- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e1-209-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03392-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Kaltinamasis
- A. L.
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03392-24 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 metams;
2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;
3) Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4) Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 30 parų areštu;
5) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. L. pasikėsino sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis, 2024 m. sausio 26 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiam V. T., būdamas neblaivus, tyčia padegė baldų kamšalą, kurį numetė ant grindų, keldamas pavojų name gyvenantiems žmonėms ir turtui, pasikėsino sunaikinti V. T. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas kaimyno. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.
2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats A. L., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. sausio 26 d. vakare, jis buvo visiškai girtas ir ką jis tada padarė, jis dėl girtumo nieko neprisimena. Tačiau nors ir neprisimena, tačiau neneigia ir pripažįsta, jog būdamas girtas, galėjo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. T., padegti baldų kamšalą iš savo minkšto kampo dalies, norėdamas uždegti V. T. duris. Su V. T. pastaruoju metu nebuvo piktuoju, nesipyko, nekonfliktavo. Kodėl jis taip pasielgė, jis ir pats nežino. Mano, kad būdamas girtas pats nebesuprato ką ir dėl ko daro. Tačiau jis dėl to labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo A. L. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:
3.1. Nukentėjusysis V. T. parodė, kad jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 26 d., apie 21 val. 30 min., koridoriuje, prie jo buto durų buvo padegtas baldų kamšalas, kurį, kaip mano, padegė kaimynas A. L.. Kiek jam žinoma, niekas iš kaimynų tiksliai nematė, jog padegė A. L., tačiau visi taip mano. Su A. L. jis nėra piktuoju. Jis įtaria, kad A. L. tą baldų kamšalą padegė dėl to, kad buvo pergėręs. Jeigu to degančio baldų kamšalo kaimynas (duomenys neskelbtini) nebūtų pamatęs ir nebūtų išmetęs pro langą, galėjo užsidegti jo buto durys. Jo buto durys yra apie 200 eurų vertės. Tačiau jos sugadintos nebuvo, todėl byloje civilinio ieškinio nereiškia.
3.2. Liudytoja D. T. parodė, kad 2024 m. sausio 26 d., apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini) name bendro naudojimo koridoriuje, ji su kaimyne E. G. kalbėjosi. Besikalbant girdėjo, kaip kaimynas A. L. (duomenys neskelbtini) bute su savimi kalbėjo, kad šiandien bendrabutis degs ir tai pakartojo kelis kartus. Jos pasikalbėjusios nuėjo į savo butus. Maždaug po valandos laiko išgirdo triukšmą bendro naudojimo koridoriuje. Pradariusi duris pamatė stovinčius kaimynus ir užuodė dūmų kvapą. Kaimynai pradėjo jai sakyti, kad A. L. padegė vatas iš baldų, o išėjęs kaimynas E. V. išmetė degančias vatas per langą ir atidarė langą, kad išvėdintų patalpas. Dėl tokių A. L. veiksmų ji išsigando dėl savo gyvybės ir savo turto. Ji mano, kad A. L. taip padarė dėl dažno alkoholio vartojimo.
3.3. Liudytoja E. G. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančioje gyvenamojoje sodyboje. Tačiau yra nusipirkusi butą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukšte. Tačiau minėtame bute ji praktiškai negyvena. Ji minėtame bute būna tik tada, kai dirba. Ji vieną savaitę dirba dvi dienas, kitą savaitę penkias dienas. Tomis dienomis, po darbo, maždaug apie (duomenys neskelbtini) val., ji grįžta į minėtą butą pernakvoti, kad nereikėtų važinėti į namus kaime. Parėjusi į butą, ji anksti eina miegoti, nes anksti ryte, apie (duomenys neskelbtini), ji keliasi ir apie (duomenys neskelbtini) išeina į darbą. Todėl kas vyksta minėtame daugiabutyje ryte, dieną ir vakare, ji nemato ir negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) aukšte, jos kaimynai yra D. T. ir A. L.. Kas dar gyvena jos kaimynystėje, ji nežino, negali pasakyti. Ji su kaimynais, tame tarpe ir D. T. ir A. L., nebendrauja, jokių reikalų su jais neturi. Susitikusi juos koridoriuje, pasisveikina ir tiek. 2024 m. sausio 26 d., penktadienį, jau po (duomenys neskelbtini) val., ji sugrįžo iš darbo į butą (duomenys neskelbtini). Apie 20 val., ji per bendro naudojimo