Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei,

dalyvaujant ieškovei O. I., atsakovui I. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. I. ieškinį atsakovui I. P. dėl išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu, išlaikymu ir išsaugojimu, atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės, atsakovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, 2011-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1220-217/2011 ir šioje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad šalys bendrai gyveno nesusituokę nuo 1999 m. birželio mėnesio iki 2011 m. kovo 11d., tvarkė bendrą ūkį, gautas pinigines lėšas bei auginant bendrą dukrą, buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę. Atsakovui I. P. buvo pripažinta dalinės nuosavybės teisė į ½ dalį( pusę) ieškovės vardu įregistruoto buto su rūsiu ir ½ dalį( pusę) kilnojamųjų daiktų. Ieškovei buvo priteistas visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o atsakovui iš ieškovės – 59897,75 Lt piniginė kompensacija už ½ dalį ieškovei atitekusio turto. Šioje byloje automobilis „Ford Galaxy“ tarp šalių nebuvo padalintas, šalys tokio reikalavimo civilinėje byloje Nr.2-1220-217/2011 nereiškė. Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įrodinėti nereikia ( CPK 182 str. 1d. 2p.). Šalys neginčija aplinkybės, kad automobilis, pirktas 2006 m. rugpjūčio mėn. jiems kartu gyvenant, įregistruotas 2006-08-05 atsakovo vardu ( b.l. 45), 2011 m. kovo 7 d. buvo parduotas pirkėjai V. S. už 6200 Lt ( b.l. 126,127), o 1000 Lt iš šių pinigų buvo panaudota skolos ieškovės seseriai S. K. gražinimui. Tačiau ieškovė neigia žinojusi apie automobilio pardavimą, davusi sutikimą parduoti, gavusi iš atsakovo likusius pinigus už parduotą automobilį. Atsakovas teigia, kad pinigus, gautus už parduotą automobilį, padėjo namie ir jie buvo bendrai naudojami, iš jų buvo dengiamos šeimos skolos. 2006-08-03 paskolą iš banko paėmė O. I. ir I. P., paskola buvo mokama iš ieškovės atlyginimo, su banku atsiskaityta ( b.l. 23-31, 104,106). Laikytina, kad automobilis „Ford Galaxy“ buvo įgytas 2006-08-05 iš ieškovės ir atsakovo lėšų, nepriklausomai nuo to, kas mokėjo paskolą bankui. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu 2011-07-11 teismo sprendimu, kad šalys bendrai gyveno nesusituokę nuo 1999 m. birželio mėnesio iki 2011 m. kovo mėn. 11d., tvarkė bendrą ūkį, gautas pinigines lėšas bei auginant bendrą dukrą, buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę, nekvestionuojamos ir iš naujo nenagrinėjamos, preziumuojama, kad šalys nuo 1999 m. birželio mėn. iki 2011 m. kovo 11d. gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą dalinę nuosavybę. Ieškovės argumentas, kad ji iš savo atlyginimo nuo 2006 m. iki 2011 m. mokėjo paskolą bankui, palūkanas, automobilio draudimą, o atsakovas tuo metu nedirbo, pajamų neturėjo, iš naujo nenagrinėtinas, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad nuo 1999 m. birželio mėn. iki 2011 m. kovo 11d. šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip sutuoktiniai, rūpinosi bendro turto įsigijimu, tvarkė įgytą butą, t.y. kūrė bendrą dalinę nuosavybę, prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo prisidėjo lygiomis dalimis. Atsakovo paaiškinimas, kad ieškovė iš savo sąskaitos mokėjo paskolą, palūkanas bankui, o jis ieškovei duodavo pinigų pragyvenimui, turto išlaikymui, nepaneigtas ir įsiteisėjusiu 2011-07-11 teismo sprendimu. Todėl teismas ir šioje byloje negali paneigti fakto, kad 2006m. rugpjūčio mėn. už banko paskolą, kuri buvo mokama nuo 2006-09-01 iki 2011-03-11 ieškovės, įgytas šalių automobilis „Ford Galaxy“, buvo bendras jų turtas, įgytas bendro gyvenimo metu. Ieškovė paskolą baigė mokėti 2011-07-30 ( b.l. 28,104), automobilis parduotas 2011-03-07.

