Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad jis socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje „L. B.“ 2024 m. sausio 14 d. paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo džiovintų musmirių vartojimą, pasakojo potyrius ir kvietė įsigyti produktų interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). O 2025 m. birželio 4 d. Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo už minėtą vaizdo įrašą paskyrė jam 1 400 Eur baudą. Pareiškėjas mano, kad Komisijos Sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, netinkamai pritaikius teisės aktą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Pirmiausia nesutinka su Komisijos išvada, kad jis propagavo ir reklamavo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, draudžiantį skelbti tokią informaciją visuomenės informavimo priemonėse. Anot pareiškėjo, tokią išvadą Komisija grindė teisės aktu –Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1403 (toliau – ir Įsakymas). Tačiau, pareiškėjo teigimu, Įsakymas jam buvo taikomas atgaline data. Nurodo, kad Įsakymu tik nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo įtraukta 17 psichoaktyvių medžiagų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (toliau – ir Sąrašas), tarp kurių buvo įtrauktos ir Skydabudinių grybų šeimos vienoje iš 15 Lietuvoje augančių musmirių rūšių – konkrečiai – Paprastojoje musmirėje esančios dvi psichoaktyviosios medžiagos – Muscimolis (Muscimol, 5 (aminomethyl)-1,2-oxazol-3(2H)-one) ir iboteninė rūgštis (Ibotenic acid, (S)-2-Amino-2-(3 hydroxyisoxazol-5-yl)acetic acid). O jis vaizdo įrašą paskelbė 2024 m. sausio 14 d. Tad teigia, kad į Sąrašą Paprastojoje musmirėje esančios dvi psichoaktyviosios medžiagos buvo įtrauktos tik praėjus beveik 1 metams po jo tariamų priešingų teisei veiksmų atlikimo. Dar pažymi, jog Paprastojoje musmirėje esančios dvi psichoaktyviosios medžiagos – Muscimolis (Muscimol, 5 (aminomethyl)-1,2-oxazol-3(2H)-one) ir iboteninė rūgštis (Ibotenic acid, (S)-2-Amino-2-(3 hydroxyisoxazol-5-yl)acetic acid), nėra draudžiamos vartoti asmenims, kuriems į Sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje, kurį jie vartoja teisėtai ir legaliai gydymo tikslais nustatyta tvarka, t. y. vartoja kaip vaistus, kurie gaminami įvairių farmacijos įmonių ir konkurencinėje prekyboje naudojasi įvairiomis savo vaistinių preparatų reklamavimo galimybėmis. Antra, nesutinka su Komisijos kita išvada, kad 2024 m. sausio 14 d. paskelbto vaizdo įrašo turinys yra sietinas konkrečiai su viena Skydabudinių (Pluteaceae) šeimos grybų genties – Musmirių (Amanita) rūšimi – Paprastąja musmire, kuri gali savo sudėtyje turėti 2 medžiagas, kurios tik nuo 2024 m. gruodžio 31 d. buvo įtrauktos Įsakymu į Sąrašą. Pareiškėjo teigimu, 2024 m. sausio 14 d. paskelbtame vaizdo įraše jo pasakytame teksto turinyje nėra jokio įvardijimo ne tik apie nurodytas ateityje būsimas uždraustomis medžiagomis, bet ir net konkretaus augalo – Skydabudinių grybų genties – Musmirių vienos iš rūšių – Paprastosios musmirės pavadinimo. Pažymi, kad pasaulyje auga apie 90 šių augalų – musmirių rūšių, ir kurių Lietuvoje auga 15 rūšių (Gelsvoji musmirė (Amanita citrina), Oranžinė musmirė (Amanita crocea), Šiurkščioji musmirė (Amanita francheti), Gelsvarudė musmirė (Amanita fulva), Geltonoji musmirė (Amanita gemmata) ir kitos – 14 iš kurių savo sudėtyje neturi draudžiamų ir tikėtina ateityje nebūsimų draudžiamomis medžiagomis medžiagų, o į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta Karališkoji musmirė – (Amanita caesarea) – nurodoma kaip skydabudinių šeimos valgomas grybas, turintis labai geras maistines savybes, todėl mano, kad Komisijos išvada, jog vaizdo turinyje jis kalbėjo konkrečiai apie ateityje būsimas uždraustas medžiagas, jų vartojimą, ar bent apie konkrečią Skydabudinių grybų genties – Musmirių konkrečios rūšies grybus – Paprastąsias musmires – galinčias turėti medžiagų, kurias po beveik metų sveikatos apsaugos ministerija įtrauks į draudžiamųjų be specialaus leidimo ar recepto naudotinų medžiagų sąrašą ir jų vartojimą propagavo ar skatino – yra visiškai subjektyvus bei nepagrįstas. Trečia, nesutinka su Komisijos vertinimu, kuriuo, jam sankcija taikoma būtent už aktyvius veiksmus, t. y. už vaizdo įrašo turinio sukūrimą ir patalpinimą 2024 m. sausio 14 d. bei vaizdo įrašu sukurtą žalą. Anot pareiškėjo, vaizdo įrašu negalėjo būti padaryta žala, nes veiksmai, kurie nėra neteisėti, net ir jeigu jie truktų ilgą laiką (nuo 2024 m. sausio 14 d. iki 2025 m. sausio 1 d.) negalima padaryti jokios žalos. Ketvirta, mano, jog skundžiamas Komisijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta ekonominio poveikio priemonė – 1 400 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.1. Socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje „L. B.“ 2024 m. sausio 14 d. pareiškėjas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo džiovintų musmirių vartojimą, pasakojo potyrius ir kvietė įsigyti produktų interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“.

