- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- I-1318-142/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- K. Z.-S.
- Atsakovas
- Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Inteli Generics Nord“, UAB „Corpus Medica“, AV Medical Consulting
- Advokatai
- Daris Miniotas
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai K. Z.-S., pareiškėjos atstovui J. S., atsakovės atstovei Linai Laurinavičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltijos Bitė“ atstovui S. S., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GLAXOSMITHKLINE LIETUVA“ atstovui advokatui Dariui Miniotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. Z.-S. skundą dėl įpareigojimo suteikti informaciją atsakovei Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Inteli Generics Nord“, UAB „Corpus Medica“, AV Medical Consulting s. r. o., UAB „Baltijos Bitė“, UAB „Elme Messer LIT”, UAB „GLAXOSMITHKLINE LIETUVA“, UAB „Aconitum“, AB “Sanitas”,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja K. Z.-S. (toliau - pareiškėja) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1–3), kuriame prašo įpareigoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT, atsakovė) nedelsiant pateikti pareiškėjai vaistinių preparatų, kurių rinkodaros teisė suteikta 2011 m. taikant nacionalinę procedūrą pagal pripažinto medicininio vartojimo paraiškas, farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolų nuorašus.
Pareiškėja 2013 m. vasario 6 d. padavė patikslintą skundą (t. I, b. l. 111–115), kuriame prašo įpareigoti VVKT pateikti K. Z.-S. vaistinių preparatų, kurių rinkodaros teisė suteikta 2011 m. taikant nacionalinę procedūrą pagal pripažinto medicininio vartojimo paraiškas, t. y.: 1) Mioxidil Inteli 2 proc. odos tirpalas; 2) Efilinas Sopharma 24 mg/ml injekcinis/difuzinis tirpalas; 3) Clobetasol AV 0,5 mg/g kremas; 4) Terbinafine-Baltijos Bitė 10 mg/g kremas; 5) KETOPROFEN SPHARMA 2,5 proc. gelis; 6) DIAZOTO OKSIDAS ELME MESSER GAAS 100 proc. medicininės dujos, suskystintos; 7) Benfotiaminas Baltijos Bitė 300 mg plėvele dengtos tabletės; 8) Panadol Advance 500 mg plėvele dengtos tabletės; 9) Venosan 250 mg kietosios kapsulės, vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolo dalyje „Klinikinių tyrimų rezultatų (klinikinio saugumo ir veiksmingumo) vertinimas“ pateiktą informaciją: kiekviename tyrime dalyvavusių pacientų skaičių, kiekvieno tyrimo dizainą, kiekvieno tyrimo metu naudotus saugumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2013 m. balandžio 29 d. pareiškėja skundą patikslino ir papildė (t. II, b. l. 71) ir prašė: 1) panaikinti VVKT 2012 m. spalio 2 d. raštą Nr. (1.22)2R4-1453; 2) tenkinti 2013 m. vasario 6 d. teismui pateiktą skundą (2013 m. sausio 6 d. datos). Papildytas skundas buvo priimtas teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Skunde (ir patikslintame skunde) pareiškėja paaiškina, kad 2012 m. birželio 19 d. raštu kreipėsi į VVKT, prašydama pateikti vaistinių preparatų, kurių rinkodaros teisė suteikta 2011 m. taikant nacionalinę procedūrą pagal pripažinto medicininio vartojimo paraiškas, farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolus. Atsakovė, 2012 m. spalio 2 d. raštu atsisakiusi pateikti šiuos protokolus pareiškėjai ir nesuteikdama galimybės visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu, pažeidė Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Pareiškėja remiasi ir Farmacijos įstatymo 74 straipsnio 2 dalimi. Aiškina, kad šios Farmacijos įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad vaistinių preparatų farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų vertinimo protokolai, kuriuose turi būti pagrįstas sprendimas suteikti rinkodaros teisę kiekvienai vaistinio preparato indikacijai, išskyrus juose esančią konfidencialaus komercinio pobūdžio informaciją, yra vieša informacija. Pareiškėja remiasi Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalimi, nustatančia informacijos, laikomos komercine (gamybine) paslaptimi kriterijus. Teigia, kad komercine (gamybine) paslaptimi gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006. Teigia, kad prašyta informacija neatitinka kriterijų, pagal kuriuos ją galima būtų vertinti kaip komercinę (gamybinę) paslaptį. Priešingai, buvo prašoma informacijos, kuri yra viešai prieinama, nes iš jos galima spręsti, ar su registruotu vaistu buvo atlikti būtini klinikiniai tyrimai, ar pakankamas tiriamųjų skaičius juose dalyvavo, t. y., ar tinkamai įrodytas jo saugumas ir veiksmingumas. Dalyvavusių tiriamųjų skaičius ir saugumo bei veiksmingumo vertinimo kriterijai nepriklauso nuo taikytų tyrimų metodų ir jų neatspindi, todėl negali sudaryti komercinės paslapties. Tyrimo dizaino elementai (atviras, aklas, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas, randomizuotas ir t. t.) yra universalūs, naudojami visuose atliekamuose klinikiniuose tyrimuose, ir negali būti laikomi „klinikiniuose tyrimuose taikytų metodų specifinėmis detalėmis“, kaip nurodyta skundžiamame sprendime paminėtame konfidencialios informacijos sąraše, todėl tokios informacijos atskleidimas negali būti komerciškai žalingas, nes jame nėra detalaus tyrimo metodo aprašymo, jo specifinių detalių, o tik tyrimo bendras apibūdinimas visuotinai žinomai terminais. Tai patvirtina faktas, kad VVKT tinklapyje skelbia vykstančių tyrimų dizainą. Jeigu net kuriamų vaistų klinikinių tyrimų dizainas nėra komercinė paslaptis, tai akivaizdu, kad registruotų ir visuomenei prieinamų vaistų dizainas, parodantis, ar su vaistu buvo atlikti būtini tyrimai, turi būti vieša informacija. Būtent todėl reikalavimas skelbti šią ir kitą informaciją apie registruotus vaistus yra nustatytas 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais, su pakeitimais ir ją įgyvendinančiame Farmacijos įstatyme. Pareiškėja remiasi Europos Ombudsmeno 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu dėl skundo Nr. 2560/2007/BEH prieš Europos vaistų agentūrą, kuriame akcentuojama, kad ne visa institucijos turima informacija apie verslo subjektą ir ne visi asmens duomenys laikytini konfidencialiais, šios informacijos teikimas suinteresuotiems asmenims gali būti ribojamas tik nustačius, kad tai tikrai pažeistų asmens teisę į privatumą arba padarytų realią žalą vaistų pramonės komerciniams interesams, bei įvertinus, ar konkrečiu atveju visuomenės interesas gauti informaciją nėra svarbesnis. Pareiškėjos nuomone, VVKT priėmė skundžiamą sprendimą net nenagrinėjusi protokolų, o remdamasi tik prielaida, kad juose gali būti konfidencialios informacijos. VVKT ignoravo Farmacijos įstatymo reikalavimą, kad tą konfidencialią informaciją pati privalėjo surasti ir ištirti tuoj po to, kai įregistravo atitinkamus vaistus. VVKT, nepateikdama šių vertinimo protokolų, pažeidė pareiškėjos teisę gauti informaciją, numatytą Konstitucijos 25 straipsnyje ir Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnyje bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Minėtame įstatyme nėra nei vieno pagrindo, leidžiančio VVKT atsisakyti teikti informaciją (Minėto įstatymo 16 straipsnis numato tokius pagrindus). Pareiškėja 2012 m. birželio 19 d. raštu prašė iš VVKT tik klinikinių tyrimų duomenų, esančių vertinimo protokolo dalyje „Klinikinių tyrimų rezultatų (klinikinio saugumo ir veiksmingumo) vertinimas“. Skundžiamas VVKT atsakymas yra klaidinantis ir dėl to, kad Europos vaistų agentūra (ES institucija, kurioje Lietuvą atstovauja VVKT darbuotojai) ir Vaistų agentūrų vadovai (Europos ekonominės erdvės nacionalinių vaistų kontrolės tarnybų tinklas, į kurį įeina ir VVKT vadovas) 2012 m. kovo 9 d. priėmė gaires dėl komerciškai konfidencialios informacijos ir asmens duomenų identifikavimo rinkodaros teisės paraiškoje – informacijos teikimo (platinimo) po rinkodaros teisės suteikimo, kuriose priimtas susitarimas dėl skleidžiamos informacijos, kokia informacija yra vieša, o kokia turėtų būti „ištrinama“ skelbiant nacionaliniu būdu įregistruotų vaistų vertinimo protokolus bei teikiant informaciją asmenims pagal prašymus. Šiose gairėse aiškiai nurodyta, kad informacija, apimanti ikiklinikinius ir klinikinius vaisto tyrimus bei nacionalinės tarnybos atliktas šių duomenų vertinimas nėra per se komerciškai konfidenciali, kad bendrais bruožais, klinikinių tyrimų duomenys laikomi informacija, kuri gali būti viešinama, nes ji nelaikoma nei komerciškai konfidencialia, nei saugotinais asmens duomenimis, kad išimtiniais ir įrodymais pagrįstais atvejais, skyrium imant atvejus, kai buvo naudojami inovatyvūs tyrimų dizainai ir/ar inovatyvūs analitiniai metodai, svarstytinas redakcijos reikalingumas. Pareiškėja paaiškina, kad tokiu atveju, jeigu inovatyvūs metodai būtų naudoti, jų aprašymai turėjo būti ištrinti iš vaistinio preparato vertinimo protokolo iškart po vaisto registracijos, o redaguotas protokolas turėjo būti paskelbtas. Be to, pareiškėja neprašė tyrimo metodų aprašymų, kaip formuluojama VVKT konfidencialios informacijos sąraše, patvirtintame VVKT viršininko 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1A-461, o prašė tik bendros informacijos apie tyrimo dizainą, kuris nurodomas tyrimo pavadinime. Pareiškėja prašė informacijos tik apie pripažinto medicininio vartojimo vaistinius preparatus, kuriems 2011 m. rinkodaros teisė buvo suteikta vadovaujantis Farmacijos įstatymo 11 straipsnio 14 dalimi. Šie vaistiniai preparatai išsiskiria iš kitų tuo, kad jų klinikiniai duomenys yra pagrįsti mokslinėmis publikacijomis, „paimti“ iš šių publikacijų ir panaudoti vaisto bylos klinikinei daliai suformuoti – todėl turi būti viešai publikuoti dar iki vaistinio preparato bylos pateikimo VVKT ir rinkodaros teisės suteikimo. Tai numato Farmacijos įstatymo 11 straipsnio 14 dalis. Todėl pripažinto medicininio vartojimo vaistinių preparatų klinikiniuose duomenyse negali būti jokios komerciškai konfidencialios informacijos, nes ji privalėjo būti viešai paskelbta mokslinėje literatūroje iki vaisto registracijos. Skundžiamas raštas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nenurodyta apskundimo tvarka. Taip pat pareiškėja nurodo, kad VVKT priėmė sprendimą neteikti pareiškėjai informacijos praleidusi įstatyme nustatytus terminus, net neišnagrinėjusi vertinimo protokolų, o remdamasi tik prielaida, kad juose gali būti konfidencialios informacijos. VVKT nepateikė jokios informacijos.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir patikslintus skundus (pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, t. II, b. l. 63–70). Pareiškėja plačiau paaiškino dėl klinikinių duomenų viešumo. Paaiškino, kad iš VVKT ji prašė ne duomenų, kurie iš tiesų farmacijoje laikomi komercinėmis paslaptimis (pvz. vaistų gamybos technologijų, vaisto formulės), o tik klinikinių tyrimų duomenų, kurie turi būti surašomi vertinimo protokolo dalyje „Klinikinių tyrimų rezultatų (klinikinio saugumo ir veiksmingumo) vertinimas“. Šie duomenys turi būti skelbiami viešai. Remiasi Geros klinikinės praktikos taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 320, nuostatomis. Pareiškėja papildomai aiškino ir dėl pripažinto medicininio vartojimo vaistinių preparatų klinikinių tyrimų duomenų viešumo. Paaiškino, kad rinkodaros teisės turėtojas pats neatlieka pripažinto medicininio vartojimo vaistų tyrimo, bet naudojasi mokslinėje literatūroje publikuotais atliktų klinikinių tyrimų duomenimis. Todėl šioje informacijoje negali būti komercinės paslapties. Taip pat paaiškino dėl komercinės paslapties kriterijų. Nurodė, kad klinikinių tyrimų duomenų visuma negali būti konfidencialia informacija, nes to nenustato joks teisės aktas ir VVKT konfidencialios informacijos sąrašas. Priešingai, Farmacijos įstatymas įpareigoja VVKT skelbti vertinimo protokolą, kuriame turi būti pagrįstas sprendimas registruoti vaistą. Tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, patvirtinančių jų teiginius, kad pareiškėjos prašytos informacijos atskleidimas galėtų pakenkti jų finansiniams interesams, nepaaiškino, kaip konkurentai galėtų ją panaudoti. Dėl viešinamo vertinimo protokolo turinio ir VVKT pareigos įvertinti, kuri informacija yra konfidenciali, paaiškino, kad pagal Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, 12 straipsnio 3, 7 dalies, 48 straipsnio 10 dalies nuostatas informacija apie vaistus pagal bendrą principą yra vieša. Nesutiko su atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų teiginiais, kad jokie teisės aktai nenustato, kokia informacija turi būti viešinamuose vertinimo protokoluose – nurodo Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktus. Atsižvelgdama į nurodytas normas, nesutiko, kad pareiga nuspręsti, kokia vertinimo protokole esanti informacija yra konfidenciali, tenka išimtinai rinkodaros teisės turėtojui, kaip informacijos apie vaistą savininkui. VVKT turi turėti išteklius ir kompetencijos per protingą laiką nuspręsti, kokia informacija apie užregistruotą vaistą, esanti VVKT paruoštame dokumente, yra konfidenciali. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginiai ir vidiniai potvarkiai, nustatantys, kad visa informacija apie registruotus vaistus yra konfidenciali, prieštarauja Farmacijos įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms VVKT viešinti informaciją apie registruotus vaistus. Paaiškino dėl ES teisės ir analogiškų duomenų viešumo ES. Reikalavimai skelbti vertinimo protokolus ir kitą informaciją apie registruotus vaistus yra nustatyti Farmacijos įstatyme, įgyvendinant 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais, su pakeitimais nuostatas (21 straipsnio 4 dalis). Europos Komisijos registruotų vaistų vertinimo protokolai yra viešai skelbiami ir juose yra pateikiami duomenys apie klinikinių tyrimų dizainą, tiriamųjų skaičių, saugumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijus.
