- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 1-987-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00781-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-08-09 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) bauda; 2) Šiaulių apygardos teismo 2009-11-27 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-07 nuosprendžiu, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; bausmę atlikusi 2012-02-03, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2012-05-07 apie 17.30 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – G. G. priklausančius daiktus: mobilųjį telefoną „Nokia 3510“ 50 Lt vertės su „Pildyk“ SIM kortele 5 Lt vertės, bevertę piniginę ir joje buvusius 130 litų, iš viso pagrobė G. G. priklausantį turtą už 185 Lt.
Be to, ji 2012-05-07 apie 17.30 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vagystės iš G. G. metu, pagrobė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. O. vardu, ir asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą G. G. vardu.
Be to, ji 2012-05-07 apie 17.30 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vagystės iš G. G. metu, neteisėtai įgijo – pagrobė, dvi svetimas, G. G. vardu išduotas, elektronines mokėjimo priemones: AB „DnB Nord“ priklausančią „Visa electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ priklausančią „Visa electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
G. G. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad 2012-05-07 apie 17.00 val. pas ją atėjo kaimynė O. ir pakvietė į svečius. Pas O. bute buvo nepažįstama moteris, dabar žino, kad tai buvo nukentėjusioji G. G.. Taip pat buvo G. G. sūnus Ž. G. su kažkokiu draugu. Jie visi gėrė alkoholį. G. G. negėrė. Nukentėjusioji G. G. buvo labai girta. Kažkuriuo momentu G. išėjo į tualetą, Ž. su draugu ir O. išėjo parūkyti, todėl bute G. G. liko viena. Ant stalo pamatė rausvos spalvos piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kuriuos sugalvojo pavogti. Šiuos daiktus pasiėmė ir išėjo. Suprato, kad daro nusikaltimą, tačiau buvo reikalingi pinigai, nes niekur nedirba, gyvena iš pašalpos. Daugiau tą vakarą į tą butą nebegrįžo. Pinigus išleido maistui ir cigaretėms, apie vagystę niekam nesakė. Piniginę apžiūrėjo. Ten buvo dvi asmens tapatybės kortelės: viena – G. G., kita – kažkokio nepažįstamo vyriškio, bei dvi banko kortelės – kokios spalvos ir kokių bankų, dabar nepamena. Iš piniginės pasiėmė tik pinigus, o visą kitą jos turinį išmetė į šiukšlių dėžę, esančią šalia bendrabučio, nes jai buvo reikalingi tik pinigai. Piniginę ir telefoną pasiėmė, nes manė, kad juos pardavusi gaus pinigų. Telefone buvusią SIM kortelę išmetė į tą pačią šiukšliadėžę. Telefoną padavė Ž., kad jis parduotų. Jam nesakė, kad telefonas vogtas, Ž. neklausė, iš kur G. G. tą telefoną gavo. Ž. pardavė telefoną ir parnešė jai kelis litus. Vėliau kartu su Ž. nuėjo pas pažįstamą L., pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir jai pardavė piniginę už 2 Lt, nes trūko pinigų cigaretėms. Apie tai, kad piniginė vogta, Ž. ir L. nesakė, jie nieko nežinojo. Jiems pasakė, kad piniginė priklauso jai (G. G.). Dėl padaryto labai gailisi, kai vogė daiktus, suprato, kad tie daiktai jai nepriklauso, kad tai nusikaltimas. Visą padarytą žalą nukentėjusiajai atlygino, jos atsiprašė ir G. G. jai atleido ( 92-93 b. l.).