5.2. Komisija 2025 m. balandžio 30 d. parengė Stebėsenos aktą.

Stebėsenos akte nustatyta, kad socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje „L. B.“ 2024 m. sausio 14 d. buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame viešai demonstruojamas džiovintų musmirių vartojimas, pasakojami potyriai ir kviečiama įsigyti produktų interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). L. B. (duomenys neskelbtini) sakė: (duomenys neskelbtini). Taip pat Stebėsenos akte nurodyta, kad 2024 m. sausio 14 d. vaizdo įraše buvo propaguojamas ir reklamuojamas narkotinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas. Tuo pažeidžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas, draudžiantis skelbti tokią informaciją visuomenės informavimo priemonėse.

5.3. Komisija 2025 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos viešosios informacijos“ kreipėsi į L. B. su prašymu iki 2025 m. gegužės 9 d. pateikti paaiškinimus dėl Stebėsenos akte nustatytų aplinkybių (pažeidimo).

5.4. Komisija 2025 m. gegužės 13 d. el. paštu paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus iki 2025 m. gegužės 26 d.

5.5. L. B. 2025 m. gegužės 26 d. el. paštu informavo Komisiją, kad 2024 m. sausio 14 d. paskelbtame video įraše buvo ne musmirės, o baravykai. Atsiprašė dėl kilusių nesklandumų ir nurodė daugiau taip nesielgsiantis.

5.6. 2025 m. birželio 4 d. įvyko Komisijos posėdis.

Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 48 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 48 straipsnio 3 dalimi, 2025 m. birželio 4 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo paskyrė L. B. 1 400 Eur baudą.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje „L. B.“ 2024 m. sausio 14 d. pareiškėjas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo džiovintų musmirių vartojimą, pasakojo potyrius ir kvietė įsigyti produktų interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“. Komisijos vertinimu, vaizdo įrašo turinys akivaizdžiai propaguoja psichotropinių medžiagų vartojimą, o tokia sklaida kelia pavojų visuomenės sveikatai, ypač nepilnamečių asmenų. Vaizdo įraše tiesiogiai teigiama, kad musmirės „(duomenys neskelbtini)“, demonstruojamas jų vartojimas ir skatinama jas įsigyti. Pateikiama žinutė formuoja klaidingą įspūdį, kad šių medžiagų vartojimas yra priimtinas ir naudingas. Taip pat nurodyta, jog Įsakymu buvo įtraukta 17 psichoaktyvių medžiagų į Sąrašą tarp kurių buvo įtrauktos ir šios paprastojoje musmirėje esančios dvi psichoaktyviosios medžiagos. Muscimolis (Muscimol, 5- (aminomethyl)-1,2-oxazol-3(2H)-one) ir iboteninė rūgštis (Ibotenic acid, (S)-2-Amino-2-(3- hydroxyisoxazol-5-yl)acetic acid) yra įtraukti į Sąrašą, kuriame esančios medžiagos draudžiamos vartoti, išskyrus atvejus, kai į Sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje. Komisija pažymi, kad 2024 m. sausio 14 d. paskelbtas vaizdo įrašas ne tik iškraipo faktus apie musmirių poveikį, bet ir sąmoningai skatina jų vartojimą, kas yra draudžiama pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame teigiama, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje propaguojamas ir (ar) reklamuojamas narkotinių, psichotropinių ir (ar) kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas.

