- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- I-85-422/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00098-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pran.), Rimantas Giedraitis, Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- J. N.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Aida Martinaitienė
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Janinos Vitunskienės, kolegijos teisėjų Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno
dalyvaujant pareiškėjos J. N. atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Linai Tilvikaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. patikslintą skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, atkurti nuosavybės teises, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu prašo teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išimties tvarka suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui J. N. ne mažesnio kaip 1870 kv.m ploto žemės sklypą Kaune, Vilijampolės seniūnijoje, lygiavertį Kauno m. valdybos 1993-10-05 potvarkiu Nr. 1208-v pareiškėjai grąžintam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaune; įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją išimties tvarka atkurti į buvusio savininko J. K. valdytą žemę Kauno mieste buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant ne mažesnio kaip 1870 kv.m ploto žemės sklypą Kaune, Vilijampolės seniūnijoje, lygiavertį Kauno m. valdybos 1993-10-05 potvarkiu Nr. 1208-v J. N. grąžintam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 5 952,38 Lt turtinės žalos ir 30.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal pareiškėjos 1991-11-03 prašymą Kauno miesto valdybos 1993-10-05 potvarkiu Nr. 1208- v jai buvo atstatyta nuosavybės teisė į jos tėvui J. K. priklausiusią žemę Kaune, suteikiant 1870 kv.m. žemės sklypą dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2003-04-17 Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimu minėto potvarkio 1.31 p., kuriuo suteiktas žemės sklypas, panaikintas, vėliau buvo sklypas sugrąžintas valstybei. Nors suteikiant nurodytą žemės sklypą teisės aktų reikalavimus pažeidė Kauno miesto valdyba, pareiškėjos kaltės nėra, tačiau iki šiol atsakovai klaidos neištaiso, Kauno apskrities viršininko administracija vengia suteikti jai kitą lygiavertį turėtam sklypą. Nurodė, jog pareiškėjos netenkina jai siūlomi žemės sklypai, nes jie yra ne Vilijampolės seniūnijoje, be to, teritorijoje su neišplėtota infrastruktūra, jų plotas nuo 600 iki 1300 kv.m., t.y. siūlomi sklypai nėra lygiaverčiai, kuris buvo paskirtas Kauno miesto 1993-10-05 potvarkiu Nr. 1208- v. Pareiškėjos nuomone, kadangi sklypas iš jos buvo paimtas ne dėl jos, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, išimties tvarka nedelsiant privalo būti suteikiamas kitas lygiavertis turėtam žemės sklypas. Kad laisvų sklypų Vilijampolės seniūnijoje yra, pareiškėjos atstovės teigimu, patvirtina Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ parengtas Vilijampolės seniūnijos planas apie laisvus ( neužstatytus) žemės sklypus. Atsakovas, suteikdamas naują žemės sklypą, privalo įskaityti į jo plotą nepanaudotą žemės sklypo 0,9160 ha, pareiškėjai priklausantį pagal Kauno apskrities viršininko 2006-12-11 išvadą Nr.726. Atsakovų vilkinimas vykdyti jų kompetencijai priskirtus veiksmus yra neleistinas, pažeidžia pareiškėjos teises, teisėtus lūkesčius, nes negali naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, jo valdyti bei disponuoti, todėl dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsiradusi žala turi būti priteista iš atsakovų. Pareiškėja prašo priteisti 5.952,38 Lt turtinę žalą, kurią sudaro turėtos išlaidos, susijusios su atimto žemės sklypo įregistravimu, žemės mokesčio mokėjimu bei išlaidos, turėtos dėl advokatų teiktų teisinių paslaugų civilinėse bylose dėl potvarkio ir pirkimo - pardavimo sutarčių panaikinimo. Nurodė, jog patirtą turtinę žalą sudaro 109,56 Lt sumokėtas mokestis už žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune įregistravimą, 1.106.82 Lt už žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Kaune sumokėtas žemės mokestis, civilinėje byloje Nr. 2-713/2002 patirtos išlaidos- žyminis mokestis 68 Lt (b.l. 159, ir b.l.283, II t.) ir 2.000,00 Lt už advokato pagalbą, civilinėje byloje Nr. 2-492/2004 turėtos išlaidos- 68 Lt