Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. J., išnagrinėjusi A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdamas (duomenys neskelbtini) (vykdančios juodųjų ir spalvotųjų metalo laužo ir jų atliekų surinkimo veiklą metalo laužo supirkimo vietoje (aikštelėje), esančioje (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, esant atsakingam už bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos bei buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ dalį metalo laužo - netinkamos naudoti elektros ir elektronikos įrangos (toliau - EEĮ) atliekas (elektrinę buitinę techniką: indaploves, skalbimo mašinas, virykles, ventiliatorius, orkaites, mikrobangų krosneles, gartraukius, gyvatukus ir kt.) ir metalines pakuotes supirko nesurašydama pirkimo - pardavimo aktų, o pinigų išmokėjimą gyventojams vykdė per kompiuterinį kasos aparatą (toliau - KKA) ALTERA EJ3 su fiskaliniu bloku EMPIRIJA FR 10, korpuso Nr. 2010010728, išduodant KKA kvitą, kuriame buvo nurodytas supirktų EEĮ atliekų (stambių namų apyvokos prietaisų) pavadinimai, svoris, išmokėta suma, tačiau nenurodytas pinigus gavęs asmuo, dėl ko nėra galimybės identifikuoti asmenų, pridavusių metalų laužą. EEĮ atliekos ir metalinės pakuotės - netauriųjų metalų dirbiniai, netinkami naudoti pagal paskirtį, kurių supirkimą bendrovė privalo forminti pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 patvirtintų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, nurodant visus privalomus duomenys ir rekvizitus. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. elektronikos laužo ir metalinių pakuočių bendrovė supirko už 166 816 Eur sumą, nesurašydama pirkimo - pardavimo aktų. Nuo minėtų išmokų už supirktą netauriųjų metalų laužą nebuvo atskaičiuotas 5 % gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM). Bendrovės direktorius A. V. neužtikrino, kad superkant metalų laužą ir atliekas, o būtent EEĮ atliekas ir metalines pakuotes iš fizinių asmenų, pirkimo - pardavimo faktą patvirtinančiuose apskaitos dokumentuose būtų nurodomi pardavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai. Tokiu būdu A. V. neužtikrino, kad bendrovės apskaita būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šiais veiksmais A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 punktą ir 3 punktą bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 patvirtintų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių 3 ir 5 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 143 straipsnio 1 dalyje.

A. V. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas (t. 2, b. l. 1). Teismas, nagrinėjimui gavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, paskyrė posėdį, į kurį neabejotinai kvietė atvykti ir administracinėn atsakomybėn traukiamą A. V. Teismo šaukimas įteiktas tinkamai – asmeniškai pačiam A. V. (t. 2, b. l. 55), tačiau pastarasis į 2017-01-09, 9.20 val., teismo posėdį neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių nepranešė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Visgi teismas, siekdamas išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją, taip pat siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, jos nagrinėjimą atidėjo ir nutarė į kitą teismo posėdį A. V. atvesdinti. Į 2017-01-31, 9.30 val., teismo posėdį pastarasis neatvesdintas, kaip matyti iš gauto tarnybinio pranešimo, pareigūnai, vykdę teismo nutartį, bent kelis kartus lankėsi A. V. namuose, buvo juose ir prieš teismo posėdį, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesurastas (t. 2, b. l. 67), dėl ko nebuvo objektyvių galimybių įvykdyti teismo nutartį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. V. sąmoningai nerodo noro dalyvauti procese ir netgi vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, teismas išnaudojo visas galimybes užtikrinti jo dalyvavimą, dėl ko laikytina esant pilną pagrindą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. J. parodė, jog kartu su kolegomis atliko (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, surašė operatyvaus patikrinimo pažymą. Patikrinimo metu siekta patikrinti, kaip apskaitomas superkamas metalas. Nustatyta, jog bendrovėje apskaita buvo tvarkoma dvejopai – superkant metalą, kurį įmonė nepriskirdavo nei elektronikos laužui, nei metalo pakuotėms, surašydavo tinkamus dokumentus (pirkimo aktą), kuriuose buvo visi pardavėjo rekvizitai, supirkto metalo kiekis ir kt., taip pat nuo supirkto metalo pagal įstatymą atskaitė GPM, o kitą dalį kažkodėl priskyrė prie ne netauriųjų metalų ir apskaitė tik per kasos aparatą, iš ko neaišku, kas pardavė, nuo to nebuvo mokamas GPM, nors 5 proc. mokestį reikėjo sumokėti nuo viso supirkto metalo kiekio. Pagal tokius kasos duomenis negalima identifikuoti metalą pridavusių asmenų. Įmonės supirktą elektros ir elektronikos laužą sudarė įvairi nebenaudojama buitinė technika, buitiniai radiatoriai ir tt. Dėl metalinių pakuočių tai šiuo metu neįmanoma nustatyti, kokios konkrečiai pakuotės tai buvo (supirktos jos yra supresuojamos ir patenka į bendrą metalo laužą), bet pati kategorija „metalinė pakuotė“ automatiškai priskiriama metalui. Bendrovė supirko būtent metalines pakuotes, tokiam supirkimui įmonė turėjo leidimus. Už metalinių pakuočių perdirbimą dar yra gaunamas mokestis, dėl ko metalinės pakuotės (o ne bet kokio metalo) supirkimas automatiškai atneša įmonei papildomų pajamų. Duomenų, kad buvo supirkinėjamos plastikinės pakuotės, nėra. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog elektronikos ir elektros laužas yra superkamas, siekiant jį išardyti, atskiriant juodąjį metalą ir netauriuosius metalus. Pagal įmonės išrūšiavimo aktus matyti, koks konkrečiai kiekis juodojo bei netauriųjų metalų gaunasi išrūšiavus vieną ar kitą nurodyto pobūdžio daiktą (pavyzdžiui, orkaitę).