Papildomai Sprendime atkreiptinas dėmesys, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) draudžia skleisti turinį, skatinantį pavojingą elgesį, ypač susijusį su sveikata. Pagal šios direktyvos 6a straipsnį, valstybės narės imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, kurios gali pakenkti nepilnamečių fiziniam, psichiniam ar doroviniam vystymuisi, būtų teikiamos tik taip, kad nepilnamečiai jų įprastai negalėtų girdėti ar matyti. Tokios priemonės, be kita ko, gali būti transliavimo laiko parinkimas, amžiaus patikrinimo priemonės ar kitos techninės priemonės. Jos turi būti proporcingos galimai programos žalai. Taip pat Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų reklama draudžiama.

Komisijos vertinimu, 2024 m. sausio 14 d. paskelbtas vaizdo įrašas pasiekė platų auditorijos ratą – L. B. paskyros sekėjų skaičius viršija 58 000, įrašas sulaukė 40 patiktukų, įkeltas įrašas buvo daugiau nei prieš metus ir sulaukė daugiau nei 3 100 peržiūrų. Ir nors vaizdo įrašas buvo įkeltas tuo metu kai musmirės nebuvo įtrauktos į Sąrašą, netgi po įtraukimo į Sąrašą, ginčo vaizdo įrašas buvo pasiekiamas beveik puse metų. Vaizdo įrašas buvo pasiekiamas ilgą laiką, viešai prieinamas, turėjo sąmoningą reklaminį pobūdį ir siekį skatinti neleistiną elgesį. Psichotropinių medžiagų vartojimo skatinimas turi būti vertinamas kaip pavojingas precedentas, ypač atsižvelgiant į sklaidos kanalą – socialinį tinklą, kuriuo aktyviai naudojasi ir nepilnamečiai asmenys. Tad Sprendime nurodyta, jog vaizdo įrašas buvo paskelbtas socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, kuris neturi veiksmingų priemonių riboti nepilnamečių prieigą, todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, kad turinį galėjo matyti ir nepilnamečiai.

Komisija taip pat Sprendime atkreipia dėmesį, kad 2024 m. sausio 14 d. paskelbtas vaizdo įrašas yra žalingas nepilnamečiams ir visuomenėje augančių narkotinių ir ar (psichotropinių) medžiagų vartojimo kontekste. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir NAKTD) duomenimis, narkotikų vartojimas tarp paauglių šalyje auga. Statistika rodo, kad kasmet didėja ir apsinuodijimų narkotinėmis medžiagomis skaičius. NAKTD 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime kokius nors narkotikus vartojo 23,4 proc. 15-29 m. jaunimo, kai 2016 m. tokių buvo tik 19 proc. Kasmet auga ir nepilnamečių apsinuodijimų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis statistika. Komisijos nuomone, 2024 m. sausio 14 d. paskelbtas vaizdo įrašas, kuomet fiksuojamas augantis jaunimo susidomėjimas alternatyvia psichotropika yra gana pavojingas precedentas, kuris skatina nepilnamečius dar labiau domėtis ir (ar) vartotis panašias medžiagas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris draudžia skelbti tokią informaciją visuomenės informavimo priemonėse.