Nukentėjusioji G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-05-07 apie 16.30 val. ėjo į savo nuomojamą butą, tačiau negalėjo į jį patekti, nes nepasiėmė rakto. Pro šalį ėjo iš matymo pažįstama moteris, vardu O., kuri pasiūlė užeiti pas ją į svečius. G. G. su savimi turėjo du plastikinius butelius 2 l talpos alaus „Tauro“ 5 proc. stiprumo. O. namuose buvo viena. Abi išgėrė alų. Sugalvojo, kad reikia dar. Todėl nuėjo su O. pas G. G. į namus, nes G. G. paskambino draugas R. O. ir pasakė, kad grįžo į namus. Ji (G. G.) pasiėmė piniginę ir į ją įsidėjo 100 Lt kupiūrą. Piniginėje dar buvo 50 Lt smulkesnėmis kupiūromis. Be to, piniginėje buvo dvi bankų mokėjimo kortelės: AB „Swedbank“ ir AB „DnB bankas“. AB „Swedbank“ kortelėje buvo apie 50 Lt, o kita kortelė buvo tuščia. Piniginėje taip pat buvo vokas su AB „Dnb bankas“ kortelės PIN kodu. Nuėjo su O. į parduotuvę „Aibė“, kur nusipirko dar du butelius po 2 litrus „Tauro“ alaus 5 proc. stiprumo, kurie kainavo apie 16 Lt, bei cigarečių pakelį už 7 Lt. Piniginėje dar turėjo likti apie 30 Lt. Paskui grįžo atgal pas O. Ten užėjo O. kaimynas, kuris prisistatė M.. Jis kartu gėrė alkoholinius gėrimus, o vėliau atėjo M. brolis Ž. ir jų motina G. Juos visus matė pirmą kartą. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Piniginę ir telefoną laikė ant stalo, maišelis, kuriame buvo alkoholis, buvo ant žemės. Jame nieko daugiau nebuvo. Pas O. ji užmigo, o atsikėlusi nuėjo į tualetą, kuris bendrabutyje yra bendras ir yra ne tame pačiame bute. Išeidama matė, kad telefonas ir piniginė yra ant stalo. Kai grįžo, kambaryje buvo tik O., jos kaimynų nebebuvo. Taip pat nebebuvo ir jos (G. G.) daiktų ant stalo. Klausė O., kur jos daiktai. Ši pasakė, kad nieko nematė, nieko nežino. Su O. nuėjo pas jos kaimynus, tačiau buto durų niekas neatidarė. Kitą rytą vėl nuėjo pas tuos kaimynus. Sutiko laiptinėje G. ir Ž., kuriems pasakė grąžinti pavogtus daiktus, nes kitaip kreipsis į policiją. Jie neigė paėmę jos daiktus. Davė jiems dvi dienas, tačiau jie daiktų negrąžino, todėl parašė pareiškimą. Kitą dieną pas ją atėjo O. ir atnešė jos piniginę, tačiau G. G. piniginės neėmė, nes ji buvo tuščia – tik 14 baltų centų. Praėjus nuo įvykio 2-3 dienoms rado šalia bendrabučio esančioje šiukšliadėžėje savo ir draugo R. O. vardu išduotas asmens tapatybės korteles. Kitų daiktų šiukšliadėžėje nebuvo. Telefonas jai grąžintas, dokumentai atsirado, pretenzijų dėl SIM kortelės už 5 Lt, piniginės, banko kortelių ir 130 Lt vagystės neturi, nes G. G. visą žalą jai atlygino, civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (41-42, 43-46, 45-46 b. l.).
Nukentėjusysis R. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog savo draugei G. G., su kuria kartu gyvena, buvo palikęs savo asmens tapatybės kortelę. 2012-05-08 iš draugės sužinojo, kad ši jo asmens tapatybės kortelę nešiojosi savo piniginėje, kurią 2012-05-07 kažkas pavogė. Praėjus nuo įvykio 2-3 dienoms draugė rado pavogtus dokumentus – asmens tapatybės korteles. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad 2012-05-07 apie 17.15 val. į namus atėjo draugė G. G. su nepažįstama moterimi, vardu O. G. pasiėmė rožinės spalvos piniginę, į kurią įsidėjo vieną 100 Lt popierinę kupiūrą, kurią pasiėmė iš spintos, kur laiko savo pinigus. Po to abi išėjo. Jis (R. O.) išvyko į darbą, grįžo tik kitą dieną, todėl apie vagystę nieko nežino. Kadangi dokumentas jam grąžintas, todėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nereiškia, niekam pretenzijų neturi, sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Pinigai ir daiktai, kurie buvo pavogti iš G., buvo asmeninė G. G. nuosavybė (47, 49-50 b. l.).