Atsiliepimas
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimuose (t. I, b. l. 14–18, 128–132) nesutinka su skundu.
Atsiliepime į pirminį skundą paaiškino dėl pareikšto reikalavimo netinkamumo. Paaiškino, kad pareiškėja 2012 m. birželio 19 d. rašte prašė pateikti ne farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolus, o tik tam tikrą juose esančią informaciją: tyrime (tyrimuose) dalyvavusių pacientų skaičių, tyrimo dizainą, saugumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijus. Gavusi pareiškėjos prašymą atsakovė nesvarstė klausimo dėl farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolų pateikimo, o svarstė tik klausimą, ar gali pateikti konkrečius, pareiškėjos prašytus ir protokoluose nurodytus duomenis. Tai reiškia, kad pareiškėja skundžia teismui VVKT atsisakymą pateikti tai, ko iš VVKT net neprašė. Atsisakymas pateikti pareiškėjos prašytus duomenis atitinka įstatymo reikalavimus. VVKT atsisakė pateikti informaciją tik iki tol, kol įsitikins, kad prašoma informacija nėra rinkodaros teisės turėtojų laikoma konfidencialia komercinio pobūdžio informacija. VVKT patvirtino, kad tuo atveju, jeigu bus nuspręsta, kad konkrečių pareiškėjos rašte nurodytų vaistinių preparatų tyrime dalyvavusių pacientų skaičius, tyrimo dizainas, veiksmingumo kriterijai nėra konfidenciali informacija, jie bus pateikti. Pareiškėja savo skunde nepateikė nei vieno argumento, kodėl ir kokiu būdu VVKT atsisakydama pateikti informaciją iki tol, kol įsitikins, ar ji nėra konfidenciali, pažeidžia pareiškėjos materialines teises ir interesus, tuo tarpu pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas yra viena iš būtinųjų sąlygų pripažinti skundą pagrįstu. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nepateikdama vertinimo protokolų pažeidė Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Pareiškėja neprašė pateikti visus vertinimo protokolus, o tik tam tikrą juose esančią informaciją. VVKT vadovavosi Farmacijos įstatymo nuostata ir nepateikė informacijos, kuri, VVKT nuomone, gali būti konfidenciali. Neigia pažeidusi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nes Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punktas labai aiškiai nustato, kad šis įstatymas netaikomas informacijai, kuri sudaro komercinę paslaptį. VVKT nepažeidė ir Visuomenės informavimo įstatymo. Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad konfidenciali komercinio pobūdžio informacija, esanti vertinimo protokole, yra neskelbtina, tačiau, kokia informacija šiuose vertinimo protokoluose yra laikytina konfidencialia komercinio pobūdžio informacija, nenustato. VVKT rašte pareiškėjai buvo nurodžiusi, kad valstybės narės nėra vieningai ir galutinai sutarusios dėl to, kokia informacija, esanti vertinimo protokoluose, yra konfidenciali. VVKT buvo patvirtintas VVKT konfidencialios informacijos sąrašas (viršininko 2011 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 1A-461). Šio sąrašo 10 punktas nustato, kad konfidencialia informacija yra laikomos ikiklinikiniuose ar klinikiniuose tyrimuose taikytų metodų specifinės detalės, kurios pagal kompanijos pagrindimą galėtų sudaryti profesinę paslaptį. Pareiškėjos prašyti duomenys apie vaistinių preparatų tyrime (tyrimuose) dalyvavusių pacientų skaičių, tyrimo dizainą, saugumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijus galimai yra atitinkamų kompanijų komercinio pobūdžio informacija. Pati pareiškėja pripažįsta, kad komercine (gamybine) paslaptimi yra laikoma informacija, turinti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra ją patikėjęs, protingų pastangų išsaugotinos slaptumą (Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, teikdamas paraišką įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę Lietuvos Respublikoje, yra laikytinas paraiškoje ir kartu su ja pateiktuose dokumentuose esančios informacijos savininku, taigi pareiškėjas (-ai) yra ir K. Z.-S. prašytų duomenų savininkas (-ai). Kadangi vaistiniams preparatams, kurių duomenų prašė pareiškėja, rinkodaros teisė yra suteikta, pareiškėjai yra laikomi rinkodaros teisės turėtojais ir tik jie gali spręsti, kokie duomenys apie ikiklinikiniuose ir klinikiniuose tyrimuose taikytų metodų specifines detales gali būti viešinami. Tą patvirtina ir Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, kuri suteikia teisę bendrovės valdybai nustatyti informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Dėl to nėra akivaizdu, kad pareiškėjos prašyti duomenys yra vieša informacija, nes dėl to gali spręsti tik rinkodaros teisės turėtojai, bet ne VVKT ar pareiškėja. Pareiškėja nėra kompetentinga ne tik spręsti už kompaniją, kuri jai priklausančios informacijos dalis yra komercinė (gamybinė) paslaptis, bet ir spręsti, ar „<...> su registruotu vaistu buvo atlikti būtini klinikiniai tyrimai, ar pakankamas tiriamųjų asmenų skaičius juose dalyvavo, t. y. ar tinkamai įrodytas jo saugumas ir veiksmingumas“. Teisės aktai tik VVKT įgalioja spręsti, ar su vaistiniais preparatais buvo atlikti klinikiniai tyrimai, pakankamas tiriamųjų skaičius ir pan., t. y. VVKT vertina, ar kartu su paraiška įgyti rinkodaros teisę pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad vaistinis preparatas yra saugus, kokybiškas ir efektyvus (Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir priima sprendimą suteikti ar nesuteikti rinkodaros teisę (Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Dėl to vien pareiškėjos noras „spręsti, ar <...> tinkamai įrodytas <...> saugumas ir veiksmingumas“ nereiškia, kad informacija apie dalyvavusių pacientų skaičių ir tyrimo dizainą yra vieša informacija. Vien faktas, kad yra nurodomas atliekamo klinikinio tyrimo dizainas, per se neįrodo, kad VVKT gali atskleisti šią informaciją iš jau registruotų vaistinių preparatų vertinimo protokolų be šios informacijos savininko (-ų) sutikimo. Pareiškėja nepateikia argumentų, kodėl veiksmingumo vertinimo kriterijai nėra konfidenciali komercinio pobūdžio informacija. Jos teiginys, kad 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69) ir ją įgyvendinantis Farmacijos įstatymas nustato pareigą VVKT „skelbti šią ir kitą informaciją“, nėra pagrįstas, nes nei direktyva, nei įstatymas neįtvirtina, kuri konkrečiai informacija yra laikytina konfidencialia. Todėl atsakovė daro išvadas, kad: 1) VVKT patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas nustato, jog konfidencialia informacija yra laikomos ikiklinikiniuose ar klinikiniuose tyrimuose taikytų metodų specifinės detalės, kurios pagal kompanijos pagrindimą galėtų sudaryti profesinę paslaptį. Pareiškėjos prašyta informacija (tyrime dalyvavusių pacientų skaičius, tyrimo dizainas, veiksmingumo vertinimo kriterijai) galimai yra rinkodaros teisės turėtojų komercinė informacija, kurios atsakovė atskleisti neturi teisės; 2) pareiškėjos pateikti argumentai neįrodo, kad tyrime dalyvavusių pacientų skaičius ir tyrimo dizainas negali būti laikomi konfidencialia informacija. Pareiškėja neturi teisės nuspręsti, kuri rinkodaros teisės turėtojams priklausanti informacija apie ikiklinikiniuose ir klinikiniuose tyrimuose naudotus specifinius metodus yra konfidenciali. Dėl veiksmingumo vertinimo kriterijų pareiškėja skunde nepasisakė. Pareiškėja remiasi Europos Ombudsmeno 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu, tačiau šis sprendimas negali būti tiesiogiai taikomas šioje byloje. Europos Omdsmenas tyrė konkretų skundą prieš Europos vaistų agentūrą, todėl sprendimas gali būti taikomas tik toje konkrečioje situacijoje ir tik Europos vaistų agentūrai.
