kad A. L. veiksmuose yra visi ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai ir už šį pažeidimą pagrįstai paskirta minimali 579 Eur bauda.
Šalies argumentai
A. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas priėmė šališką nutarimą, neišklausė A. L. , vadovavosi tik pareigūnų byloje pateikta medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, kad pareigūnai nustatydami pažeidimo faktą padarė procesinių pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, nepažeidžiant ATPK normų. A. L. nurodo, kad ėjo pažiūrėti ar yra tvoros savininkai, norėjo jiems atlyginti padaryti žalą. Taigi nors ir būdamas neblaivus, suprato savo veiksmus, todėl argumentai, kad jis nieko neprisimena apie savo rašytą paaiškinimą, kad pareigūnai jam diktavo tekstą, vertintini kritiškai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. L. buvo supažindintas pasirašytinai su administracinio tesiės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Tai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką A. L. informuotas nebuvo. Pagal ATPK 272 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byloje negauta jokio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastys taip pat nenurodytos. Be to pažymėtina, kad asmuo turi būti atidus ir rūpestingas, žinodamas, kad jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turėtų domėtis administracinio tesiės pažeidimo proceso eiga. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai nekeliančių abejonių įrodymų pagrindžiančių A. L. kaltę padarius pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.