Liudytojas S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje buvo savo darbo vietoje Turgaus aikštėje, kai pas jį atėjo iš matymo pažįstamas Ž. G.. Pastarasis pasiūlė mobilųjį telefoną „Nokia 3510“ už 2 Lt. S. R. sutiko ir telefoną nupirko. Iš kur Ž. G. gavo telefoną, nesakė. Daugiau pirkti jis nesiūlė nieko (59-60 b. l.).
Liudytoja O. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų gegužės mėnesį laiptinėje sutiko nepažįstamą moterį, kuri negalėjo patekti į butą, nes pamiršo raktus. Šią moterį pakvietė į svečius. Moteris su savimi turėjo du plastikinius butelius alaus, kuriuos ji (O. S.), Ž., kuris buvo su draugu ar broliu, ir mergina, kuri prisistatė G., išgėrė. Mergina turėjo maišelį, kuriuose buvo alus, rožinę piniginę ir telefoną. G. užmigo, o vėliau nuėjo į namus. O. S. ją palydėjo. Ji atsimena, kad G. piniginę įsidėjo į maišelį, susirinko visus daiktus, ant stalo nieko nebuvo. G. ieškojo namuose pinigų. Piniginę ji laikė rankose, kur buvo G. telefonas, ji nematė. Po to jos nuėjo į bendrą virtuvę, kur toliau gėrė alkoholį. Vėliau O. S. grįžo į namus, nes turėjo grįžti vyras iš darbo. Virtuvėje paliko G., Ž. su draugu ar broliu. G. tą dieną daugiau nematė. Kitą dieną apie 9-10 valandą atėjo G. ir pasakė, kad dingo jos piniginė, prašė grąžinti bent dokumentus. Tuomet O. S. paskambino L. ir paklausė, ar G. neatnešė piniginės. L. patvirtino, kad atnešė. Ji paėmė piniginę ir nunešė ją G., tačiau ši piniginės neėmė. Todėl ji piniginę išmetė (61-64 b. l.).
Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų gegužės mėnesį, apie pietus, pas ją atėjo pažįstami asmenys – G. su savo sūnumi Ž. ir pasiūlė nupirkti piniginę už 2 Lt, nes trūko pinigų cigaretėms. Piniginė buvo rožinė, nusipirkusi ją apžiūrėjo – piniginė buvo tuščia, išskyrus 18-20 baltų centų. G. sakė, kad piniginė priklauso jai. Kitą dieną jai paskambino O. ir pasakė, kad piniginė vogta (64-66 b. l.).
Liudytojas T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-05-07 apie 18.00-18.30 val. grįžo į namus iš darbo. Oficialiai nedirba, verčiasi padieniais darbais. Namuose buvo žmona O., kuri girta miegojo lovoje, bute daugiau nieko nebuvo. Jis nuėjo į dušą, praeidamas matė, kad bendroje virtuvėje alkoholį geria Ž. G., jo brolis M. ir dar kažkoks nepažįstamas jaunuolis, kurio neįsidėmėjo. G. G. virtuvėje nebuvo. T. Š. į virtuvę neužėjo. Ž. dar paprašė cigaretės, tačiau T. Š. jos neturėjo. Po to grįžo į butą, pavalgė ir nuėjo miegoti. O. atsibudusi nebuvo. Į butą niekas užėjęs nebuvo. Apie daiktų vagystę iš moters, vardu G., nieko nežino. G. nepažįsta, apie vagystę papasakojo žmona (75-76 b. l.).
Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-05-07 apie 17.00 val. buvo namuose. Atėjo kaimynė O. iš 77-ojo buto ir pakvietė į svečius, nes turi alaus. Kambaryje buvo O. ir nepažįstama moteris, kaip vėliau sužinojo, vardu G. Ant stalo stovėjo du plastikiniai buteliai alaus. Butelius, kaip suprato, pirko G. – matė, kaip juos ištraukė iš geltonos spalvos maišelio, kurį paskui numetė už lovos galo. Ar maišelis buvo tuščias, nežiūrėjo. Pas G. jokios rožinės spalvos piniginės ir telefono nematė, jai niekas neskambino ir ji niekam neskambino. Mano, kad šių daiktų ji neturėjo, nes baigiantis alkoholiui G. sakė, kad reikia nueiti į namus ir pasiimti iš ten pinigų kitam alkoholiui. Jokių daiktų ant stalo, išskyrus alkoholį, nebuvo. Visi gėrė, o po to atėjo jo motina G. G. ir brolis Ž.. Jie taip pat gėrė alkoholį. Kelis kartus G. buvo nuėjusi į tualetą, kuris yra koridoriuje. Apie tai, kad jai kažkas dingo, nieko nesakė. Kol jis buvo bute, G. užmigusi nebuvo. Paskui maždaug po 1-1,5 valandos grįžo O. vyras T., kuriam nepatiko, kad jo žmona Prieš M. G. išeinant, bute liko G., Ž., G. ir O. Jie su T. nusipirko alkoholio ir gėrė dviese jo bute. Grįžo vėlai, labai girtas. Namuose G. ir Ž. dar nebuvo. Nuėjo miegoti, rytą atsibudęs pamatė, kad mama ir brolis namie miega. Jis atsikėlė ir išėjo į darbo centrą ieškoti darbo. Kol buvo namie, niekas nebuvo atėjęs. Jokių naujų daiktų ar telefonų nepastebėjo. Lauke sutiko savo brolį, kuris skundėsi, kad G. kaltina jį pavogus telefoną ir piniginę. Apie tai, kad dingo daiktai, G. jam asmeniškai (M. G.) nieko nesakė, į namus nebuvo atėjusi (77-78 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (5-7 b. l.).
Iš AB „DnB bankas“ pranešimo matyti, kad po vagystės 2012-05-08 buvo mėginta pasinaudoti AB „DnB Nord“ „Visa electron“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (9, 10 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad liudytojas S. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3510“, o nukentėjusioji G. G. pateikė savo, t. y. G. G. ir R. O. vardu išduotas asmens tapatybės korteles (26-27 b. l.). S. R. ir G. G. pateikti daiktai bei dokumentai buvo apžiūrėti, apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole (28-32 b. l.).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji G. G. atpažino jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3510“ (33-34 b. l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja L. L. atpažino G. G. kaip tą moterį, kuri 2012 m. gegužės mėnesį jai į namus atnešė parduoti rožinės spalvos piniginę (71-74 b. l.).
Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažįsta, kad G. G. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl šių veikų yra kalta. Byloje nustatyta, jog G. G. 2012-05-07 apie 17.30 val., būdama bute (duomenys neskelbtini), nematant nei nukentėjusiajai G. G., nei kitiems bute buvusiems asmenims, paėmė be priežiūros paliktą G. G. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele ir piniginę, kurioje buvo 130 litų, asmens dokumentai (G. G. ir R. O. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės) bei dvi G. G. vardu išduotos banko mokėjimo kortelės, ir, pasiėmusi telefoną bei piniginę su joje buvusiais pinigais, dokumentais ir banko kortelėmis, iš buto išėjo. G. G. suprato, kad neteisėtai, be savininko leidimo ir žinios, pasiimdama ir išsinešdama iš buto svetimus, jai nepriklausančius daiktus, daro žalą teisėtam turto savininkui ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai dėl G. G. telefono su SIM kortele ir piniginės su joje buvusiais pinigais neteisėto užvaldymo atitinka slaptosios nedidelės vertės svetimo turto vagystės požymius, nes tyčia, slapta buvo užvaldytas neviršijantis 3 MGL vertės svetimas turtas. Byloje nustatyta, jog pagrobtoje piniginėje, be pinigų, buvo ir G. G. bei R. O. asmens tapatybės kortelės ir dvi banko mokėjimo kortelės, išduotos G. G. vardu. Kaltinamoji pripažino, kad išėjusi iš buto apžiūrėjo piniginės turinį ir matė, kad piniginėje, be pinigų, yra asmens dokumentai bei banko mokėjimo kortelės. Nors G. G. nurodė, kad pamačiusi piniginėje banko korteles ir asmens dokumentus, nedelsdama tiek dokumentus, tiek banko korteles išmetė ir iš piniginės pasiėmė tik pinigus, tačiau šiuos kaltinamosios parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Kaip matyti iš nukentėjusiosios G. G. parodymų, asmens dokumentus šiukšliadėžėje ji rado praėjus po įvykio 2-3 dienoms, o byloje esantis AB „DnB banko“ pranešimas liudija, kad po vagystės buvo mėginta pasinaudoti G. G. vardu išduota AB „DnB Nord“ „Visa electron“ mokėjimo kortele. Šios aplinkybės paneigia G. G. parodymus toje dalyje, kad piniginėje rastus asmens dokumentus ir banko korteles ji iš karto, tik pamačiusi piniginėje, išmetė ir leidžia daryti išvadą, kad tiek asmens dokumentais, tiek banko kortelėmis kaltinamoji iš karto neatsikratė, o juos laikė su savimi. Dėl to teismas pripažįsta, kad G. G. tyčia buvo nukreipta ne tik į telefono su SIM kortele ir piniginės su pinigais neteisėtą užvaldymą, bet ir į piniginėje buvusių asmens dokumentų bei banko mokėjimo kortelių neteisėtą užvaldymą. G. G. suprato, kad pagrobdama piniginę, pagrobia ir banko mokėjimo korteles bei asmens dokumentus ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai dėl asmens dokumentų ir banko mokėjimo kortelių pagrobimo atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.