koridorių ėjo į prausyklą nusiprausti. Tuo metu koridoriuje sutiko kaimynę (duomenys neskelbtini). Su ja pasisveikino ir trumpai su ja apie šį bei tą šnektelėjo. Nurodė, kad tuo metu girdėjo, kaip A. L. savo kambaryje, kurio durys buvo uždarytos, kažką garsiai burbuliavo. Liudytojos E. G. teigimu, A. L. net būdamas blaivus, kalba labai neaiškiai. O kai būna girtas, ji iš viso nesupranta ką jis kalba. Todėl ką jis tada kalbėjo kambaryje, ji nesuprato. Ar jis kalbėjo apie tai, kad šiandien padegs bendrabutį, ji negirdėjo, negali pasakyti. Ar jis buvo blaivus, ar girtas, ji nematė, negali pasakyti. Po to, ji nuėjo praustis ir iš karto į savo butą. Po kurio laiko, būdama bute, ji girdėjo iš koridoriaus garsiai sklindančių vyrų balsus. Tačiau kieno tai buvo balsai, negali pasakyti, neatpažino. Tačiau kažkokio didelio triukšmo, šurmulio nebuvo. Kiek tada galėjo būti valandų, ji neatkreipė dėmesio, nežino. Laikotarpiu nuo 21 val. 30 min. iki 22 val., tiksliau laiko pasakyti negali, ji prieš nueidama miegoti, ėjo į tualetą. Tik pradariusi buto duris, koridoriuje užuodė degėsių kvapą. Ji apsižvalgė, tačiau kad kažkas degtų koridoriuje, nesimatė. Dar ji apėjo tualetus, prausyklą, bet ir ten niekas nedegė. Tiesa, kai ji tik išėjo į koridorių, koridoriuje dūmų ir žmonių nebuvo. Taip pat niekur nesimatė ir A. L.. Jo buto, kaip ir kitų butų durys buvo uždarytos. Pareidama iš tualeto, ji pabeldė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir duris atidariusiam vyriškiui, vardu (duomenys neskelbtini) pasakė, jog kažkas kažkur pas juos dega. Pasakė, jog apžiūrėjo tualetus, prausyklą, bet ten niekas nedega. Jiems besikalbant, kaip suprato, iš darbo parėjo tame pačiame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pradėjus kalbėti su (duomenys neskelbtini), ji nuėjo į savo butą. Kas ir kur degė jų daugiabučiame name, nematė, nežino. Ji nori pasakyti, jog kai sugrįžta iš darbo į butą, ji būdama bute, kad kartais ir girdi koridoriuje, ar kažkur kitur kylantį triukšmą, ji niekada neina žiūrėti kas ten vyksta. Ji paprasčiausia nenori kištis ne į savo reikalus.
3.4. Liudytojas E. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute. 2024 m. sausio 26 d. vakare, laike nuo 21 val. 30 min. iki 22 val., jis būdamas visiškai blaivus, savo namuose, vienas pats, žiūrėjo televizorių. Bežiūrėdamas pajuto bute dūmų kvapą. Pagalvojo, kad gal bute kokie elektros laidai perkaito, užsidegė ir skleidžia degėsių kvapą. Apėjo visą butą, viską apžiūrėjo, tačiau niekur niekas nedegė, iš niekur dūmai nerūko. Tada jis išėjo į (duomenys neskelbtini) aukšto koridorių. Tik išėjęs į koridorių pajuto stiprų dūmų kvapą ir pamatė, jog koridoriuje, prie kaimyno V. T. buto durų kažkas dega ir kad iš ten sklinda dūmų kvapas. Tuo metu koridoriuje jokių žmonių nebuvo. Jis priėjo prie to degančio objekto ir pamatė, jog tai „vatalinas“, ar „parolonas“, net nežino kaip jį tiksliau pavadinti, iš baldų, tai yra, jais yra užpildomas baldų vidus. Jis paėmė tą degantį baldų kamšalą ir išmetė (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje pro langą. Kas, kodėl ir tiksliai kada padegė tą baldų kamšalą, jis nematė, nežino ir negali pasakyti. Ar tuo metu savo bute buvo A. L., jis nematė, negali pasakyti. Jo buto durys buvo uždarytos. Po kiek laiko į jo buto duris pasibeldė kaimynė E. G., kuri pasakė, jog pas juos (duomenys neskelbtini) aukšte kažkas kažkur dega ir sklinda dūmų kvapas. Tuo pačiu metu, iš kažkur sugrįžo V. T.. Jis (duomenys neskelbtini) pasakė kas nutiko prie jo butų durų. Tada (duomenys neskelbtini) paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus.
3.5. Iš 2024 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus šalia namo esančią teritoriją, po langais esančiais pietrytinėje sienoje, 2,75 metrų atstumu nuo jos, buvo rasta nedidelė apdegusi baldų kamšalo dalis, kuri iš įvykio vietos paimta (supakuota į metalinį kibirėlį, užplombuota plomba Nr. L59407250). Šio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, ant grindų ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta apdegusi vieta, kuri užfiksuota nufotografuojant. Apžiūrėjus tame pačiame aukšte esantį įtariamojo kambarį, jame rasta praardyta minkšto kampo dalis, kurioje matyti išplėštas kamšalas, panašus į rastą apdegusį lauke. Iš praardytos minkštojo kampo dalies paimtas kamšalo pavyzdys (supakuotas į popierinį voką ir užplombuotas plomba Nr. 00129).