A. V. aiškios pozicijos dėl inkriminuojamo pažeidimo iš esmės neišreiškė, tačiau, kaip galima suprasti iš pastarojo rašytinio paaiškinimo, galiausiai ir iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, neneigia, jog superkant elektros ir elektronikos įrangos atliekas bei metalines pakuotes nebuvo surašomi pirkimo - pardavimo aktai, tačiau nurodo, jog tam nebuvo jokio būtinumo, kadangi to nenumato įstatymas. Antai, 2016-04-07 paaiškinime A. V. pripažino, kad bendrovei superkant iš gyventojų metalines pakuotes, nebuvo surašomi pirkimo – pardavimo aktai, o pinigų išmokėjimas pardavėjams buvo vykdomas per elektroninius kasos aparatus; buvo įsitikinę, jog ne visais atvejais reikia rašyti pirkimo – pardavimo aktus ir fiksuoti pardavusių asmenų anketinius duomenis, t. y. jeigu nereikia mokėti GPM, tai nereikia sudarinėti ir pirkimo sutarčių (t. 1, b. l. 6). Teismas A. V. teiginius neva įstatymas nenumato būtinumo surašyti pirkimo-pardavimo dokumentus vertina kritiškai ir byloje surinktų bei ištirtų įrodymų viseto pagrindo daro išvadą esant pilnai įrodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

Iš A. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (t. 2, b. l. 1). 2016-03-31 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.64)FR1042-2673 nurodyta, kad 2015-11-26 pradėtu bei 2016-03-31 baigtu operatyviu patikrinimu buvo patikrinta įmonė – (duomenys neskelbtini), kurios vykdoma veikla – atliekų tvarkymas ir šalinimas, atliekų laužo didmeninė prekyba, atliekų surinkimas. Nustatyta, kad minėta įmonė laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-09-30, nesurašydama pirkimo - pardavimo sutarčių, supirko iš fizinių asmenų elektronikos laužo ir metalinių pakuočių už 166 816 Eur sumą, dėl ko nėra galimybės identifikuoti asmenis, pardavusius elektronikos laužą ir metalines pakuotes. Taip pat operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog įmonės iš gyventojų superkamos metalinės pakuotės bei elektronikos laužas yra išrūšiuojami, išrenkami ir parduodami kaip netauriųjų metalų laužas. Atsižvelgiant į tai, jog įmonė superka šias atliekas tiek su pavojingomis sudedamosiomis dalimis, tiek su be pavojingų sudedamųjų dalių, o jų kaina priklauso nuo laužo svorio, o ne nuo jo sudėties, toks laužas Gyventojų pajamų mokesčio tikslais laikytinas netauriųjų metalų laužo supirkimu, nes tokių sandorių pagrindinis tikslas – netauriųjų metalų laužo supirkimas (bet kokiu pavidalu) (t. 1, b. l. 4-5). Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) atliekų naudojimo techniniame reglamente nurodyta, jog prie metalo atliekų yra priskirtos metalinės pakuotės (atliekų kodas 15 01 04), nurodomas įmonėje naudojamų atliekų sąrašas (t. 2, b. l. 6, 7).

Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta netauriųjų metų sąvoka, nurodant, kad netaurieji metalai – ketus ir plienas (juodieji metalai), varis, nikelis, aliuminis, švinas, cinkas, alavas, volframas, molibdenas, tantalas, magnis, kobaltas, bismutas, kadmis, titanas, cirkonis, stibis, manganas, berilis, chromas, germanis, vanadis, galis, hafnis, indis, niobis, renis, talis ir jų lydiniai (spalvotieji metalai). Minėto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, jog netauriųjų metalų laužas ir atliekos – netauriųjų metalų dirbiniai, netinkami naudoti pagal paskirtį dėl to, kad yra nusidėvėję, sulūžę ar kitaip sugadinti, taip pat atliekos, susidariusios netauriųjų metalų gamybos arba mechaninio apdorojimo metu.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 patvirtintų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 3 punkte numatyta, jog laužo ir atliekų supirkimo apskaita turi būti organizuojama ir tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą, šių taisyklių ir 5 punkte numatyta, jog superkant laužą ir atliekas, pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente, be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, taip pat turi būti nurodytas perkamo laužo ir atliekų pavadinimas (plieno, aliuminio ir kitų netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalas (drožlės, radiatoriai ir panašiai), duomenys apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, o superkant iš fizinių asmenų – pardavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai).