žyminis mokestis ir 2600 Lt už advokato pagalbą.Neturtinę žalą už turėtus nepatogumus, nervinę įtampą teismo procesuose, sugaištą laiką, sugadintą sveikatą, patirtą nusivylimą valstybinės valdžios įstaigomis ir teismais pareiškėja nurodė įvertinanti 30 000 Lt, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Pareiškėjos ir jos atstovės teigimu, Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1208-v 1.31 punktas, kuriuo jai buvo atkurta nuosavybes teisė ir suteiktas 1870 kv.m. žemės sklypas adresu A. S. g. 44, buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-04-17 nutartimi, tačiau byla tęsėsi toliau, ir tik priėmus galutinį Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 sprendimą, kuriuo buvo panaikinta šio sklypo teisinė registracija ir, taikant restituciją, sklypas grąžintas valstybės valdymui, paaiškėjo, jog padaryta žala dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų, todėl pareiškėja ieškinio senaties termino kreiptis į teismą nepraleido. Kita vertus, nurodytos bylos tęsimasis iki 2006 metų laikytinas svarbia priežastimi, jeigu teismas laikytų, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo nuo minėto 2003-04-17 teismo sprendimo, ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas ir jos pažeistoji teisė ginama LR CK 1.131 str. 2 d. pagrindu. Pareiškėja, tikėdamasi, kad žemės grąžinimo klausimas bus išspręstas administracine tvarka be teismo, pasibaigus civilinei bylai, 2006-07-03 prašymu kreipėsi į Kauno apskrities viršininką nedelsiant atstatyti nuosavybę, suteikiant lygiavertį turėtam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2006-10-10 pateikė prašymą Kauno m. Žemėtvarkos skyriaus vedėjui, 2006-11-15 kreipėsi į Kauno apskrities viršininką ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, 2007-10-31, 2008-04-28 pateikė prašymus Kauno apskrities viršininkui ir Kauno miesto merui. Tai įrodo pareiškėjos aktyvų teisių gynimą iki kreipimosi į teismą dienos ir sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Atsakovai su skundu nesutinka. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundas nepagrįstas. Pagal LR nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 37 p. piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn nustatyta eilės tvarka, o 38 p. nurodyta, jog naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai piliečiams, eilę tvirtina apskričių viršininkai. Dėl šių priežasčių, pareiškėjai buvo siūlomi žemės sklypai pagal patvirtintą eilę, o žemės sklypų dydis nustatytas atsižvelgiant į planuojamos teritorijos vietą (kaip nurodo pati pareiškėja - nuo 600 iki 1300 kv.m). Apie tai, kad teisės aktai nenumato galimybės suteikti naują žemės sklypą didesnio, nei LR Vyriausybės dydžio, ir ne eilės tvarka, pareiškėja ne kartą buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Kauno apskrities viršininko administracijos raštais. Jokie teisės aktai nenumato išimčių formuojant naujus žemės sklypus kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę bei perduodant juos piliečiams, todėl pareiškėjos reikalavimas išimties tvarka suformuoti grąžinimui ekvivalentine natūra ne mažesnį kaip 1870 kv.m žemės sklypą Vilijampolės seniūnijoje yra nepagrįstas teisės aktų normomis ir negali būti tenkinamas. Teisinio pagrindo, suteikiančio pareiškėjai pirmumo teisę būti įrašytai sąraše prieš ją einančių piliečių atžvilgiu ar leidžiančio jai suteikti naują žemės sklypą be eilės, taip pat nėra. Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1208-v, kurio teisėtumas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-713/2002, todėl nepagrįstai prašoma priteisti išlaidas, turėtas civilinėje byloje Nr. 2-492/2004 dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo, į kurios nagrinėjimą Kauno miesto savivaldybė net nebuvo įtraukta. Pareiškėja turėjo teisę dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis per trejus metus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 17 d. nutarties civ. byloje Nr. 3K-3-267/2003, priėmimo, kuria buvo panaikinta Kauno miesto valdybos potvarkio dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai suteikiant naują žemės sklypą. Svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu nenurodė, todėl terminas kreiptis į teismą neatnaujintinas.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Kauno apskrities viršininko administracija turėtų pareiškėjai atkurti nuosavybės teises išimties tvarka. Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 02-01-8066 patvirtintoje Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, eilėje pareiškėja įrašyta eilės Nr. 240. Pareiškėjai J. N. Kauno mieste yra likę neatkurta nuosavybės teisės į 0,1613 ha. Pareiškėjai jos prašymu buvo parengta Kauno apskrities viršininko 2006-12-11 išvada Nr. 726 dėl 0,9160 ha žemės. Ši išvada Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-10-09 raštu Nr. S6-2853 su įrašu, kad nepanaudota, buvo grąžinta Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, panaudoti jos nuosavybės teisių atkūrimui mieste nebegalima, nes tokiu būdu būtų pakeista pareiškėjos valia, o įstatymas Institucijai to nesuteikia, todėl pareiškėjos reikalavimas atkurti nuosavybės teises suteikiant ne mažesnio ploto kaip 1870 kv.m. Kauno mieste yra visiškai nepagrįstas ir negali būti patenkinamas. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2009-09-10 raštu Nr. Sl-1497 (1.10) kvietė pareiškėją rinktis naują žemės sklypą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus detaliuosius planus, tačiau pareiškėja siūlomų sklypų atsisakė. Nurodė, jog Kauno apskrities viršininko administracija nevilkina nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai J. N., atlieka visus Kauno apskrities viršininko administracijos kompetencijai priskirtus veiksmus ir nėra pagrindo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises išimties tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėja neteismine tvarka tikėjosi išspręsti žemės grąžinimo klausimą, negali būti pripažinta svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi, kitų svarbių priežasčių pareiškėja nenurodė, todėl terminas dėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo neturi būti atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)k ir (duomenys neskelbtini)g. iš viso turėjo 4,4641 ha žemės. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1991 metais yra pateikę keturi pretendentai- K. K., R. Z. N., J. N. ir E. K. ( Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.3,4, 5, 16). J. N. priklauso atkurti nuosavybės į buvusio savininko turėtos žemės ¼ dalį - 1,1160 ha žemės.
Kauno miesto valdyba 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1208-v 1.31 punktu atstatė nuosavybės teisę J. N. suteikiant neatlygintinai 1870 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune ( b.l. I t., b.l. 7).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2003, panaikino Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1208-v 1.31 punktą, kuriuo J. N. atstatyta nuosavybės teisė į žemės sklypą ir suteiktas neatlygintinai 1870 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune bei panaikino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 1993 m. lapkričio 3 d. registraciją Nr. 19/545-1 valstybės žemės kadastro duomenų registre ( I t., b.l. 50-54).
Pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę suteikiant naują 1870 kv.m žemės sklypą Vilijampolės seniūnijoje, t.y. siekia, kad išimties tvarka, nesilaikant Kauno apskrities viršininko įsakymu patvirtintos eilės, jai būtų suteiktas tokio paties ploto žemės sklypas ir toje pačioje teritorijoje, koks buvo suteiktas Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkiu Nr. 1208-v. Iš skundo esmės ir pareiškėjos atstovės paaiškinimo turinio akivaizdu, jog pareiškėja prašo Kauno apskrities viršininko administraciją įpareigoti suteikti naują sklypą pagal jos pareikštą valią įstatymo numatytu terminu ( tik jį įvardija lygiaverčiu sklypu). 2003-03-28 prašyme žemėtvarkos tarnybai ji yra išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra ( Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.83).
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. numato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė.
LR Vyriausybė 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtino Miestų (rajonų) savivaldybių nustatomus naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose dydžius. Šiame teisės akte nustatyta, jog naujų žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai, dydis Kauno mieste yra nuo 0,04 iki 0,06 ha (teritorijose su išplėtota infrastruktūra), nuo 0,06 iki 0,12 ha (teritorijose su neišplėtota infrastruktūra) ir nuo 0,12 iki 0,2 ha (kitose teritorijose).