3.6. 2024 m. sausio 27 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Mariaus Steigvilos tarnybiniu pranešimu „Dėl neapklausto liudininko“, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 26 d., iš Tauragės operatyvinės veiklos skyriaus buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kaimynai informavo, kad šiandien kaimynas A. L. iš (duomenys neskelbtini) buto bandė padegti pranešėjo duris. Durų neapgadino, matosi degimo žymės ant grindų šalia durų. Pradedamas ikiteisminis tyrimas ROIK: 01-1-03392-24.
3.7. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad 2024 m. sausio 26 d., apie 22 val. 32 min., į Bendrąjį pagalbos centrą buvo pranešta: „Kaimynai informavo, kad šiandien kaimynas A. L. iš (duomenys neskelbtini) buto bandė padegti pranešėjo buto duris. Durų neapgadino, matosi degimo žymės ant grindų šalia durų. Pranešėjas nurodė, kad laukia vietoje.“
3.8. 2024 m. vasario 1 d. apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš Body kameros, paimtas iš policijos duomenų bazės, kuris prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir saugomas IBPS.
4. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2024 m. sausio 26 d., 23 val. 25 min. A. L. nustatytas 3,31 promilių alkoholio girtumas.
5. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
6. BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs neteisėtus veiksmus kvalifikuojantys požymiai, o vienas iš tokių požymių, dėl kurio kyla atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą, yra svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu. Teismų praktikoje visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2013).
7. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 straipsnio 3 dalis).
8. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. L. svetimą turtą pasikėsino sunaikinti jį padegdamas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. liudytojui E. V. laiku pastebėjus degantį baldų kamšalą ir jį išmetus pro langą į lauką. Toks kaltinamojo pasirinktas turto sugadinimo būdas vertintinas kaip visuotinai pavojingas, nes padegimas yra nekontroliuojamas procesas, per kurį ne tik sunaikinamos ir sugadinamos materialinės vertybės, bet ir sukeliamas realus pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei. Nurodytas aplinkybes byloje patvirtina paties kaltinamojo A. L. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nukentėjusiojo V. T., liudytojų D. T., E. G., E. V. tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir patvirtina, kad A. L. 2024 m. sausio 26 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiam V. T., būdamas neblaivus, tyčia padegė baldų kamšalą, kurį numetė ant grindų, keldamas pavojų name gyvenantiems žmonėms ir turtui, pasikėsino sunaikinti V. T. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas kaimyno. Todėl teismas pripažįsta, kad A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį.
9. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. L. siūlo skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant tris mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę aštuonerių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taip pat prašo be kitų įpareigojimų ir draudimų, numatytų BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, skirti A. L. kitą baudžiamajame įstatyme nenumatytą įpareigojimą - 3 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, užtikrintų tinkamą bausmės vykdymą.
10. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajam buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys nepareikštas.
11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
12. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
13. Kaltinamasis A. L. pasikėsino padaryti tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika nebuvo baigta ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (pasikėsinimas padegti kaimyno buto duris) rodo itin pavojingą nusikaltimo pobūdį ir tik atsitiktinumo dėka (laiku pastebėjus ugnį ir ją užgesinus) buvo išvengta sunkesnių padarinių atsiradimo. Nukentėjusiojo buto durys nebuvo sugadintos, todėl jis civilinio ieškinio nereiškia. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. A. L. šiuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau buvo teistas, tačiau bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas. Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, įtrauktas į priklausomybės ligų kabineto apskaitą, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.
14. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nuo bausmės pradžios 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir papildomai uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus.
15. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto apysunkio nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
16. Kaltinamasis A. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. sausio 26 d. 22 val. 50 min. iki 2024 m. sausio 28 d. 12 val. 04 min. (dvi paras). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. L. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, dvi laikinojo sulaikymo paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
17. Daiktus, turėjusius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kibirėlį su apdegusiu baldų kamšalu, popierinį voką su baldo kamšalo pavyzdžiu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2024-02-15 aktas Nr. PD-00000023873), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
18. A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
19. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 26 d. 22 val. 50 min. iki 2024 m. sausio 28 d. 12 val. 04 min., (dvi paras) išbūtą laiką, dvi laikinojo sulaikymo paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. L. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kibirėlį su apdegusiu baldų kamšalu, popierinį voką su baldo kamšalo pavyzdžiu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2024-02-15 aktas Nr. PD-00000023873), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti A. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.