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatyta, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Kaip matyti iš A. V. paaiškinimo, pastarasis iš esmės pripažino, kad bendrovei superkant iš gyventojų metalines pakuotes bei elektronikos laužą, nebuvo surašomi pirkimo – pardavimo aktai, o pinigų išmokėjimas pardavėjams buvo vykdomas per elektroninius kasos aparatus, tačiau tikino neva šiais atvejais nebuvo būtina rašyti pirkimo – pardavimo aktų ir fiksuoti pardavusių asmenų anketinius duomenis. Priešingai nei tikina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, superkant metalines pakuotes bei elektronikos laužą turėjo būti laikomasi būtent Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 „Dėl Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklėmis patvirtintų reikalavimų. (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi yra A. V., supirkdama metalo laužą ir atliekas iš fizinių asmenų, privalėjo pirkimo – pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, taip pat nurodyti ir pardavėjo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, ir pardavėjo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitus. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo medžiagoje yra užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-09-30 (duomenys neskelbtini), supirkdama netauriųjų metalų laužą (elektronikos laužą ir metalines pakuotes) iš fizinių asmenų, nesurašydavo pirkimo – pardavimo aktų, o pinigų išmokėjimą pardavėjams vykdė per elektroninį kasos aparatą, išduodama tik elektroninio kasos aparato kvitą, iš kurio turinio neįmanoma identifikuoti asmens, pardavusio metalo laužą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 patvirtintus Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių reikalavimus. Byloje pateikti duomenys neleidžia abejoti, jog (duomenys neskelbtini) buvo superkamas būtent elektros ir elektronikos įrangos atliekos bei metalinės pakuotės, kas matyti tiek iš operatyvaus patikrinimo pažymos, liudytojo V. J. parodymų, galiausiai teismui papildomai pateiktų įrodymų (įmonės apyvartų žiniaraščių, išrūšiavimo akto) (t. 2, b. l. 2-48). A. V. įvardinti teisės aktai, kuriais įmonė neva vadovavosi (Aplinkos apsaugos ministro 2004-09-10 įsakymu Nr. D1-481 patvirtintos „Elektros ir elektroninės įrangos tvarkymo taisyklės bei Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 patvirtintos Atliekų susidarymo bei tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės), nereglamentuoja elektros bei elektroninės įrangos atliekų, metalinių pakuočių supirkimo ir yra susiję atitinkamai su minėtos įrangos surinkimo, saugojimo bei apdorojimo tvarka (pirmojo nurodyto įsakymo atveju) arba nustato atliekų darytojų bei atliekų tvarkytojų susidarančių bei tvarkomų atliekų apskaitos vykdymo, susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo, o ne supirkimo tvarką (antrojo minėto akto atveju).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. V., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, esantis atsakingas už bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos bei buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 ir 3 punktus bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr. 4-678 patvirtintų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių 3 ir 5 punktų nuostatas. Tokie pastarojo veiksmai pilnai ANK 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną administracinį nusižengimą. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 143 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 193² straipsnyje numatytą pažeidimą, t. y. netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimą, už ką ATPK buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių Eur su netauriųjų metalų laužo ir atliekų konfiskavimu ar be konfiskavimo (būtent pagal ATPK 193² straipsnio 1 dalį ir buvo surašytas protokolas). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ANK 143 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 193² straipsnyje, kadangi ANK numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra kiek mažesnis nei baudos už analogišką nusižengimą, nurodytą ATPK. Atsižvelgiant į tai, A. V. padarytas pažeidimas, protokole kvalifikuotas pagal ATPK 193² straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas į šiuo metu galiojančio ANK 143 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką), atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie tai, jog A. V. praeityje būtų padaręs teisės pažeidimus, nėra, taip pat įvertinamas pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką buvo vykdomas netinkamos naudoti elektros ir elektronikos įrangos atliekų bei metalinių pakuočių surinkimas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus A. V. baudą, artimą ANK 143 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Papildoma administracinė nuobauda (netauriųjų metalo laužo ir atliekų konfiskavimas) netaikytina, kadangi šiuo metu nebūtų netgi fizinės galimybės tokias atliekas konfiskuoti, o metalines pakuotes apskritai neįmanoma identifikuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 143 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 143 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 976 Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK:16063700088. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.