Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, nukentėjusiajam A. L., jo atstovui advokatui Henrikui Albertui Markavičiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Romanui Lupeikai, viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1974-07-07, lietuvis, LR pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 144 str.

Aprašomoji dalis

nustatė

V. L. 2012 m. vasario 28 d., naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namo, esančio Jundulų k., Skuodo r., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sumušdamas, tai yra suduodamas kirvio pentimi ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam A. L. į galvą, sukėlė pastarajam fizinį skausmą.

Be to V. L. paliko be pagalbos, kai gresia pavojus kito žmogaus gyvybei ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent: jis 2012 m. vasario 28 d., naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namo, esančio Jundulų k., Skuodo r., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sumušdamas sudavė kirvio pentimi ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam A. L. į galvą. Sudavęs smūgį kirviu nukentėjusiajam, V. L. norėdamas kambaryje užkurti krosnį, malkas apipylė benzinu bei benzino prilaistė kambaryje ant grindų. Uždegus krosnyje esančias malkas, ugnis persimetė į kambarį ir kilo gaisras. Tokiu būdu V. L. sukėlęs pavojų A. L. gyvybei jam nepagelbėjo, o palikęs gulėti namo kambaryje iš įvykio vietos pasišalino. Kambaryje paliktas A. L. mirė gaisro metu užtroškęs dūmais, sunkiai apsinuodijęs smalkėmis bei patyręs kvėpavimo takų ir kūno paviršiaus terminius nudegimus.

K. V. L. prisipažino kaltu ir teismui parodė, kad jis su žuvusiuoju A. L. buvo draugai nuo mokyklos laikų. Apie savaitę laiko iki įvykio jie gėrė nepertraukiamai alkoholinius gėrimus ir per tą laiką nebuvo išsiblaivę. 2012-02-28 naktį tarp jų įvyko konfliktas, tačiau dėl buvusio girtumo dėl ko jie pykosi, ir kas buvo konflikto iniciatorius nepamena. A. L. jam kumščiu trenkė į nosį, po ko jis A. L., šalia buvusiu kirviu, trenkė gulinčiam lovoje vieną kartą kirvio pentimi į dešinį smilkinį, ir išėjo kurti pečiaus, nes namuose buvo labai šalta. Smūgio kirviu stiprumo apibūdinti negali, nes nepamena. Priskaldęs malkų, kad greičiau užkurtų ugnį, į pečių įpylė namuose laikyto benzino, kuriuo apsilaistė drabužius, tačiau drabužių nepersivilko bei dėl neblaivumo nesuvokdamas kad elgiasi pavojingai, kūrė ugnį degtukais. Esant krosnyje benzino, staigiai šoktelėjo liepsna, kuri persimetė jam ant rankų, striukės, apdegė plaukai. Šalia stovėjo 5 litų plastikinė talpa su benzinu, kuri užsidegė bei tuoj pat užsidegė visa patalpa, kur buvo krosnis. Nemastydamas išbėgo iš namo į lauką, palikęs A. L. namo viduje. Dėl patirto šoko bei būdamas išsigandęs ir dėl neblaivumo jis nemąstė, kad reikia mėginti suteikti pagalbą namuose likusiam draugui. Padėti ištrūkti iš degančio namo A. L. jis galėjo per kambario langą, kur buvo A. L., pakviesti netoliese gyvenančius kaimynus, tačiau jis pabėgo į mišką. Tik praėjus laikui, jis prisiminė, kad degančiuose namuose liko draugas. Nurodė, kad gailisi, jog sudavė draugui ir paliko jį nelaimėje. Atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 142-159).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 414/12(03) nustatyta, kad V. L. padaryti smulkūs I-II A laipsnio odos nudegimai dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje I delninio sąnario ir II piršto pamatinės falangos srityse, galvos plaukuotosios dalies plaukų galų pažeidimas, smulki netaisyklingos formos poodinė kraujosruva nosies galo dešinėje pusėje. Nosies sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, visi sužalojimai gavosi termiškai paveikus galvos plaukuotąją dalį ir dešinę plaštaką. Minėti sužalojimai yra vienodo senumo ir padaryti maždaug 1-2 paras iki objektyviosios apžiūros. Objektyviosios apžiūros metu nustatyti sužalojimai ir jų atsiradimo mechanizmas neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms (t. 1, b. l. 57-58).