Banko mokėjimo kortelės ir asmens dokumentai buvo pagrobti iš buto kartu su kitais nukentėjusiosios G. G. daiktais, todėl G. G. inkriminuotos veikos sudaro idealiąją BK 178 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, nes vienu metu ir vienais veiksmais buvo realizuotos trijuose skirtinguose BK Specialiosios dalies straipsniuose numatytos nusikalstamų veikų sudėtys.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Žemesnės instancijos teismas
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajai inkriminuojamų BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 2 alternatyvinės bausmių rūšys (bauda ir areštas), o už BK 178 str. 4 d. numatytos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato 4 alternatyvines bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ir areštą; bylos aplinkybės yra aiškios – teismas pripažino, kad G. G. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja (169 b. l.); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, G. G. už BK 178 str. 4 d. numatytos veikos padarymą siūlo skirti areštą 20 parų, už BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. numatytų veikų padarymą – 30 parų arešto bausmes, galutinę bausmę paskiriant areštą 30 parų. Kaltinamoji su bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo sumažinti galutinės bausmės dydį.
Skirdamas G. G. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. G., veikdama tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas: baudžiamąjį nusižengimą ir du apysunkius nusikaltimus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalyje dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos vagystės teismas pripažįsta tai, kad G. G. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių dalyje dėl BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. numatytų nusikaltimų nenustatyta, nes G. G. neigė turėjusi tikslą užvaldyti banko mokėjimo korteles ir asmens dokumentus, tvirtino, kad nedelsdama atsikratė svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir asmens dokumentais, nors byloje nustatyta priešingai. G. G. teista du kartus (110, 111-135 b. l.), naujas veikas padarė per trumpą laiką po bausmės atlikimo (laisvės atėmimo bausmę atliko 2012-02-03, šioje byloje inkriminuotas veikas padarė 2012-05-07), nusikalto teistumui neišnykus, todėl, remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistė. G. G. nedirba, registruota darbo biržoje (146 b. l.), išnagrinėjus bylą jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už kiekvieną iš įvykdytų nusikalstamų veikų paskyrus trečią kartą teisiamai G. G. trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto – bausmes. Bausmės dydžiai, nenustačius kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant vienai jos atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (dėl BK 178 str. 4 d. numatytos vagystės), įvertinus veikų padarymo aplinkybes, nustatytini mažesni nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą numatytų arešto bausmių vidurkiai.
Ikiteisminio tyrimo metu G. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (94 b. l.), taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3510“ ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) paliktini G. G.; asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) paliktina R. O..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – areštu 20 (dvidešimčiai) parų;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – areštu 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, G. G. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., apimant švelnesnes bausmes, skiriamas pagal BK 302 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., ir galutinę bausmę paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Arešto bausmę G. G. paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jos sulaikymo vykdant baudžiamąjį įsakymą dienos.
G. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3510“ ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) palikti G. G.; asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) palikti R. O..
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.