Atsiliepime į patikslintą skundą atsakovė iš esmės nurodo tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus. Papildomai remiasi Farmacijos įstatymo 11 straipsnio 14 dalimi. Nurodo, kad ir surinktos mokslinės literatūros visuma įgyja vertę ir gali būti laikoma rinkodaros teisės turėtojų konfidencialia komercinio pobūdžio informacija.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad į procesą įtraukti tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka, kad prašoma informacija būtų teikiama. Pabrėžė, kad VVKT neatsisakė teikti informacijos ir nurodė priežastį. Šiuo metu VVKT sukurta darbo grupė dėl visų vertinimo protokolų skelbimo. Atstovė pripažino, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo pažeisti terminai. Taip pat paaiškino, kad vertinimo protokolai iki šiol nėra skelbiami.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inteli Generics Nord“ atsiliepime (t. I, b. l. 42–45) su skundu nesutinka. Nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovės atsiliepimu ir jį palaiko. Remiasi Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Nurodo, kad konfidencialaus komercinio pobūdžio informacijos sąvoka turi būti aiškinama vadovaujantis Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-485/2010, 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-515/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-499/2006). Nurodo, kad teismų praktika suformavo nuostatą, jog informacija yra komercinė paslaptis, kai yra nustatomi du būtini elementai: informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir informacijos ribojimas yra susijęs su informacijos savininko ar kito asmens protingomis pastangomis išsaugoti jos slaptumą. Kokia kiekvieno konkretaus subjekto turima informacija yra komercinė, gali nuspręsti tik pats subjektas, įvertinęs turimą informaciją ir atsižvelgęs į įstatymų reikalavimus. Bendrovės vadovas savo vidiniu įsakymu yra patvirtinęs, kad visa informacija, kurią bendrovė perka iš kitų asmenų ir kuri yra susijusi su vaistiniais preparatais, į kurią bendrovė siekia įgyti rinkodaros teisę, yra laikoma komercine paslaptimi. Bendrovė veikė vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjos reikalauta informacija, kiek ji susijusi su Minoxidil Inteli 2 procentų odos tirpalu, yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Tai informacija apie tyrime (tyrimuose) dalyvavusių asmenų skaičių, tyrimo dizainą, saugumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijus. Šią informaciją bendrovė nusipirko iš vaistinio praprato gamintojo ir galėjo šią informaciją naudoti tik siekdama pagal Farmacijos įstatymo nuostatas įgyti šio preparato rinkodaros teisę Lietuvos Respublikoje. Bendrovė siekdama pagal Farmacijos įstatymo nuostatas įgyti bet kurio vaistinio preparato rinkodaros teisę Lietuvos Respublikoje privalo pateikti atsakovei Farmacijos įstatyme nustatytą informaciją, tyrimų rezultatus ir kitus dokumentus. Bendrovė pirko iš gamintojo visą informaciją, įskaitant ir tą, kurią pateikti prašė pareiškėja, ir įsipareigojo informacijos perleidėjui, kad šios informacijos neviešins, nes ji yra informacijos perleidėjo komercinė paslaptis, įsipareigojo šios informacijos nenaudoti niekaip kitaip, o tik rinkodaros teisės gavimui. Informacija, taip pat ir kurios prašė pareiškėja, turi didžiulę komercinę vertę ir sudaro subjektų, siekiančių įgyti rinkodaros teisę, komercinę paslaptį, nes ši informacija nėra niekur viešai prieinama, ji yra griežtai saugoma visų jos turėtojų, kadangi jos sukūrimas ir surinkimas reikalauja didžiulių finansinių, mokslinių ir kitų pastangų, o šios informacijos turėtojai ją perleidžia tik už atlygį. Skundo patenkinimas pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus. Atsakovė Farmacijos įstatymo nuostatas taikė tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. I, b. l. 165).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos Bitė“ atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 53, originalas t. I, b. l. 65) nurodė, kad vaistinių preparatų rinkodaros teisę perleido kitoms kompanijoms. Tačiau liko rinkodaros teisių turėtojų atstovu vaistų registracijos klausimu. Nurodė, kad apie bylą informuos rinkodaros teisių turėtojus. Informavo teismą, kad UAB „Baltijos Bitė“ nėra rinkodaros teisės turėtojas vaistinių preparatų Terbinafine-Baltijos Bitė 10 mg/g kremas bei Benfotiaminas Baltijos Bitė 300 mg plėvele dengtos tabletės, kurių informacijos buvo prašoma pateikti atsakovės. Vaistinių preparatų rinkodaros teisė bei su rinkodaros teise susiję dokumentai buvo perleisti šioms kompanijoms: vaistinio preparato Terbinafine-Baltijos Bitė 10 mg/g kremas (šiuo metu vaistinio preparato pavadinimas yra Terbital 10 mg/g kremas) rinkodaros teisė bei su rinkodaros teise susiję dokumentai buvo perleisti farmacijos kompanijai AS GRINDEKS, Krustpils iela 53, LV- 1057, Ryga, Latvija. Rinkodaros teisės perleidimo patvirtinimo data 2011 m. rugpjūčio 5 d. Vaistinio preparato Benfotiaminas Baltijos Bitė 300 mg plėvele dengtos tabletės (šiuo metu vaistinio preparato pavadinimas yra Benfogamma 300 mg plėvele dengtos tabletės) rinkodaros teisė bei su rinkodaros teise susiję dokumentai buvo perleisti farmacijos kompanijai Wörwag Pharma GmbH & Co. KG, Calwer Str. 7, 71034 Böblingen, Vokietija. Rinkodaros teisės perleidimo patvirtinimo data 2012 m. balandžio 5 d. UAB „Baltijos Bitė“ liko šių aukščiau paminėtų rinkodaros teisės turėtojų atstovais vaistų registracijos klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad apie bylą informavo rinkodaros teisių turėtojus. Dėl skundo pagrįstumo nuomonės neturi, nors mano, kad VVKT veikė pagal įstatymų nuostatas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aconitum“ atsiliepimuose (t. I, b. l. 55–56, 148–149) nesutinka su skundu ir patikslintu skundu. Paaiškina, kad pareiškėja skunde nepagrindė, kokias pareiškėjos teises ir interesus pažeidžia atsakovės atsisakymas pateikti pareiškėjos 2012 m. birželio 19 d. prašyme nurodytą informaciją. Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato VVKT bendro pobūdžio pareigą - suteikti galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu ir jame pateikto vertinimo motyvais, išskyrus konfidencialaus komercinio pobūdžio informaciją. Įstatymas nustato VVKT pareigą suteikti galimybę visuomenei susipažinti tik su ribotos apimties informacija. Todėl visuomenės teisė gauti šiame įstatymo straipsnyje nurodytą informaciją nėra absoliuti. Įstatymas aiškiai suteikia teisę VVKT neatskleisti visuomenei informacijos, kuri yra konfidencialaus komercinio pobūdžio, todėl atsakovė nepažeidė įstatymo ir neviršijo savo įgaliojimų. Pareiškėja skunde nepateikė motyvų, kad Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punktas, leidžiantis nepateikti visuomenei konfidencialaus pobūdžio informacijos, pažeidžia aukštesnės galios teisės aktus. Pareiškėja skunde nepagrindė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas draudžia farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų duomenis laikyti komercine paslaptimi pagal Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalį. Farmacijos įstatymas neapibrėžia informacijos, kuri negali būti laikoma konfidencialia, todėl atsakovė turėjo teisę patvirtinti konfidencialios informacijos sąrašą ir juo vadovautis. Pareiškėja skunde nepateikė motyvų, kad VVKT viršininko 2011 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 1A-461 prieštarauja įstatymams, ir neginčija šio teisės akto. Vaistinių preparatų rinkodaros teisės suteikimo taisyklės (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2007 m liepos 10 d. įsakymu Nr. V-596) nustato paraiškų gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę Lietuvos Respublikoje ir dokumentų bei informacijos teikimo, jų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir t. t. tvarką. Šių taisyklių 6 punktas nustato, kad kartu su vaistinio preparato rinkodaros teisės gavimo paraiška turi būti pateikiami farmacinių (fizikinių, cheminių, biologinių ar mikrobiologinių), ikiklinikinių (toksikologinių ir farmakologinių) ir klinikinių tyrimų rezultatai. Šių taisyklių 45 punktas nustato, kad vaistinio preparato rinkodaros teisės gavimo paraiškoje ir su ja susijusiuose dokumentuose esanti konfidenciali informacija saugoma, tvarkoma ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi VVKT yra patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai neatskleidžia kartu su rinkodaros teisės gavimo paraiška pareiškėjas UAB „Aconitum“ teikiamos informacijos apie farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatus (tyrime dalyvavusių pacientų skaičių ir kt.), nes šią informaciją vaistinio preparato rinkodaros teisės gavimo pareiškėjas UAB „Aconitum“ laiko konfidencialia vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalimi. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nenustato, kad ši informacija negali būti konfidenciali, todėl atsakovė, patvirtinusi konfidencialios informacijos sąrašą, neviršijo savo įgaliojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GLAXOSMITHKLINE LIETUVA“ (toliau – GSK) atsiliepimuose (t. I, b. l. 66–67, 158–160) nurodo, kad didžioji dalis korporacijos GlaxoSmithKline gaminamų vaistinių preparatų tyrimų medžiagos yra skelbiama viešai. Ne išimtis yra ir Panadol Advance 500 mg plėvele dengtos tabletės, kurių rinkodaros teisės turėtojas yra GlaxoSmithKline Jungtinės Karalystės padalinys. GSK yra visuomet pasiruošusi atsakyti į bet kokius suinteresuotų asmenų paklausimus apie jos gaminamus ir/ar platinamus vaistinius preparatus. Didžioji dalis informacijos yra viešai prieinama, todėl GSK visais atvejais pateiks atsakymus į konkrečias vartotojų užklausas. GSK nebuvo susipažinusi su pareiškėjos prašomų protokolų turiniu, todėl negalėjo išreikšti nuomonės, ar tuose dokumentuose esanti informacija galėtų sudaryti GSK komercinę ar profesinę paslaptį. Vėliau, 2013 m. balandžio 9 d. pateiktame atsiliepime GSK nurodė, kad susipažino su prašomais pateikti protokolais ir daro išvadą, kad prašoma pateikti informacija buvo pateikta VVKT remiantis atitinkamais korporacijos GlaxoSmithKline atliktais klinikiniais tyrimais ir studijomis. Šių tyrimų rezultatai yra vieši ir laisvai prieinami. Nurodo anglų kalba paskelbtas tris publikacijas. Paaiškina, kad nelaiko pareiškėjos prašomos informacijos konfidencialia ir neprieštarauja dėl jos atskleidimo pareiškėjai. Nurodo, kad šis sutikimas galioja tik pareiškėjos 2012 m. birželio 19 d. prašyme nurodytai konkrečiai informacijai.
Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytai poziciją. Paaiškino, jog mano, kad VVKT veikė savo diskrecijos ribose, pareiškėjos interesų nepažeidė. Pareiškė nuomonė, kad klausimas, kuri informacija yra konfidenciali, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Su skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Sanitas“ atsiliepime (t. I, b. l. 133–135) su skundu nesutinka. Paaiškina, kad Lietuvoje atstovauja Lenkijos įmonę Jelfa S. A. kaip Clobetasol AV 0,5 mg/g kremo rinkodaros teisių turėtoją. Nurodo, kad pareiškėjos prašoma informacija Lenkijos įmonės Jelfa S. A. yra laikoma jos komercine (gamybine) paslaptimi. Pareiškėjai suteikus jos prašomą informaciją akivaizdžiai būtų pažeisti Lenkijos įmonės interesai, šiai įmonei būtų padaryta ir materialinė, ir neturtinė žala. Dėl to, kad prašoma informacija gali sudaryti komercinę paslaptį, remiasi Civilinio kodekso 1.116 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos nustato, kad konfidencialaus komercinio pobūdžio informacija neteikiama susipažinti viešai. Mano, kad įstatymu nenumačius, kokia informacija laikytina konfidencialia, šį klausimą sprendžia pareiškėjas, šiuo atveju Lenkijos įmonė Jelfa S. A. (kaip rinkodaros teisių turėtoja), kurią Lietuvoje atstovauja AB „Sanitas“. Dėl informacijos pripažinimo konfidencialia remiasi ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Pažymi, kad pareiškėjos prašomos informacijos atskleidimas būtų naudingas rinkodaros teisių turėtojos konkurentams. Pareiškėja nurodė, kad informacijos prašo dėl to, jog rašo disertaciją, t. y. mokslinį darbą, kurio turinys bus viešai prieinamas bet kuriam asmeniui. Tokiu būdu informacija gali būti panaudota tikslams, priešingiems rinkodaros teisių turėtojos interesams, ir tuo Lenkijos įmonei Jelfa S. A. būtų padaroma žala.