Pagal LR nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 37 p. piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn nustatyta eilės tvarka, o 38 p. nurodyta, jog naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai piliečiams, eilę tvirtina apskričių viršininkai.
Administracinėje byloje nustatyta, jog 2008-01-02 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-1 „Dėl piliečių, kuriems nauji sklypai perduodami neatlygintinai, eilės patvirtinimo“ J. N. buvo įrašyta Nr. 586, paskesniais Kauno apskrities viršininko įsakymais eilė buvo tikslinama ( I t., b.l. 174-192). Vėliausiai priimtu 2010-02-25 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-01-1601 (II t., b.l. 45-48) pareiškėja įrašyta į eilę Nr. 172. Įsakymų turinys patvirtina, jog eilė buvo sudaryta pagal 1991 m. pateiktų prašymų datą. Teismas pareiškėjai išaiškino teisę ginčyti įsakymus dėl eilių patvirtinimo ( I t.,b.l.18), tačiau ji šia teise nepasinaudojo, kol įsakymai nenuginčyti yra galiojantys, todėl nuosavybės teises atkurianti Institucija, suteikdama naujus žemės sklypus piliečiams privalo laikytis Vyriausybės nustatyta tvarka reglamentuotos įsakymo pagrindu sudarytos eilės.
Teisės aktų nuostatomis nėra reglamentuota tvarka naujų sklypų suteikimo tvarka tuo atveju, kai administracinis aktas, kurio pagrindu buvo suteiktas naujas žemės sklypas, yra panaikintas.
Pareiškėja nėra priskiriama Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 37 p. numatytiems asmenims, kuriems sudaroma atskira eilė ( t.y. piliečiams, kurie yra 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), todėl jos argumentai dėl naujo žemės sklypo suteikimo išimties tvarka yra nepagrįsti.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai buvo siūlomi žemės sklypai pagal patvirtintą eilę, o žemės sklypų dydis nustatytas atsižvelgiant į planuojamos teritorijos vietą ( nuo 600 iki 1300 kv.m), pareiškėja jų atsisakė ( II t., b.l. 12, 13, 16, 24,26,27).
Pareiškėjos teigimu, Vilijampolės seniūnijoje yra prašomo suteikti ploto laisvos žemės sklypas. Teisėjų kolegijos nuomone, savivaldybės įmonės „Kauno planas“ sudarytas Vilijampolės ir Šilainių seniūnijos ( iki 2009 12 29 išnagrinėtų teritorijų) apie laisvus ( neužstatytus) žemės sklypus planas ( II t., b.l. 44) nepatvirtina pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl laisvo sklypo buvimo minėtoje teritorijoje, nes duomenys apie laisvus ( neužstatytus) žemės sklypus ( plane pažymėtus violetine spalva) yra nurodyti 2009 m. gruodžio 29 dienai remiantis kartografine medžiaga nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, tačiau jie nuolatos keičiasi, nes vyksta nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus vyr. specialistė D. B., teisme apklausta liudytoja, nurodė, jog minėtas planas nepatvirtina dabartinės situacijos dėl laisvos žemės buvimo Vilijampolės seniūnijoje, nes į dalį žemės, kuri pažymėta kaip laisva, jau yra atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims, situacija kasdien keičiasi, savivaldybė nuosavybės teisių atkūrimui rengia detaliuosius planus, kurių pagrindu nustatoma laisva žemė ir atkuriamos nuosavybės teisės, minėti planai perduodami žemėtvarkos tarnybai, kuri sklypus siūlo nuosavybės teises pretenduojantiems atkurti asmenims ( II t., b.l.62-63). Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Vilijampolės seniūnijoje yra prašomo suteikti ploto laisvos žemės sklypas teismui nepateikta. Pareiškėja konkretaus sklypo nenurodė. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato galimybės suteikti naują žemės sklypą didesnio dydžio, nei nustatytas LR Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 ir ne eilės tvarka, apie tai pareiškėja ne kartą buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Kauno apskrities viršininko administracijos raštais, jai buvo pasiūlyti žemės nauji žemės sklypai vadovaujantis galiojančiais teisės aktais kitoje vietoje, jų atsisakė, todėl pareiškėjos reikalavimas išimties tvarka suformuoti grąžinimui ekvivalentine natūra ne mažesnį kaip 1870 kv.m žemės sklypą Vilijampolės seniūnijoje yra nepagrįstas teisės aktų normomis ir negali būti tenkinamas.