Dar Sprendime nurodyta, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina, jog Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio Įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų, leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą, gali už šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. O Įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad transliuotojui, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, <….> gali būti skiriama bauda iki 3 procentų transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o tais atvejais, kai bendrąsias metines pajamas apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki vieno šimto tūkstančių eurų. Tad Sprendime atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus paskleistos informacijos apimtis, vaizdo įrašo peržiūrų skaičių, nurodyta, jog Komisijos nuomone poveikio priemonės tikslai bus pasiekti L. B. skiriant Įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą. L. B. yra fizinis asmuo, todėl apskaičiuoti bendrąsias metines pajamas už praėjusius ūkinius metus yra netikslinga. Vertinant baudos dydį, svarbu atsižvelgti į pažeidimo trukmę (vaizdo įrašas paskelbtas 2024 m. sausio 14 d. ir buvo prieinamas iki 2025 m. gegužės 26 d.), pavojingumą (vaizdo įrašą peržiūrėjo daugiau nei 3 100 žmonių ir paskleista informacija yra ypač žalinga jauniems asmenims augančio psichotropinių medžiagų vartojimo kontekste). Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, tikslinga L. B. skirti beveik vieno vidutinio atlyginimo dydžio baudą – 1400 eurų (remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento pateikta informacija 2024 IV ketv. vidutinis atlyginimas („į rankas“) siekė 1432,2 Eur).

5.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

6. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje propaguojamas ir (ar) reklamuojamas narkotinių, psichotropinių ir (ar) kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų.

Įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. <...>.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad Komisija visiškai pagrįstai pareiškėjo atliktus veiksmus kvalifikavo kaip Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą.

8. Pareiškėjas teigia, kad Sprendime esantis konstatavimas, jog jis socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje „L. B.“ 2024 m. sausio 14 d. paskelbtame vaizdo įraše propaguoja ir reklamuoja narkotinių, psichotropinių ir kitų psichinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą yra grindžiamas atbuline data taikomu teisės aktu, t. y. Įsakymu, kuriame tik nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo įrauktos į Sąrašą medžiagos, esančios paprastosiose musmirėse (muscimolis ir iboteninė rūgštis).

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos, nors pareiškėjo video ir buvo įkeltas į socialinį tinklą tik 2024 m. sausio 14 d., tačiau jis buvo pasiekiamas internetinėje erdvėje iki 2025 m. gegužės 26 d. Šiuo atveju sutiktina su Komisijos argumentais, kad pažeidimas yra tęstinis, nors jis prasidėjo tada, kai minėtos medžiagos dar nebuvo įrašytos į Sąrašą, tačiau jis tęsėsi ir vėliau (po 2025 m. sausio 1 d.) bei buvo nutrauktas (įrašas pašalintas iš internetinės erdvės) tik 2025 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus beveik pusei metų, kai minėtos medžiagos jau buvo įtrauktos į Sąrašą. Taigi, pareiškėjo argumentai nepašalina pareiškėjo padaryto pažeidimo, kuris vertinamas kaip tęstinis. Antra vertus, pats pažeidimo padarymo pobūdis, t. y. paskleistos informacijos turinys, kai pareiškėjas viešai demonstruoja, kaip valgo musmires ir nusako savo teigiamus pojūčius po jų vartojimo, be to, nurodoma, kad musmirių poveikis yra geresnis nei alkoholio ir tabako, iš esmės atitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos draudžiamos informacijos skelbimą visuomenės informavimo priemonėse. Tad net jeigu realiai pareiškėjas ir būtų valgęs baravyką, tai nekeistų esmės.