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Elme Messer LIT“ atsiliepime (t. I, b. l. 140–143) sutinka su VVKT atsiliepime išdėstyta pozicija. Nurodo, kad pareiškėjos prašomos informacijos pateikimas pareiškėjai akivaizdžiai pažeistų bendrovės interesus ir padarytų materialinę ir neturtinę žalą. Dėl to, kad prašoma informacija gali sudaryti komercinę paslaptį, remiasi Civilinio kodekso 1.116 straipsnio nuostatomis. Paaiškina, kad bendrovė turi Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią farmacinės veiklos licenciją medicininėms dujoms platinti, todėl su gamyba ir jos procesu susijusi informacija: formulės, metodikos, procesai, technologijos, įrengimai, jų išdėstymas, schemos ir brėžiniai, instrukcijos, specifikacijos, protokolai, ataskaitos, visa su kokybės sistema susijusi dokumentacija, informacija, susijusi su ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais, patikrinimo būdais ir kita panašia informacija, yra laikoma viena iš svarbiausių bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių, nuo kurios atskleidimo tiesiogiai priklauso bendrovės veikla, pelnas, darbuotojų skaičius ir pan. Bendrovė ėmėsi visų priemonių apsaugoti jai svarbią bei komercinę vertę turinčią informaciją nuo jos atskleidimo. Remiasi Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 8 dalimi ir paaiškina, kad generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-4 buvo patvirtintas UAB „Elme Messer LIT“ komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašas. Pagal šį sąrašą pareiškėjos prašoma informacija laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Mano, kad tokie veiksmai atitinka Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimus. Pažymi, kad komercinė (gamybinė) paslaptis, kaip vertinga ir saugoma informacija, neatsiejama nuo konkurencijos rinkoje. Remiasi Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Mano, kad teikiant pareiškėjai jos prašomą informaciją galimai būtų pažeistos nurodytos Konkurencijos įstatymo nuostatos. Atsižvelgia į tai, kad pareiškėja informacijos prašo moksliniam darbui rašyti, o šis mokslinis darbas būtų skelbiamas viešai. Tokiu būdu paskleista informacija padarytų žalą bendrovės interesams. Prašo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta. Gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (t. I, b. l. 163). Prašoma skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AV Medical Consulting s. r. o. teismui pateiktame rašte (t. I, b. l. 75–76) pasisakė, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta nepagrįstai. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Corpus Medica“ atsiliepimo į skundą neteikė. Atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčas yra dėl atsakovės VVKT neveikimo, t. y. netinkamo atsakymo į pareiškėjos 2012 m. birželio 19 d. prašymą (t. I, b. l. 5–6). Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kokiu tikslu ji kreipiasi į atsakovę ir prašo pateikti jai jos nurodomą informaciją. Visų pirma, pareiškėja nurodė kreipimosi tikslą ir pagrindą – informacija jai reikalinga dėl to, kad ji yra Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros docentė ir rengia daktaro disertaciją tema „Vaistinių preparatų kūrimo ir išleidimo į rinką teisinis reguliavimas Lietuvoje“. Pareiškėja toliau plačiau paaiškina, kodėl jai būtina prašoma informacija. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja pati prašymo pateikimo momentu dirbo VVKT (taip paaiškino VVKT atstovė). Atsižvelgdamas į tai teismas atmeta atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginius, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės ginčyti gautą raštą ir reikalauti pateikti informaciją. Pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas, kaip tai nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kita vertus, nei Visuomenės informavimo įstatymas, nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, nei Farmacijos įstatymas (12 straipsnis), nenumato, kad teisė gauti pareiškėjos prašomą informaciją būtų ribojama reikalavimu nurodyti jos panaudojimo tikslą. Priešingai, pareiškėjos prašoma informacija pagal bendrą taisyklę turi būti nedelsiant pateikiama visuomenei susipažinti (Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
Pareiškėja 2012 m. birželio 19 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ prašė pateikti jai vaistinių preparatų, kuriems 2011 metais Lietuvoje buvo suteikta rinkodaros teisė, vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolo formos, patvirtintos VVKT viršininko 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1A-1016, 4 dalyje „Klinikinių tyrimų rezultatų (klinikinio saugumo ir veiksmingumo) vertinimas“ (arba kitos naudotos vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų vertinimo protokolo formos atitinkamoje dalyje) pateiktą informaciją. Toliau pareiškėja pateikė lentelę, kurioje nurodė vaistinius preparatus, rinkodaros teisės turėtojus ir indikacijas. Po to yra dar vienas prašymas: pareiškėja prašo kiekvienai indikacijai atskirai nurodyti tyrime (tyrimuose) dalyvavusių pacientų skaičių, tyrimo dizainą, saugumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijus.
Į šį prašymą VVKT atsakė pareiškėjai tik 2012 m. spalio 2 d. raštu Nr. (1.22)2R4-1453 (t. I, b. l. 7–8). Šiame rašte nurodoma, kad Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose perkeltos 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais, atitinkamos nuostatos. Taip pat nurodoma, kad ne visos Europos Sąjungos valstybės narės įgyvendina direktyvoje numatytą įpareigojimą skelbti galutinius vertinimo protokolus, nes nėra nei sutarusios, nei priėmusios vieningos skelbiamo vertinimo protokolo formos. Nurodoma, kad yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Taip pat atsakovė nurodo, kad, remiantis tuo Europos vaistų agentūros ir valstybių narių agentūrų vadovų priimtu dokumentu, VVKT buvo patvirtintas VVKT konfidencialios informacijos sąrašas (viršininko 2011 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 1A-461). VVKT remiasi tuo, kad šio sąrašo 10 punktas nustato, kad konfidencialia informacija yra laikomos ikiklinikiniuose ar klinikiniuose tyrimuose taikytų metodų specifinės detalės, kurios pagal kompanijos pagrindimą galėtų sudaryti profesinę paslaptį. Daroma išvada, kad vaistinių preparatų tyrime (tyrimuose) dalyvavusių pacientų skaičius, tyrimo dizainas, saugumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijai galimai yra atitinkamų kompanijų komercinio pobūdžio informacija. Šiuo raštu atsakant į gautą prašymą pareiškėjai pranešama, kad VVKT planuoja sudaryti darbo grupę, kuri pateiks siūlymus dėl viešai skelbtinos vertinimo protokolo formos ir šių protokolų skelbimo tvarkos. Nurodoma, kad darbo grupės veikloje dalyvaus ir įvairių su vaistiniais preparatais susijusių asociacijų atstovai, nes tam tikra informacija gali būti laikoma konfidencialia, jeigu tai pagrindžia suinteresuota kompanija. Ir galutinė išvada yra tokia: jeigu bus nuspręsta, kad pareiškėjos prašoma informacija nėra konfidenciali, esant poreikiui ji bus pateikta.