2012-02-28 daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. L. pateikė rūbus: pilkos spalvos medžiaginę striukę, medžiaginį darbinį švarką, darbines kelnes (t. l, b. l. 14).

2012-02-28 daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. L. pateikė kirvį (t. l, b. l. 15).

2012-03-05 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2012-02-28 V. L. pateikti rūbai, A. L. pateiktas kirvis ir papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastas kirvis. Apžiūros metu nustatyta, kad pateikti rūbai sutepti purvu ir medžiaga, panašia į smalą. Papildomo įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas kirvis smarkiai apdegęs (t. l, b. l. 64-79).

Taigi surinktų įrodymų analizė ir įvertinimas teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo V. L. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, tai yra paties kaltinamojo V. L. parodymais, įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialisto išvadomis ir kitais įrodymais. Surinkti įrodymai prieštaravimų ir abejonių dėl kaltinamojo kaltės nekelia ir tiksliai atskleidžia kaltinamojo V. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, o būtent, kad kaltinamasis V. L. būdamas neblaivus tyčia sudavė kirvio pentimi nukentėjusiajam A. L. ne mažiau vieno smūgio į galvą, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, po ko jis dėl neatsargumo, uždegęs krosnyje malkas ir ugniai persimetus į kambarį, dėl ko kilo gaisras, tokiu būdu sukėlęs pavojų A. L. gyvybei jam nepagelbėjo, o palikęs gulėti namo kambaryje iš įvykio vietos pasišalino ir A. L. paliktas kambaryje mirė gaisro metu užtroškęs dūmais, sunkiai apsinuodijęs smalkėmis bei patyręs kvėpavimo takų ir kūno paviršiaus terminius nudegimus. Kaltinamasis nors ir nenumatė, kad tokiais jo veiksmais bus padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir jis užtrokš dūmais, apsinuodys smalkėmis ir patirs nudegimus dėl sukelto gaisro, dėl ko mirs, bet turėjo ir galėjo tai numatyti. Specialisto išvada nustatyta, jog kaltinamojo V. L. padaryti neatsargūs veiksmai prieš A. L. turi priežastinį ryšį su A. L. mirtimi. A. L. gyvybės atėmimas dėl neatsargumo - nusikalstamo nerūpestingumo, numatyto BK 16 str. 3 d. Kaltinamojo kaltė pagal BK 132 str. 1 d. visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Nustatyta, kad tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų dėl smūgio sudavimo kirvio pentimi nukentėjusiajam į galvą ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai.

Kaltinamojo V. L. veika teisingai kvalifikuota, o jo padarytos veikos kvalifikuojantis požymis yra - gyvybės kitam žmogui atėmimas (LR BK 132 str. 1 d.). Po padaryto neatsargaus gaisro sukėlimo kaltinamasis, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju A. L., kurio gyvybei grėsė pavojus, iš įvykio vietos pasišalino, ši jo veika teisingai kvalifikuota ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnio dispoziciją.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų pasekmių, prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas. Sunkinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. L. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvą ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. V. L. padarė du nesunkius ir vieną neatsargų nusikaltimą. Veikos yra baigtos, nesunkūs nusikaltimai padaryti tyčia, neatsargus nusikaltimas - padarytas dėl neatsargumo, kadangi darydamas šią veiką kaltinamasis numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus padarinius (sukeltas gaisras), bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Kaltinamasis nebandė suteikti nukentėjusiajam pagalbos.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo V. L. asmenybę: nusikaltimų padarymo metu jis nebuvo teistas, duomenų, kad jis po šių nusikaltimų padarymo būtų padaręs kitus nusikaltimus nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbingas ir dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas gerai, jis apibūdinamas kaip ramaus būdo, priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos kabinetų įskaitose neįrašytas. Todėl atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant kaltinamajam V. L. už nusikaltimų, numatytų LR BK 132 str. 1 d., 140 str. 1 d., 144 str. padarymą laisvės atėmimo bausmes subendrinant jas dalinio sudėjimo būdu. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. L., pareiškė baudžiamojoje byloje 63 685,20 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamasis kaltinamojo atlyginti dėl nusikalstamos veikos jo patirtą 60 000 Lt neturtinę žalą, bei patirtą 3685,20 Lt turtinę žalą.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro 3685,20 Lt laidojimo išlaidos.

Kaltinamasis savo iniciatyva nėra atlyginęs nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, ji pagrįsta rašytinais įrodymais, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad dėl A. L. mirties dvasinių išgyvenimų patyrė jo tėvas A. L..