Kaip matyti iš bylos, vaizdo įraše, kurį paskelbė pareiškėjas, propaguojamas ir reklamuojamas draudžiamų medžiagų vartojimas, pateikiamas kaip priemonė sąmonės būsenai keisti ir apsvaigimui pasiekti, o ne gydymo tikslais. Vaizdo įraše teigiama, kad musmirės „(duomenys neskelbtini)“, skatinama jas įsigyti. Toks turinys sudaro įspūdį, kad šių medžiagų vartojimas yra priimtinas ir naudingas, o tai prieštarauja visuomenės sveikatos apsaugos interesams. Taigi, pareiškėjo argumentai, susiję su leidimu vartoti minėtas medžiagas gydymo tikslais, neturi nieko bendro su pareiškėjos atliktais veiksmais ir jų pobūdžiu.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais pareiškėjo teiginiais. Minėta, kad pats paskleistos informacijos turinys, kai pareiškėjas viešai demonstruoja, kaip valgo musmires ir nusako savo teigiamus pojūčius po jų vartojimo (duomenys neskelbtini), - rodo, kad jis vartojo grybą dėl psichoaktyvaus jo poveikio. Be to, vaizdo įraše pareiškėjas ne tik pats vartoja, bet ir kviečia kitus įsigyti musmirių iš konkretaus tinklalapio. Taigi, nors pareiškėjas formaliai neįvardijo konkrečios musmirės rūšies, vaizdo įrašo kontekstas, vartojimo demonstravimas, subjektyvių pojūčių nupasakojimas ir vartojimo skatinimas leidžia aiškiai identifikuoti, kad buvo kalbama apie psichoaktyvų musmirės (tai atitinka Paprastosios musmirės) vartojimą. Tokie veiksmai, kaip anksčiau minėta, iš esmės visiškai atitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos draudžiamos informacijos skelbimą visuomenės informavimo priemonėse.

11. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad įstatymas nedraudžia maistui naudoti paprastąją musmirę, o specialistai vienareikšmiškai laikosi nuomonės, jog tokį grybą tinkamai termiškai apdorojus, jo sudėtyje nebegali likti kenksmingų medžiagų.

Tačiau šie pareiškėjo teiginiai niekaip nepaneigia jo padaryto pažeidimo. Minėtų grybų (paprastosios musmirės) galimas naudojimas maistui (nors tokie teiginiai taip pat yra abejotini ir ginčytini), šiuo atveju niekaip nekoreliuoja su pareiškėjo paskleistu minėtu turiniu, kuris aiškiai identifikuojamas kaip draudžiamos informacijos, numatytos Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte, skelbimas.

12. Pareiškėjas nesutinka su Komisija, kad jis padarė žalos. Teigia, kad teisėtais veiksmais, net jeigu jie ir truktų ilgą laiką, negalima padaryti jokios žalos.

Tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Byloje, priešingai negu teigia pareiškėjas, nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai. O šiais veiksmai daroma žala yra neabejotina, ypač nepilnamečiams vaikams, kurie pagrinde ir yra pareiškėjo socialiniuose tinkluose kuriamo turinio sekėjai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo teiginiai niekaip nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų.

14.Pareiškėjas dar teigia, kad Komisijos Sprendimas iš esmės neatitinka VAĮ reikalavimų.

Tačiau teisėjų kolegija tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip deklaratyvius ir visiškai nepagrįstus. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai individualizuotos, nurodytas teisinis pagrindas, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo padarytas pažeidimas yra kvalifikuotas pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą; motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus. Tad skundžiamas Sprendimas, priešingai negu teigia pareiškėjas, iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

15. Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų, leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą, gali taikyti šias poveikio priemones: už šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams (1 punktas).

Transliuotojui, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą <...> gali būti skiriama bauda iki 3 procentų transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o tais atvejais, kai bendrąsias metines pajamas apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki vieno šimto tūkstančių eurų (Įstatymo 48 straipsnio 3 dalis).

16. Komisija, įstatymų nustatyta tvarka taikydama poveikio priemones, atsižvelgia į: 1) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pavojingumą; 2) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo trukmę; 3) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pasekmes; 4) transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Komisija, taikydama poveikio priemones, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes (Įstatymo 48 straipsnio 9 dalis).

Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 9, 10, 11 dalyse nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Įstatymo 48 straipsnio 12 dalis).

17. Kaip matyti iš bylos, Komisija Sprendimu pareiškėjui paskyrė 1 400 Eur baudą. Pareiškėjas iš esmės neginčija pareiškėjui parinktos poveikio priemonės rūšies ir pačios paskirtos baudos dydžio. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pareiškėjui parenkant poveikio priemonės rūšį ir skiriant konkretaus dydžio baudą – 1 400 Eur, būtų pažeistos teisės aktų nuostatos. Pareiškėjui paskirta bauda – 1 400 Eur, iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui.

18. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.

Taigi, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

19. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

20. Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. O Atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.