Vertindamas ginčijamą atsakymą pareiškėjai teismas įvertina VVKT kompetenciją. VVKT kompetenciją nustato Farmacijos įstatymo 61 straipsnis. VVKT veiklos pagrindiniai principai nustatyti Farmacijos įstatymo 62 straipsnyje. VVKT nuostatai patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-27. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, VVKT yra viešojo administravimo subjektas. Nei įstatyme, nei nuostatuose VVKT nėra suteikta teisė leisti norminius teisės aktus, kuriais būtų įgyvendinamos Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 dalies nuostatos. VVKT rašte pareiškėjai nurodomas vidinis administracinis aktas, t. y. viršininko 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1A-461 patvirtintas sąrašas (nepaskelbtas teisės aktams skelbti nustatyta tvarka), negali įtakoti Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose VVKT nustatytos pareigos įgyvendinimo, nes VVKT nėra suteikta teisė detaliai nustatyti Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punkto įgyvendinimo tvarką. Be to, toks aktas turėtų turėti norminio teisės akto statusą, nes jis liečia visą visuomenę ir lemia visuomenės Farmacijos įstatyme numatytą teisę gauti atitinkamą informaciją. Tos teisės riboti vidiniu administraciniu aktu VVKT nėra įgaliota jokiais teisės aktais. Farmacijos įstatymo 9 straipsnyje taip pat nustatyta VVKT kompetencija (2, 7, 8 ir 9 dalys), tačiau ir šiose normose nenustatyta, kad VVKT rinkodaros teisės įgyvendinimo klausimais galėtų leisti norminius aktus. Farmacijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje paminėta, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tvarko VVKT, t. y. sveikatos apsaugos ministrui pavesta reglamentuoti atitinkamus santykius. Taip pat nurodyta, kad reglamentiniai rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimai nagrinėjami ir tvirtinami Reglamento (EB) Nr. 1234/2008 nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-596 yra patvirtintos Vaistinių preparatų rinkodaros teisės suteikimo taisyklės bei Vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių tyrimų standartų ir protokolų, vaistinių preparatų pakuotės ženklinimo ir pakuotės lapelio reikalavimų aprašas (yra pakeitimų, galiojančio akto pavadinimas – „Dėl vaistinių preparatų rinkodaros teisės suteikimo taisyklių, supaprastintos homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūros aprašo, supaprastintos tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūros aprašo, specialios homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūros aprašo, vaistinių preparatų rinkodaros teisės suteikimo taikant savitarpio pripažinimo ir decentralizuotą procedūras aprašo, vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių tyrimų standartų ir protokolų, vaistinių preparatų pakuotės ženklinimo ir pakuotės lapelio reikalavimų aprašo, pagalbinių medžiagų, kurios turi būti nurodomos ant vaistinio preparato pakuotės ir pakuotės lapelyje, sąrašo, vaistinio preparato rinkodaros teisės perleidimo kitam asmeniui tvarkos aprašo patvirtinimo“). Šiuo teisės aktu yra reglamentuojama ir konfidencialios informacijos saugojimo tvarka (pvz., minėtų Taisyklių 45 punktas, kuris nustato, kad jau paraiškoje ir su ja susijusiuose dokumentuose turi būti nurodyta, kokia informacija yra konfidenciali). Todėl VVKT dalinis atsisakymas teikti informaciją remiantis vidiniu aktu yra visiškai nepagrįstas. Tuo labiau, kad atsakyme pareiškėjai nurodyta, jog „galimai“ ta informacija yra komercinio pobūdžio informacija, todėl neteiktina. Taip pat ginčijamame atsakyme pareiškėjai nepagrįstai nurodyta, kad Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai gali būti nevykdomi, nes valstybės narės dėl to nėra galutinai susitarusios. Šiuo atveju pareiškėja prašo informacijos apie vaistinius preparatus, kuriems Lietuvoje yra suteikta rinkodaros teisė, todėl taikytinas Farmacijos įstatymas. Be to, pareiškėja neprašė nurodytą informaciją skelbti viešai, ką savo atsakyme nurodo kaip nagrinėjamą ir dar neišspręstą dalyką VVKT. Pareiškėja prašė tą informaciją pateikti jai susipažinti, o į šį konkretų prašymą nėra atsakyta. Tai, kad VVKT su atitinkamomis užsienio institucijomis dar derina klausimą dėl tokios informacijos viešo paskelbimo, negali lemti pareiškėjos teisės susipažinti su informacija, kurią garantuoja (su išimtimis) Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punktas. Farmacijos įstatymo 3 dalies 5 ir 6 punktai nustato VVKT pareigą priėmus sprendimą suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, parengti vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų vertinimo protokolą, jį atnaujinti gavus naujos informacijos apie preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą (5 p.) ir nedelsiant suteikti galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu, išskyrus konfidencialaus komercinio pobūdžio informaciją, taip pat nurodyta pareiga vertinimo protokole pagrįsti sprendimą suteikti rinkodaros teisę ir atskirai aptarti kiekvieną indikaciją (6 p.).
Atsakovė neneigia, kad vertinimo protokolai nėra skelbiami iki šiol, tai reiškia, kad pareiškėja dar negalėjo įgyvendinti savo teisės susipažinti su jai reikiama informacija. Įvertinant Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, visas vertinimo protokolas negali būti laikomas visa apimtimi konfidencialia komercinio pobūdžio informacija.