Kolegija sprendžia, jog šis pareiškėjos reikalavimas yra išankstinio pobūdžio. Pareiškėjos eilės numeris šiuo metu yra 172, taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 37 punkto nuostatos, kurios numato, jog piliečiams nauji žemės sklypai perduodami neatlyginamai nuosavybėn eilės tvarka pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, yra nepažeistos. Atsakovas neatsisako suteikti naują žemės sklypą eilės tvarka, nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad būtų vilkinama atkurti nuosavybės teises, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, kuriems dar nesuėjęs terminas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų sprendžiant klausimą dėl naujo sklypo suteikimo, nėra teisinio pagrindo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Teisinio pagrindo, suteikiančio pareiškėjai pirmumo teisę būti įrašytai sąraše prieš ją einančių piliečių atžvilgiu ar leidžiančio jai suteikti naują žemės sklypą be eilės, kaip ir vadovautis 1993 metais ( potvarkio priėmimo metu) galiojusiosiomis teisės normomis, nėra.
Teismas pažymi, jog pareiškėjos siekimas įskaityti į naujai suteikiamo žemės sklypo plotą žemės sklypą pagal nepanaudotą Kauno apskrities viršininko 2006-12-11 išvadą Nr. 726 taip pat nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, J. N. priklauso atkurti nuosavybės teisę į J. K. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini )vlsč., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) vlsč., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., Kaune, nuosavybės teise turėtos 4,4641 ha žemės dalį- 1,1160 ha žemės. J. N. buvo parengta Kauno apskrities 2006-12-11 išvada Nr. 726 dėl nuosavybės teisių atkūrimo ( perdavimo neatlygintinai nuosavybėn) į 0,9160 ha žemės. Minėta išvada, remiantis 2007-02-26 bei 2007-02-28 pareiškėjos prašymais (I t., b.l. 160-162) perduota Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, nes pareiškėja pageidavo minėtą žemę gauti Lapių kadastrinėje vietoje (Kauno rajone). Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja Kauno rajone žemės sklypo nepasirinko, su siūlomais nesutiko ( I t., b.l. 163-164), todėl minėta išvada iš Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-10-09 raštu Nr. S6-2853 su įrašu, kad nepanaudota, buvo grąžinta Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (II t., b.l. 14). Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai teisė minėtos išvados pagrindu atkurti nuosavybės teises į 0,9160 ha žemės nėra išnykusi, tačiau pagal pareiškėjos išreikštą valią minėta teisė gali būti realizuota Kauno rajone.Tai patvirtina ir 2009-09-21 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. S6-2635 (I t., b.l 158), kuriame nurodoma, jog ruošiant Lapių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą bus įtraukta J. N., jeigu pageidaus patvirtintuose laisvuose žemės plotuose pasirinkti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Lapių kadastrinėje vietovėje. Dėl pretendento išreikštos valios Išvadoje tokią poziciją yra išdėstęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-500/2010).
J. N. Kauno apskrities viršininko 2008-03-14 įsakymu Nr. 02-01-3035 ir Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 8399 buvo atkurta nuosavybės teisės į 0,0387 ha žemės, ją grąžinant natūra ( II t., b.l. 9-11), todėl kolegija sutinka su atsakovo Kauno apskrities administracijos nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjai J. N. Kauno mieste liko neatkurta į 0,1613 ha žemės.
Atsakovai reikalavimui dėl žalos atlyginimo byloje prašo taikyti ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).