Byloje esančiu ieškovės sąskaitos išrašu nustatyta, kad ji 2007-10-19 AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 285,42 Lt už automobilio „Ford Galaxy“ draudimą ( b.l. 65), daugiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė mokėjo už automobilio draudimą. Ieškovei 2012-12-13 teismo nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti duomenis, kas apmokėjo automobilio draudimą, pateikti automobilio draudimo sutartis, 2012-12-20 ieškovei buvo išduotas liudijimas šiems įrodymams iš AB „Lietuvos draudimas“ gauti. Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą dėl 20995,25 Lt sumokėtos paskolos ir palūkanų pagal 2006-08-03 kreditavimo sutartį priteisimo iš atsakovo. Ieškovei reiškiant reikalavimą žodžiu dėl priteisimo iš atsakovo piniginių lėšų ( konkreti suma nenurodoma), jos sumokėtų už automobilio „Kasko“ draudimą per visą automobilio valdymo laikotarpį ir nesant tokio reikalavimo ieškinyje, teismas šio reikalavimo ir aplinkybių, susijusių su automobilio „Kasko“ draudimu, nenagrinėja.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas, siekdamas išvengti automobilio padalijimo, 2011 m. kovo mėn. pašlijus jų santykiams, jai nežinant pardavė automobilį „Ford Galaxy“ ( b.l. 2). Šie ieškovės teiginiai ieškinyje paneigiami pačios ieškovės paaiškinimu teismo posėdyje, jog ji žinojo apie automobilio pardavimą, nes sutarė su atsakovu, kad pinigai, gauti pardavus automobilį, bus atsakovui kompensacija, kad jis išvyks į užsienį, kad jos sūnus padėjo atsakovui patalpinti internete automobilio nuotraukas ir skelbimą apie pardavimą.

Atsakovas, atidavęs 1000 Lt skolą ieškovės seseriai S. K., neįrodė, kad atidavė likusius 5200 Lt ieškovei, tarp šalių 2011 m. kovo mėn. jau buvo konfliktiški santykiai. Atsakovas, teigdamas, kad 2011-03-07 santykiai dar nebuvo blogi, o nuo 2011 m. kovo 11d. šalys kartu jau negyveno, nuo 2011 m. kovo mėn. imdavo raštelius iš ieškovės, kad duoda pinigus. Civilinėje byloje Nr.2-14-722/2012 (2 t., b.l. 10, 50 -53) yra kopijos raštelių, kad O. I. gavo iš I. P. pinigus, tačiau rašteliai rašyti vėliau – po to, kai šalys bendrai negyveno ir nevedė bendro ūkio - 2011 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2012 m. sausio, vasario mėn., 2011-12-08 gauta pašto perlaida 300 Lt sumai. 2010 m. birželio mėn. yra vienas raštelis, kai šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

Atsakovas paaiškino, kad santykiai su ieškove 2011 m. kovo mėn. buvo konfliktiški, teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 28d. teisme gautas ieškovo I. P. ieškinys atsakovei O. I. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovo paaiškinimu, jis, santykiams su I pablogėjus, duodamas O. I. pinigus buto, dukters išlaikymui, maistui, imdavo raštelį iš jos, kad pinigus ji gavo. Tačiau duodamas jai pinigus už 2011-03-07 parduotą automobilį „Ford Galaxy“ jokio raštelio nepaėmė. Ieškovė nepripažįsta gavusi pinigus už parduotą automobilį, išskyrus tai, kad iš šių pinigų 1000 Lt buvo panaudota skolos S. K. grąžinimui. Todėl atsakovo teiginys, kad jis, pardavęs automobilį, visus pinigus atidavė ieškovei, neįrodytas, nes civilinės bylos Nr.2-1220-217/2011 medžiaga, ieškovės pateiktu 2011-03-14 notaro pranešimu atsakovui nustatyta, kad 2011 m. kovo mėn. tarp šalių buvo konfliktiški santykiai ( b.l. 141).

2006-08-03 sutartis su banku dėl paskolos gavimo sudaryta abiejų šalių, kredito gavėjai yra O. I. ir I. P., bankas, suteikdamas paskolą, vertino abiejų šalių pajamas. Šalių atsakomybė pagal prievolė yra solidari. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Pagal sutarties 9 p., bankas visą kredito sumą parvedė į O. I. sąskaitą. Pagal 2006-08-03 paskolos sutarties 37.3 p. ( civilinės bylos Nr.2-14-722/2012 2 t., b.l. 29-33), abu kredito gavėjai už sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą atsako solidariai. Solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, sumokėjusi 2006 m. rugpjūčio 30 d. likusią paskolos dalį bankui, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo dalies to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neįrodė, kad ši prievolė atsirado išimtinai atsakovo interesais, todėl jis vienas turi atsakyti už visą skolą pagal sudarytą paskolos sutartį. Ta aplinkybė, kad atsakovas už šią paskolą įsigijo automobilį, kurį pablogėjus šalių santykiams jis pardavė, ieškovės teigimu, jai nežinant, nepatvirtina, jog paskola buvo paimta ne šeimos, bet asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Sutartis neprieštarauja jo šeimos interesams, o gauta paskola buvo naudojama tik paskolos gavėjų šeimos poreikiams tenkinti. Taigi, paskola buvo bendra šalių prievolė, paimta jiems gyvenant, vedant bendrą ūkį, bendrosios jungtinės veiklos metu sukuriant bendrą dalinę nuosavybę ir panaudota bendram turtui įsigyti. Turtas, įsigytas už paskolos pinigus - automobilis nebuvo išskirtas kaip atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas. Likę po automobilio pirkimo paskolos pinigai buvo panaudoti automobilio dokumentų tvarkymui, pirmajam „Kasko“ draudimui, šeimos kelionei prie jūros. Vadinasi, iš šios paskolos nupirktas turtas- automobilis, laikytinas bendrąja daline šalių nuosavybe, kuris byloje Nr.2-1220-217/2011 nebuvo padalintas tarp šalių. Nors atsakovas 2011-03-07 automobilį pardavė, nenustatyta, kad automobilis buvo pirktas išimtinai atsakovo interesams.