Darytina išvada, kad pareiškėjos teisė gauti informaciją buvo pažeista. Teismas šiuo atveju negali vertinti, kokia apimtimi pareiškėjai turėjo būti pateikta jos prašoma informacija, tačiau bet kuriuo atveju, pareiškėja teisės aktuose nustatytu terminu turėjo gauti prašomą informaciją ir/ar motyvuotą atsisakymą teikti konfidencialaus pobūdžio informaciją. Kadangi Farmacijos įstatyme vartojama sąvoka „nedelsiant“, jokia kita informacijos teikimo visuomenei tvarka nėra reglamentuojama, o šiuo atveju į VVKT kreipėsi konkretus asmuo (ne „visuomenė“), daroma išvada, kad turėjo būti taikomi terminai, kurie nustatyti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) 14 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, o jeigu prašoma daug ir sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar 20 darbo dienų. Teismas vadovaujasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalies nuostata, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Pareiškėjai pateiktas atsakymas neatitinka (prieštarauja) ir Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punkto, ir Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnyje nustatytos pareigos teikti informaciją, 4 straipsnyje nustatytų informacijos teikimo principų, 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos teikti informaciją apie įstaigos veiklą vykdant teisės aktais pavestas funkcijas (o nuo 2012 m. liepos 1 d. galioja įstatymo redakcija, kur yra reikalavimas tokią informaciją skelbti viešai), 14 straipsnyje nustatytų terminų, todėl jis yra naikinamas. Šis atsakymas negali būti laikomas tarpiniu administracinės procedūros sprendimu, nes jame nėra nurodyta, kad įstaigos vadovas pratęsė informacijos teikimo terminą (apie tai turėtų būti pranešta raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną), nėra nurodyta, kada informacija pareiškėjai bus pateikta, nes iš atsakymo turinio galima suprasti, kad pareiškėjai reikės kreiptis dar kartą, kai darbą baigs VVKT sukurta darbo grupė. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjai pateiktas atsakymas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto įstatymo viršenybės principo ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pareiškėjai pateiktas atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja įstatymų nuostatoms (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl pareiškėjos reikalavimo (nurodoma taip, kaip parašyta patikslintame skunde) įpareigoti atsakovę pateikti pareiškėjai vaistinių preparatų, kurių rinkodaros teisė suteikta 2011 m. taikant nacionalinę procedūrą pagal pripažinto medicininio vartojimo paraiškas, t. y., 1) Mioxidil Inteli 2 proc. odos tirpalas; 2) Efilinas Sopharma 24 mg/ml injekcinis/difuzinis tirpalas; 3) Clobetasol AV 0,5 mg/g kremas; 4) Terbinafine-Baltijos Bitė 10 mg/g kremas; 5) KETOPROFEN SPHARMA 2,5 proc. gelis; 6) DIAZOTO OKSIDAS ELME MESSER GAAS 100 proc. medicininės dujos, suskystintos; 7) Benfotiaminas Baltijos Bitė 300 mg plėvele dengtos tabletės; 8) Panadol Advance 500 mg plėvele dengtos tabletės; 9) Venosan 250 mg kietosios kapsulės, vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolo dalyje „Klinikinių tyrimų rezultatų (klinikinio saugumo ir veiksmingumo) vertinimas“ pateiktą informaciją: kiekviename tyrime dalyvavusių pacientų skaičių, kiekvieno tyrimo dizainą, kiekvieno tyrimo metu naudotus saugumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijus. Panašiai pareiškėja ir prašė 2012 m. birželio 19 d. rašte, tik jame buvo nurodyta, kad prašoma pateikti vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolo formos, patvirtintos VVKT viršininko 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1A-1016, 4 dalyje pateiktą informaciją, po to dar detalizuojama, kad pareiškėja prašo kiekvienai indikacijai (jas nurodo pateikiamoje lentelėje) atskirai nurodyti tyrime (tyrimuose) dalyvavusių pacientų skaičių, tyrimo dizainą, saugumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijus. Kadangi Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 6 punktas įpareigoja VVKT nedelsiant suteikti galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu, išskyrus konfidencialaus komercinio pobūdžio informaciją, tai pat nurodo, kas turi būti tame vertinimo protokole: turi būti pagrįstas sprendimas suteikti rinkodaros teisę ir atskirai aptarta kiekviena indikacija, tik VVKT gali spręsti, kokia dalis pareiškėjos prašomų vertinimo protokolų jai gali būti pateikiama. VVKT nėra pateikusi pareiškėjai aiškaus ir motyvuoto atsakymo, kokią informaciją pateiks pareiškėjai, nėra pateikusi visos ar dalies prašomos informacijos, tuo tarpu tai yra VVKT diskrecijos teisė spręsti šiuos klausimus ir ši teisė įtvirtinta Farmacijos įstatyme. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo kviesti specialistus, kurie galėtų paaiškinti, kokia vertinimo protokolų dalis turi būti teikiama susipažinti, nes, visų pirma, tai yra VVKT teisė spręsti šį klausimą; antra, pareiškėjos prašyti apklausti specialistai, kaip nurodė atsakovė, gali būti suinteresuoti, nes jie yra VVKT darbuotojai dalyvaujantys teismo procesuose, kuriuose ginčo šalis yra ir VVKT; trečia, VVKT dar nėra galutinai atsisakiusi teikti pareiškėjai vertinimo protokolų dalis. Dėl to teismas nevertina ir specialistų raštu pateiktų išvadų (t. II, b. l. 31–32, 33–34). Šiuo atveju tik VVKT kaip viešojo administravimo institucija gali spręsti, kokiais kriterijais vadovaujantis pripažinti dalį informacijos konfidencialia, nurodyti tuos kriterijus pareiškėjai teikiamame atsakyme į jos prašymą. Vadovautis minėtu VVKT patvirtintu sąrašu nemotyvuojant, dėl kokių priežasčių informacija pripažinta konfidencialia, VVKT neturi teisės, nes to nenumato Farmacijos įstatymas ar jo pagrindu priimtas kitas norminis teisės aktas. Pareiškėjos nurodomi specialistai dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1326-121/2012 kaip tretieji suinteresuoti asmenys (D. S. ir R. J.), pareiškėju buvo VVKT, atsakovu – VVKT darbuotojų profesinė sąjunga, teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2012 m. birželio 25 d. Todėl ir dėl šios priežasties vadovautis nurodytų asmenų išvadomis galimybės nėra. Teismas nevertina ir pareiškėjos pateiktų kitų vaistinių preparatų duomenų, kurie yra viešai skelbiami (t. II, b. l. 36–50 ir kt.). Pareiškėjai turi būti duotas aiškus ir motyvuotas atsakymas dėl jos prašomų vaistinių preparatų vertinimo protokolų pateikimo ar atsisakymo teikti informaciją ar jos dalį ir tik tokiu atveju būtų galima vertinti, ar atsisakymas buvo pagrįstas. Dėl to šis pareiškėjos reikalavimas tenkinamas iš dalies. Teismas įpareigoja VVKT pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. įpareigoja pateikti prašomą informaciją arba pateikti pareiškėjai motyvuotą atsisakymą teikti informaciją ar jos dalį.
Pareiškėjos pirminio skundo reikalavimas buvo įpareigoti VVKT nedelsiant pateikti pareiškėjai vaistinių preparatų, kurių rinkodaros teisė suteikta 2011 m. taikant nacionalinę procedūrą pagal pripažinto medicininio vartojimo paraiškas, farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolų nuorašus. Pareiškėja tikslindama skundą šio reikalavimo neatsisakė. Šis reikalavimas netenkinamas, nes pareiškėja 2012 m. birželio 19 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ VVKT neprašė pateikti vertinimo protokolų nuorašų, o nurodė konkrečią informaciją, esančią vertinimo protokoluose, kurią prašo pateikti. Teisme nagrinėjama byla būtent dėl pareiškėjos prašymo pateikti informaciją išnagrinėjimo VVKT ir dėl to teismas pasisakė šiame sprendime. Prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, todėl VVKT įpareigojama šį prašymą išnagrinėti tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos K. Z.-S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. spalio 2 d. raštą Nr. (1.22)2R4-1453.
Įpareigoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos K. Z.-S. 2012 m. birželio 19 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjai K. Z.-S. sprendimą.
Kitus reikalavimus atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.