Byloje nėra duomenų, bylojančių apie itin glaudžius, artimus A. L. dvasinius ryšius su žuvusiuoju A. L., taip pat apie intensyvų abipusį bendravimą. Civilinis ieškovas teisiamajame posėdyje negalėjo konkrečiai įvardinti, dėl ko prašo būtent tokios kompensacijos, kokią nurodė civiliniame ieškinyje (60000 Lt) – A. L. nurodė, kad reikės padėti žuvusio brolio ir sesers šeimoms pragyventi, akcentavo po sūnaus mirties paaštrėjusias sveikatos problemas, susijusias su stuburu bei tai, kad neturės pagalbos dirbant namų ruošos darbus (2 t., 72-77 b. l.). Tačiau iš paties nukentėjusiojo parodymų yra aišku, kad jis palaikė ryšius su sūnumi A. L., bendravo su juo, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netikėtos pastarojo mirties, jis patyrė negatyvius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl turi teisę reikalauti piniginės kompensacijos už tai.

Taip pat atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę - neatsargus nusikaltimas, dėl ko neturtinės žalos dydis laikomas mažesniu, tačiau tyčinių itin grubių specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų pasėkoje - kaltinamojo turtinę padėtį, į aukščiau aptartą turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes žuvusiojo A. L. elgesys – girtavimas kartu su kaltinamuoju nepertraukiamai apie savaitę laiko. Tačiau atsižvelgiant į surinktus įrodymus dėl nukentėjusiojo ryšio su žuvusiuoju pobūdžio ir artimumo - su senyvo amžiaus tėvu A. L. kartu gyveno tuomet kai jis nebūdavo išvykęs, duomenų, kad žuvusysis dirbo nėra, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad jo sūnus dirbo, tačiau niekada nesakė kur ir ką dirbo, tačiau grįžęs į namus turėdavo pinigų ir jam padėjo materialiai. Darytina išvada, kad jo ryšys buvo nors ir artimas bei nuolatinio pobūdžio, tačiau akivaizdžiai mažesnio intensyvumo, mažiau įtakojantis jo elgesį, nes nukentėjusysis žinojo apie tai, kad jo sūnus turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Netikėtai mirus A. L., jo tėvas A. L. patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus dėl savo ateities.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, bei priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – kaltinamojo – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kaltinamasis padarytos neturtinės žalos savo iniciatyva neatlygino su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Negrįžtamos neigiamos pasekmės – A. L. mirtis, kilo dėl neatsargių V. L. veiksmų. Tačiau kaltinamasis nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti neigiamų pasekmių ir nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus. Jis savo neteisėtais veiksmais sukėlė sunkias pasekmes – buvo atimta kito asmens gyvybė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinus aptartas neturtinės žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad A. L. priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina, atitinkamai – iki 20000 Lt.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

2012-01-14 nutartimi taikytas V. L. laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje.

Dėl daiktinių įrodymų ir dokumentų

V. L. rūbai, du kirviai, paketai su pelenų iš įvykio vietos pavyzdžiais, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktinis įrodymas – DVD diskas su kaltinamojo V. L. parodymų patikrinimo įvykio vietoje vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos.

Nustatyta, kad 100 litų, paimtas iš kaltinamojo V. L., saugomas Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK, priklausė žuvusiajam A. L., todėl jis perduotinas nukentėjusiajam A. L..

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų – asmens tapatybės kortelės, paėmimas, parinktas 2012-03-28 V. L. atžvilgiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 132 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 144 str.

Pagal baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį skirti 2 metus laisvės atėmimo bausmę.

Pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Pagal baudžiamojo kodekso 144 straipsnį skirti 1 metus laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dviems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.

Remiantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės dydį įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01 ir suėmimo laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2012-03-28.

Pritaikius LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti turtinę 3685,20 Lt žalą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo V. L. nukentėjusiajam A. L. 3685,20 litus turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

2012-01-14 nutartimi taikytą V. L. laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio atlyginimo A. L..

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų – asmens tapatybės kortelės, paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. L. rūbus, du kirvius, paketus su pelenų iš įvykio vietos pavyzdžiais, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – DVD diską su kaltinamojo V. L. parodymų patikrinimo įvykio vietoje vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

A. L. perduoti 100 litų nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis skundžiamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.