Mokėjimo grafiku prie 2006-08-03 kredito sutarties nustatyta, kad ieškovė O. I. nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2011-06-30 mokėjo po 352,22 Lt, o liepos mėnesį sumokėjo 351,91 Lt ( civilinė byla Nr.2-14-722/2012 2t., b.l. 34-35, bylos Nr.2-165-722/2013 lapai 100-105). Kadangi šalys iki 2011 m. kovo 11d. gyveno kartu, todėl imama atsakovės sumokėta suma bankui nuo 2011 m. kovo 11d. už 20 kalendorinių dienų, kuri sudaro 227,20 Lt( 352,22 Lt : 31 d. x 20 d. ), o viso 1635,77 Lt ( 227,20 Lt + 352,22 Lt + 352,22 Lt + 352,22 Lt + 351,91 Lt). Šios įmokos pagal kredito sutartį mokėtos šalims jau negyvenant kartu, prievolė baigta įvykdyti vienos O. I., byloje neįrodyta, kad nuo 2011 m. kovo 11d. iki 2011 m. liepos 30 d., kai šalys jau negyveno kartu ir nekūrė bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovas I. P. padėjo mokėti kreditą ieškovei, duodavo tam tikslui pinigų. Todėl laikoma, kad ieškovė viena įvykdė savo ir atsakovo I. P. prievolę bankui, mokėdama įmokas savo lėšomis. Nuo 2011 m. kovo 11d. šalys kartu jau negyveno, iš ieškovės raštelių atsakovui, matyti, kad jis duodavo pinigus dukters išlaikymui ir už buto komunalines paslaugas, bet ne paskolos bankui grąžinimui ( civ. b. Nr.2-14-722/2012, 2 t., b.l. 10, 50 -53). Kadangi kreditas paimtas šalims gyvenant kartu, automobilis pirktas šeimos poreikiams, likę pinigai panaudoti šeimos reikalams ir automobilio draudimui, dokumentų tvarkymui, ieškovė ir atsakovas yra solidarūs bendraskoliai pagal 2006-08-03 kreditavimo sutartį, ieškovė turi teisę į jos vienos lėšomis sumokėtos prievolės dalį. Šalys buvo susitarusios kurti bendrąja dalinę nuosavybę, 2011-07-11 sprendimu nenustatyta, kad ieškovės ar atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra didesnė, iš atsakovo I. P. ieškovei priteistina ½ ieškovės mokėtų bankui nuo 2011 m. kovo 11d. iki 2011 m. liepos 30d. įmokų pagal 2006-08-03 kreditavimo sutartį – 817,88 Lt ( 1635,77 : 2).

Byloje neįrodyta, kad atsakovas atidavė ieškovei 5200 Lt, likusius po automobilio pardavimo 2011-03-06 ir grąžinus 1000 Lt skolą ieškovės seseriai S. K., arba ši suma buvo panaudota bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams, vaiko išlaikymui, iš atsakovo ieškovei priteistina ½ nuo 5200 Lt - 2600 Lt. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 3417,88 Lt ( 817,88 Lt + 2600 Lt) išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės sukūrimu, išlaikymu.

Ieškovė prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 20995,25 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas netenkintinas, nes CK 6.37 str. 2d. ir 6.210 str. 1d. numatytos palūkanos skaičiuojamos prievolių teisėje už sutarties nevykdymą, piniginės prievolės sumokėjimo termino praleidimą tarp fizinių asmenų ir verslininkų ar privačių juridinių asmenų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje sumokėjo 315 Lt žyminio mokesčio valstybei ( b.l. 4(01)). Ieškovės prašymas baigiamojoje kalboje padalinti po pusę paskolą, draudimą, automobilį, nelaikytinas pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, ieškinio reikalavimų sumažinimu ( CPK 141 str.). Ieškinį patenkinus iš dalies ( 16 proc.), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 50,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ( CPK 79 str. 1d., 1d. 1p., 80 str. , 93 str. 2 d., ). Atsakovas jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki nagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos iš ieškovės.

2013-01-22 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės negalioja ir jas panaikinti nėra pagrindo, nes ieškovė pagal CPK 147 str. 6 d. per 14 d. nuo nutarties priėmimo dienos nesikreipė į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei O. I., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. P.,a.k(duomenys neskelbtini) 3417,88 Lt ( tris tūkstančius keturis šimtus septyniolika litų 88 ct) išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės sukūrimu, išlaikymu ir 50,40 Lt( penkiasdešimt litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.