- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-232-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. prašymu prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti, nustatyti skolininkui A. P. 1/3 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini) , kurios vertė 10 000 Lt, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatyti pareiškėjos 2/3 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė 20 000 Lt, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, santuokoje įgytą turtą - butą, palikti jos nuosavybėje, priteisiant iš pareiškėjos skolininkui jam paskirto turto vertę – 10 000 Lt kompensaciją ir sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje iki teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos D. P. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad komercinė Arvydo Podžecko komercinė firma „Vytis“ ir jos turtas priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl iš jos veiklos kilusios prievolės yra abiejų sutuoktinių bendrosios prievolės (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.88 str. 2 d., 3.91 str.). Pareiškėjos D. P. argumentai, kad ji įmonės veikloje, sandorių sudaryme nedalyvavo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi remiantis 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad išieškojimas vykdomas ne pagal asmenines A. P. prievoles, bet pagal prievoles, atsiradusias iš individualios įmonės, kuri yra bendroji jungtinė nuosavybė, veiklos ir išieškojimas turi būti nukreipiamas į įmonės savininkų turtą (Įmonių įstatymo 7 str., CK 2.45 str., 2.50 str. 4 d.), todėl pareiškėjos prašymas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. tvarka yra nepagrįstas, kadangi kai pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį abu sutuoktiniai yra skolininkai, tai išieškojimas vykdomas iš jų abiejų bendro turto ir minėtoje teisės normoje numatyta procedūra netaikoma. Skolos preziumuojamos kaip bendras sutuoktinių turtas, jeigu jos kyla iš prievolių, atsiradusių po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą, kadangi byloje nustatyta, kad Arvydo Podžecko komercinė firma „Vytis" yra kaip abiejų sutuoktinių D. ir A. P. turtinis kompleksas, nuosavybės teisės objektas, todėl pareiškėjos D. P. ir suinteresuoto asmens A. P. dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. tvarka nenustatytinos, nes išieškojimas vykdytinas iš bendro sutuoktinių turto.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. P. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1474-660/2007 panaikinti ir priimti naują. Motyvuose nurodo:
1) teismas pažeidė įrodinėjimo principą, pagal CPK 178 str., kadangi pareiškėja savo reikalavimą pagrindė rašytiniais įrodymais;
2) teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkui priklausanti turto (buto), kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalis iki vykdomojo dokumento pateikimo nebuvo nustatyta. Antstolis aprašė ir areštavo bendrą turtą ir pasiūlė jiems kaip bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, ką pareiškėja ir padarė, siekdama apginti tiek savo, tiek nepilnametės dukters interesus (CK 3.3 str.);
3) skolininko bendraturtis (ar sutuoktinis ar ne) neatsako už skolininko prievoles, todėl areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas tik po to, kai nustatyta skolininko dalis bendrame turte;
4) jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tai turi būti taikomos CK 3.116-3.129 str. nuostatos;
5) teismas nepasisakė dėl kreditorinės prievolės pobūdžio, o nemotyvuodamas nusprendė, kad pagal kreditoriaus reikalavimą atsako abu sutuoktiniai. Pareiškėjos manymu, ši prievolė turėtų būti pripažinta A. P. asmenine prievole (CK 3.109 str. 4 d.). Byloje nėra duomenų, kad paskola buvo paimta šeimos interesais, o prievolės kurias vienas sutuoktinis prisiima be kito sutikimo, laikomos asmeninėmis prievolėmis, todėl teismas negalėjo preziumuoti, kad skolininkas veikė ir pareiškėjos vardu. Teismas netinkamai taikė CK 3.92 str. 3 d. nuostatas, kurios turėjo būti taikomos su CK 3.109 str. 3 d. nuostatomis;
6) skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva;
7) teismas nagrinėjamoje byloje sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtą prievolę klausimą turėjo spręsti vadovaudamasis SŠK 25 str. nuostata, galiojusia iki CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.);
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 konstatavo, kad pagal CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinų turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto (pvz., CK 3.109 str. 1 d. 1-6 p., 2 d.), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 str.) atlikti nereikia.
Pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.91 str. įmonė, kurią sutuoktiniai įsteigė sudarę santuoką, priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš tokios įmonės gautos pajamos taip pat yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Įmonė, kurią įsteigė vienas sutuoktinis už bendras lėšas, ir jos duodamos pajamos taip pat priklausys abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 str. 2 d.). Taigi santuokos metu įsteigus įmonę ji tampa sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, o abu sutuoktiniai – santuokos metu įsteigtos įmonės dalyviais. Individuali įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, ir tuo atveju, jei prievolėms įvykdyti neužtenka tokio juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Arvydo Podžecko komercinė firma „Vytis“ įsteigta pareiškėjos D. P. ir A. P. santuokos metu 1991 m. gruodžio 11 d. Pagal 1992 m. lapkričio 2 d. valiutinę kredito sutartį Arvydo Podžecko komercinė firma „Vytis“ iš AB „Lietuvos akcinio inovacinio banko“ paėmė 10 000 JAV dolerių kreditą, kurio vykdymo užtikrinimui AB „Agropervežimai“ turto įkeitimo sutartimi įkeitė 7 autotransporto priemones. 2007 m. rugsėjo 29 d. AB Turto bankas kreipėsi dėl skolos išieškojimo į antstolį, kuris vykdant išieškojimą areštavo skolininko Arvydo Podžecko komercinės firmos „Vytis“ dalyviui A. P. priklausantį turtą, butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kuris 1992 m. rugsėjo 29 d. įgytas santuokoje ir registruotas pareiškėjos D. P. vardu), ir patvarkymu išaiškino skolininkui ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kad jie gali kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Pagal CK 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Nagrinėjamu atveju, nei pareiškėja, nei skolininkas nepaneigė šios prezumpcijos. Pareiškėja neįrodė, kad įmonę įsteigė pareiškėjos sutuoktinis už asmenines lėšas, kad įmonės veikloje pareiškėja nedalyvavo bei, kad iš įmonės gautos pajamomis buvo panaudotos ne šeimos interesams, o tik vieno iš sutuoktinių, t. y. suinteresuotos asmens – A. P. asmeniniams interesams tenkinti. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad prievolė atsiradusi iš Arvydo Podžecko komercinės firmos „Vytis“ yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš bendro turto. Todėl laikytina, kad sutuoktiniams ne tik atsirado teisės į įmonės turtą, jos pajamas, valdymą, bet ir pareiga atsakyti pagal įmonės turtines prievoles kreditoriams. Tokiu atveju skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros, numatytos CPK 667 str., atlikti nereikia.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.