Pareiškėja tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo priteisimą iš esmės sieja su Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1208-v neteisėtumu ir su jo panaikinimu atsiradusiomis teisinėmis pasekmėmis.
Administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog minėto potvarkio neteisėtumas buvo konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2003, kuria buvo panaikintas Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1208-v 1.31 punktas, kuriuo J. N. atstatyta nuosavybės teisė į žemę ir suteiktas neatlygintinai 1870 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune bei panaikinta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 1993 m. lapkričio 3 d. registraciją Nr. 19/545-1 Valstybės žemės kadastro duomenų registre ( I t., b.l. 50-54), todėl teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai nuo šio momento pareiškėjai tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą dėl atsakovo veiksmų, priimant minėtą potvarkį, tuo pačiu nuo šio momento jai atsirado pagrindas reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto potvarkio.
Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.). Pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2008-09-01, t.y., įstatymo nustatytą terminą praleidusi daugiau kaip dvejus metus. Pareiškėjos argumentai, jog ji apie savo teisių pažeidimą suprato tik priėmus galutinį Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 sprendimą, kuriuo ginčo sklypas buvo grąžintas valstybės valdymui, nepagrįsti, nes atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1208-v buvo konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2003, tolimesnis bylinėjimasis pareiškėjai nekliudė įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą.
Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas ( CK 1.131 str. 2d.).
Svarbiomis skundo padavimo termino priežastimis tiek Administracinių teismų, tiek bendros kompetencijos teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą. Kiekvienam konkrečiam atvejui nustatyti taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Pareiškėja svarbiomis termino praleidimo priežastimis įvardija tai, jog ji stengėsi ginčą išspręsti administracine tvarka, nesikreipdama į teismą.
Kreipimasis dėl ginčo išsprendimo administracine tvarka, įstatymo nustatytu terminu nesikreipiant į teismą, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstamas svarbia priežastimi, dėl kurios būtų atnaujintas terminas kreiptis į teismą (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. spalio mėn. 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-629-09, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10–1098/2006). Minėti pareiškėjos veiksmai yra jos valia pasirinktas jos teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nes neapribojo jos teisės įstatymu nustatytu terminu kreiptis į teismą.
Medicininių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja sirgo laikotarpiu nuo teisės kreiptis į teismą atsiradimo dienos iki įstatymo nustatyto termino ( nuo 2003-04-17 iki 2006-04-17) teismui nepateikta. Taigi svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, nenustatyta. Nėra duomenų, jog ieškinio senaties termino eiga būtų buvusi nutraukta ar sustabdyta (CK 1.129 str., 1.130 str.).
Įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį elgtis racionaliai ir laiku ginti savo teises. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į pareiškėjos interesus, nes būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, teisinių santykių stabilumas. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog J. N. į teismą delsė kreiptis nepateisinamai ilgai, nesant duomenų, jog jai būtų sutrukdžiusios į teismą kreiptis objektyvios priežastys, prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo netenkintinas.
Pagal CK 1.131 str. 1d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinio senaties termino pabaiga iki skundo padavimo sudaro pagrindą skundą atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią ji sieja su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis civilinėje byloje Nr. 2-713/2002 ( 68 Lt žyminis mokestis, 2000 Lt už advokato pagalbą) ir civilinėje byloje Nr. 2-492/2004 ( 68 Lt žyminis mokestis ir 2600 Lt už advokato pagalbą) negali būti tenkinamas ir kitu pagrindu. Minėtos išlaidos pagal CPK normas (CPK 79 str., CPK 88 str. 1 d. 6 p.) yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas priimant teismo sprendimą toje byloje, kurią nagrinėjant jos buvo patirtos pagal CPK nustatytą jų atlyginimo tvarką ( CPK 270 str.), taigi pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos nėra laikytinos turtine žala pagal CK 6.249 straipsnio prasmę, todėl šio pobūdžio reikalavimas pripažintinas nepagrįstu, netenkintinas.
Atmetus skundą, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkintinas ( ABTĮ 44 str.).
Remiantis išdėstytais argumentais, skundas pripažintinas nepagrįstu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1d. 1p.,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.